Lietuvos boksas, kuris turi gilias tradicijas mūsų šalyje, yra įspūdingas pergales nukalusi sporto šaka, turinti daugybę aukščiausio lygio boksininkų, kurie yra sukaupę įspūdingą pergalių sąrašą. LRT.lt portalas pristato straipsnių ciklą apie geriausius Lietuvos boksininkus ir įspūdingiausias jų pasiektas pergales. Šį kartą apie JAV gyvenusį lietuvį Juozą Žukauską.
Bokso pradžia Lietuvoje
Modernaus bokso istorija Lietuvoje prasideda tarpkurayje ir jos centre žmogus, kuris lietuviškajam sportui yra padaręs tikriausiai didžiausią įtaką – Steponas Darius.
Pirmosios tikros bokso varžybos Lietuvoje įvyko 1923 metais Kaune, sunkiosios atletikos čempionato metu. Šias kovas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga ir didžiausią iniciatyvą rodė, trenerio ir teisėjo vaidmenis atliko pats S. Darius. Šiose varžybose dalyvavo 5 kovotojai.
1925 m. jau buvo surengtas pirmasis Lietuvos bokso čempionatas, tarpukaryje vyko ir tarptautinės kovos, daugiausiai boksuotasi su Latvijos ir Estijos boksininkais, Lietuvai buvo atstovauta ir olimpinėse žaidynėse.
Tačiau pirmoji itin svarbi Lietuvai bokso kova vyko visai ne Lietuvoje, o toli už Atlanto – 1932 metais birželio 21 d. Niujorke, kuomet Juozas Žukauskas po itin lygios ir įtemptos kovos tapo pasaulio sunkaus svorio bokso čempionu.
Aukštasis jūreivis iš Bostono
Juozas Žukauskas, JAV žinomas kaip Jackas Sharkey, gimė 1902 m. Bingamtone, lietuvių emigrantų šeimoje, tačiau greitai persikėlė į Bostoną. Pirmojo pasaulinio karo metais bandė patekti į karinį jūrų laivyną, tačiau jo paraiškos buvo atmestos dėl jauno amžiaus – tarnauti pradėjo tik karui pasibaigus.
Būtent laivyne J. Žukauskas atrado boksą. Būdamas aukštas tarp savo kartos žmonių ir nuo gimimo tvirtai sudėtas, J. Žukauskas gana greitai pradėjo tobulėti ir lengvai įveikdavo savo pirmuosius priešininkus. Pirmoji profesionali Amerikos lietuvio kova įvyko Bostone 1924 metais, kuomet J. Žukauskas jau pirmajame raunde nokautavo Billy Muldooną. Po šios kovos J. Žukauskas pasikeitė savo asmenvardį ir nuo to laiko tapo Jacku Sharkey.
Dėl geros tarnybos anksčiau paleistas J. Žukauskas jau po mėnesio laimėjo ir antrąją savo karjeros kovą ir greitai pradėjo kilti profesionalaus sporto laiptais.
Prarasti šansai
Pirmąjį savo šansą kovoti dėl pasaulio sunkiasvorių bokso čempiono titulo J. Žukauskas užsitarnavo 1927 metais, kuomet ringe susitiko su Wiliamu Harrisonu „Jack“ Dempsey. Šios kovos nugalėtojas turėjo susitikti su tuometiniu pasaulio čempionu James’u Josephu „Gene“ Tunney.
Prieš šią kovą J. Žukauskas buvo laikomas absoliučiu favoritu ir pagrindiniu pretendentu į titulinę kovą, o J. Dempsey tuo metu buvo seniai į ringą lipęs kovotojas ir ši kova jam buvo sugrįžimas į ringą po ilgos pertraukos.
Nors kova ir vystėsi tolygiai – J. Žukauskas išnaudojo savo jėgą ir jaunystę, spaudė savo varžovą, o J. Dempsey stengėsi atakuoti Amerikos lietuvio korpusą ir varginti oponentą – septintasis raundas tapo lemiamas šioje kovoje.
Po J. Dempsey smūgio į korpusą, kuris pagal J. Žukausko reakcija buvo atliktas žemiau juostos, J. Žukauskas nuleido rankas ir atsisuko į teisėją laukdamas jo reakcijos ar pauzės kovoje paskelbimo. Tuo iškart pasinaudojo J. Dempsey ir sudavė itin galingą šoninį smūgį tiesiai J. Žukauskui į žandikaulį, po kurio išvargęs ir stipriai smūgio sukrėstas Sharkey taip ir nesugebėjo atsistoti.
