Sportas

2020.05.22 20:08

Baltijos šalys kuria naują bendrą rankinio lygą – rankinis turi tapti kuo patrauklesne sporto šaka regione

Brigita Virbalytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.22 20:08

Trys Baltijos šalys surėmė pečius, kad rankinis taptų kuo patrauklesne sporto šaka visame regione. Tikimasi, kad naujo formato Baltijos vyrų lyga leis sukviesti visas stipriausias šalių komandas ir padės tobulėti nacionalinėms rinktinėms.

Asociaciją įkūrusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankinio federacijos sieks kelti šios sporto šakos lygį. Viena pagrindinių priemonių - iš naujo atgimstanti vyrų Baltijos lyga. Daugiau nei dvidešimt metų gyvuojantis turnyras neturi stabilaus rungtynių tvarkaraščio, nes klubams tenka derintis prie pajėgesnių Baltarusijos ir Suomijos komandų.

„Planuojame, kad šįkart žais po 4 komandas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Turnyras vyktų dviejų ratų sistema. Po to būtų ketvirtfinaliai ir finalo ketverto turnyras. Manau, ši sistema garantuotų stabilų tvarkaraštį – kiekvieną mėnesį du savaitgaliai būtų skirti Baltijos lygai ir turnyras vyktų 7-8 mėnesius“, – LRT TELEVIZIJAI teigė Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Planuojama, kad turnyras prasidės rugsėjo mėnesį, o jo biudžetas sieks 90 tūkstančių eurų. Organizatoriai norėtų sekti stipriausių Europos rankinio lygų pavyzdžiu ir lygiuotis į jas, kad ateityje Baltijos lygos klubai galbūt netgi galėtų prasimušti į elitinius senojo žemyno turnyrus. Pasak M. Astrausko, lyga turėtų tapti ir postūmiu Lietuvos jauniesiems rankininkams bei vyrų rankinio rinktinei.

„Dabar, manau, daugiau mūsų jaunų, perspektyvių žaidėjų galės rungtyniauti lygoje, konkuruoti ir tobulėti. Tikrai tikimės, kad mūsų jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės sustiprės. Kai Baltijos lyga taps žinoma, galbūt rankininkus pastebės ir kiti Europos stiprūs klubai, jie turės galimybę tobulėti užsienyje“, - teigė M. Astrauskas.

Šį sezoną Baltijos vyrų lygoje varžėsi 3 Lietuvos klubai. Kauno „Granitas-Karys“ savo pasirodymą baigė po grupių etapo, Klaipėdos „Dragūnas“ ir Vilniaus „Šviesa“ pateko į ketvirtfinalius. Dėl pandemijos turnyras buvo nutrauktas, o nugalėtojas nepaskelbtas. Kitą sezoną prie šių Lietuvos klubų Baltijos lygoje turėtų prisijungti ir Alytaus rankininkai.

Moterų Baltijos lygoje pokyčiai neplanuojami – bus siekiama išlaikyti turnyrą kaip ir iki šiol su 3 Lietuvos, 2 Baltarusijos ir vienu Ukrainos klubu.

– Kiek ilgai brandinta idėja apie naujo formato vyrų Baltijos lygą?

– Pati lygos idėja nėra nauja – Baltijos rankinio lyga žaidžiama nuo 1996 m. Tačiau tai nebuvo oficiali lyga, kada klubai susitardavo, tada žaisdavo rungtynes. Dabar Lietuvos, Latvijos, Estijos federacijos įkūrėme Baltijos rankinio asociaciją, kuri rūpinsis rankinio plėtra ir populiarinimu. Viena iš projekto dalių – vyrų Baltijos rankinio lyga. Norime, kad lyga būtų kitokio formato, daugiau dėmesio skirti viešinimui, kad ji taptų žinomesnė. Taip pat sieksime, kad tai nebūtų kaip iki šiol tik papildomos rungtynės klubams, kad lygos svarba išaugtų, tai taptų prestižinis turnyras.

– Kuo skirsis naujas formatas?

– Iki šiol Baltijos rankinio lygoje žaisdavo ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos klubai, bet ir Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos komandos, yra net žaidusi Grenlandijos rinktinė, Rusijos klubai. Tačiau su Baltarusijos ir Suomijos klubais būdavo sudėtinga susitarti dėl rungtynių tvarkaraščio, todėl jis nebūdavo stabilus, komandos žaisdavo, kada norėdavo, Baltarusijos komandos sunkiai derinosi prie tvarkaraščio, jiems svarbiau būdavo šalies čempionatas.