Po prieštaringo pralaimėjimo išmokęs vieną iš pagrindinių bokso taisyklių – saugotis bet kuriuo kovos momentu – J. Žukauskas turėjo keletą sunkių kovų, tačiau sugebėjo grįžti į laimėjimų kelią, kuris jam atnešė pirmąjį šansą kovoti dėl pasaulio sunkiasvorių bokso čempionų diržų.
Pirmoje kovoje dėl titulų J. Žukauskas susidūrė su legendiniu Vokietijos boksininku Maxu Schmelingu.
Susitikimas iki ketvirtojo raundo vystėsi J. Žukausko naudai – M. Schmelingas buvo žinomas kaip kovotojas, kuris mėgsta ilgą ir pasyvią žvalgybą ringe, tačiau ir pats J. Žukauskas demonstravo gerą kovos planą.
Ketvirtajame raunde įvyko tai, kas atėmė iš J. Žukausko pirmąjį šansą iškovoti čempiono diržą – M. Schemlingui spaudžiant J. Žukauską į ringo kampą pastarasis paleido neatidų smūgį, kuris pasiekė varžovo tarpukojį. Ant ringo grindų iš skausmo kritęs vokietis ir jo vadybininko sukeltas chaosas privertė teisėją diskvalifikuoti J. Žukauską ir pirmą kartą profesionalaus bokso istorijoje boksininkas čempionu tapo po varžovo diskvalifikacijos.
Prieštaringas revanšas ir čempiono diržas
Revanšinė šių boksininkų dvikova tapo istorine, nes būtent tada J. Žukauskas tapo antruoju iš Lietuvos kilusiu boksininku, iškovojusiu profesionalaus bokso pasaulio čempiono diržus ir pirmuoju tą padariusiu sunkaus svorio kategorijoje.
M. Schmelingo ir J. Žukausko antrasis susitikimas įvyko 1932 m. birželio 21 d. Niujorke. Kovai buvo suplanuota 15 raundų, toks raundų skaičius vis dar buvo populiarus tuo metu, o prieš kovą dauguma ekspertų ir lažybų kontorų manė, kad M. Schmelingas buvo akivaizdus favoritas.
Kova prasidėjo lėtai, J. Žukauskas naudojosi savo firminiais stipriais tiesiais smūgiais kaire ranka, o vokietis bandė spausti varžovą, mažinti distanciją ir smūgiuoti trumpesniais smūgiais iš arti.
Susitikimas įgavo pagreitį ketvirtajame raunde – savo smūgių arsenalą pradėjo atskleisti J. Žukauskas, vis dažniau pataikydamas ir tikslius apatinius smūgius, o M. Schmelingas judesiais nugara inicijuodavo kontaktą.
Vėlesni raundai ir buvo tie, dėl kurių šios kovos rezultatas ir tapo toks prieštaringas. M. Schmelingas atrodė žymiai šviežesnis ir nemažino kovos tempo, o J. Žukauskas atrodė pavargęs, didžiąją dalį likusios kovos laiko praleido ties ringo virvėmis, bet sugebėjo išlaikyti smūgių tikslumą.
Po kovos pabaigos teisėjai praleido itin daug laiko svarstydami sprendimą ir galų gale, kuomet buvo paskelbta, jog kovą laimėjo Juozas Žukauskas, tai buvo sutikta nepasitenkinimu tiek iš žiūrovų, tiek iš kitų ten susirinkusių žurnalistų, apžvalgininkų.
Rezultas iš pirmo žvilgsnio tikrai galėjo atrodyti kontraversiškas, tačiau būtina suprasti ir tos pusės, kuri įžvelgė J. Žukausko pranašumą, argumentus.
Nors ir M. Schmelingas kontroliavo didžiąją kovos dalį, buvo kontakto iniciatorius ir tas, kurio smūgiai dažniau pasiekdavo J. Žukauską, tačiau pastarasis visą dvikovos eigą taikliai ir aktyviai naudojo smūgį priekine ranka į varžovo veidą ir sugebėjo judėdamas po ringą taikliai atrasti kontratakuojančius smūgius.
Nors ir ši kova nebuvo ta pergalė, kuri pelnytų čempionui absoliutų pripažinimą ir šlovę, tačiau Lietuvos boksui tai yra tas susidūrimas, kuris parodė, kad tautiečiai, nors ir augę svetur, gali ir sugeba boksuotis aukščiausiame lygyje, itin gerbiamoje sunkaus svorio kategorijoje, ir joje skinti pergales.