Planuojame, kad šįkart žais po 4 komandas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Turnyras vyktų dviejų ratų sistema. Po to būtų ketvirtfinaliai ir finalo ketverto turnyras. Manau, ši sistema garantuotų stabilų tvarkaraštį – kiekvieną mėnesį du savaitgaliai būtų skirti Baltijos lygai ir turnyras vyktų 7-8 mėnesius. Norime, kad turnyras būtų labiau viešinamas, nes iki šiol net ne visi žinojo, kad tokia lyga yra, vadinasi, žinomumui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Tada gal bus lengviau rasti ir rėmėjų, partnerių, pritraukti žiūrovus. Norime sukurti produktą, žinoma, ne per vienerius metus.

– Kokie Lietuvos klubai rungtyniaus Baltijos lygoje?

– Šiemet lygoje žaidė trys Lietuvos komandos – Klaipėdos „Dragūnas“ žaidė stipresnėje grupėje, kitame pogrupyje rungtyniavo Vilniaus VHC „Šviesa“ ir Kauno „Granitas-Karys“. Šiemet dar prie šių komandų prisijungtų Alytaus „Varsa-Stronglasas“. Toks yra sudarytas reitingas pagal Lietuvos čempionatą.

Šioms keturioms komandoms buvo pasiūlyta žaisti, kol kas joms išsiųstos tik dalyvavimo sąlygos, dar nuostatai nėra galutinai patvirtinti. Aišku, yra kai kurių klubas nepasitenkinimas, kadangi dalyvavimas kainuos brangiau. Tačiau, manau, klubai neturėtų norėti, kad viską padaryti kuo pigiau, reikia galvoti, kaip uždirbti pinigų, kaip pritraukti juos.

Visos federacijos taip pat prisidės savomis lėšomis, kurios bus skirtos labiau marketingo projektams, rungtynių aprūpinimo sistemoms, transliacijoms. Kol kas nenorime dengti klubų išlaidų, norime investuoti, kad turnyras būtų populiaresnis ir žinomesnis.

– Kada lyga turėtų prasidėti?

– Lyga turėtų startuoti rugsėjo pirmą savaitgalį, tačiau kol kas dar nėra patvirtinti kai kurie dalykai.

– Kaip Lietuvos klubinis rankinis atrodo, lyginant su Latvija ir Estija?

– Manau, tai ir turėtų atskleisti ši lyga. Pajėgumas, manau, yra panašus. Latvija turi 1–2 pajėgesnes komandas, kaip ir estai. Tikimės, kad mūsų visos keturios komandos bus pajėgios konkuruoti. Nėra užvertos durys kitų šalių klubams dalyvauti lygoje, bet šį sezoną norime pradėti su stabiliu rungtynių kalendoriumi.

Galbūt kitais metais kitų šalių klubai sutiks su šiomis sąlygomis, datomis ir formatu. Tada galėtume prijungti ir kitus klubus. Tačiau Baltarusijos ir Suomijos klubai iki šiol lygoje buvo stipresni.

– Koks lygos ilgalaikis tikslas?

– Kiekviena šalis neturi daug stiprių klubų, todėl sujungtus po kelis stiprius įvairių šalių klubus galima sukurti pakankamai gerą atmosferą tobulėjimui. Kai dirbau Bresto klube, ėjome į SEHA lygą – tai pietų Europos rankinio asociacijos lyga ir ji išaugo turbūt į vieną iš 5 stipriausių lygų pasaulyje.

Kreipėmės į Europos federaciją, kad ir mūsų lyga būtų pripažinta oficialiai, nes iki šiol kaip ir neoficiali buvo, tikimės, kad ateityje, sustiprėjus lygai, galbūt nugalėtojas galėtų gauti kelialapį į Europos lygą.

– Lyga galėtų prisidėti ir prie Lietuvos rinktinės rezultatų?

– Toks mūsų tikslas ir yra, nes iki šiol, kaip Baltijos lygoje dalyvaudavo kitų šalių komandos, jos nustelbdavo mūsų komandas, ne visi klubai norėdavo dalyvauti. Dabar, manau, daugiau mūsų jaunų, perspektyvių žaidėjų galės rungtyniauti lygoje, konkuruoti ir tobulėti. Tikrai tikimės, kad mūsų jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės sustiprės.

Kai Baltijos lyga taps žinoma, galbūt rankininkus pastebės ir kiti Europos stiprūs klubai, jie turės galimybę tobulėti užsienyje. Suprantame, kad Lietuvos klubai negali duoti žaidėjams tokio visaverčio pasirengimo rinktinei, bet iki tam tikro lygio tikrai gali, kad paskui rankininkai galėtų tobulėti užsienio klubuose, kaip jau padarė kiti šalies rinktinės žaidėjai, ir vėliau atstovauti rinktinei. Tikimės, Baltijos lyga tikrai padės.