15 metų NHL ledo ritulio lygoje žaidęs ir olimpiniu čempionu su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) rinktine 1992 metais tapęs lietuvis Darius Kasparaitis kartu su žmona ir penkiais vaikais gyvena Majamyje, Floridos valstijoje.
Buvęs ledo ritulininkas, 2018 m. debiutavęs ir Lietuvos rinktinėje, dirba nekilnojamojo turto projektų vystymo sferoje. Baigęs karjerą, D. Kasparaitis pakeitė gyvenimo įpročius – numetė daug svorio, tačiau nuo ledo ritulio 47-erių elektrėniškis nutolti nenori ir siekia tapti treneriu.
Lietuvos ir JAV pasus turintis lietuvis mintimis apie karjerą, gyvenimą karantine ir galimą atstovavimą mūsų šalies rinktinei pasidalino su Rusijos sporto tinklalapiu „championat.com“. Portale LRT.lt pateikiamos pokalbio su D. Kasparaičiu citatos.
Apie karantino laikotarpį: „Kai esu namuose su vaikais, neturiu jokio laisvo laiko. Bandau užsiimti sportu, leisti laiką su vaikais. Dalis mano vaikų mokosi nuotoliniu būdu. Floridoje lengviau išvertinti saviizolicijos laikotarpį, nes šalia yra vandenynas. Du mėnesius bėgioju be jokių problemų. Jau atsidarė ir parkai, viskas pamažu grįžta į įprastas vėžes“.
Apie vaikus: „Su vaikais bendraujame angliškai, o su žmona kalbuosi švediškai. Turime auklę iš Ukrainos, kuri kalba rusiškai. Vaikai rusų kalba keikiasi be jokių problemų. Mokykloje Majamyje mokosi daug rusų vaikų, tikriausiai jie tokių žodžių ten ir išmoko“.
Apie žmoną ir veganizmą: „Mano žmona yra feministė – jie nieko nedaro, bet tik gimdo vaikus (juokiasi). Padedu vaikams su mokslais, gaminu jiems valgyti. Esu veganas, todėl nevalgau mėsos ir pieno produktų. Mano maisto racione dominuoja augaliniai produktai, o patiekalus lengva paruošti. Nuo savo didžiausio svorio jau esu numetęs 30 kilogramų. Be to, daug bėgioju, tai padeda numesti svorio. Jaučiuosi tikrai gerai, kartais pagalvoju – gal reiktų grįžti į KHL (Kontinentinė ledo ritulio lyga Rusijoje – LRT.lt) ir pabandyti prasimušti į kokią komandą?“.
Apie darbą ir trenerio kelią: „Dirbu statybų versle, statome netoliese esančius namus. Taip pat bandau tapti ledo ritulio treneriu. Tai aš darau geriausiai. Noriu perduoti savo patirtį jaunajai kartai.
Norėčiau tapti treneriu. Kalbėjausi su keliais žmonėmis apie tai Floridoje. Nėra lengva prasimušti, jeigu neturi pažinčių. Turi pradėti nuo apačios, niekas tavęs iškart nepaskirs dirbti į NHL klubą. Esu pasirengęs dirbti ir prisijungti prie bet kurios komandos, kad galėčiau dirbti su žaidėjų įgūdžių tobulinimu“.
Apie Lietuvos ledo ritulio rinktinę: „Šiandien manęs žmona paklausė, ar toliau planuoju žaisti ledo ritulį. Atsakiau, kad iki tol, kol man sukaks 50 metų, norėčiau dar kartą žaisti rinktinėje. Man dar liko trys metai. Noriu pradėti treniruotis. Esu pasirengęs, bet be treniruočių negalėčiau žaisti.
Žaisiu, jeigu tik leis sveikata ir manęs reikės komandai. Norėčiau žaisti ir parodyti, kad jeigu propaguoji sveiką gyvenimo būdą, treniruojiesi ir palaikai sportinę formą, gali žaisti iki 70-ies metų.
Sportininkai, baigę karjerą, skundžiasi, kad jiems skauda keliai ir nieko nebegali daryti. Man buvo atliktos keturios kelių operacijos, iš kurių dvi – priekinių kryžminių kelio raiščių. Kaip bebūtų, kiekvieną savaitę nubėgu apie 100 kilometrų ir jaučiuosi puikiai“.
Apie alkoholį: „Jau skaičiuoju 10 metų, kai nebevartoju alkoholio ir neberūkau. Apskritai, savo karjeros metu labai mažau gėriau, bandžiau vartoti alų, bet man nepatiko. Alkoholis nuodija organizmą ir kai kurie tiesiog žmonės tiesiog negali jo gerti. Esu vienas tokių. Kai seniai tą supratau, man buvo lengva gyventi be alkoholio“.
Apie Aleksejų Morozovą ir „rusišką“ Pitsburgo „Penguines“ klubą: „Neseniai mačiau Liošą viename iš gimtadienio vakarėlių. Aš labai džiaugiuosi jo sėkme, jis man buvo kaip mokinys. Kai jis atvyko į Pitsburgą, gyvenome vienas šalia kito. Kalbėdavausi su juo ir jam padėdavau. Jo karjera buvo įspūdinga, o dabar jis užima tokias aukštas pareigas (KHL prezidentas – LRT.lt) džiaugiuosi už jį.
Vienu metu Pitsburge buvo daug savų vyrukų – Pėteris Skudra, Maksimas Galanovas, Aleksejus Kovaliovas, Aleksejus Morozovas, Viktoras Ignatejevas, Germanas Titovas. Komandoje žaidė 15 europiečių. Prieš rungtynes klausydavomės „Boney M“ grupės dainų. Komandos rūbinėje čekai kalbėjosi čekiškai, o visi mokėję rusiškai – rusiškai. Amerikiečiai sėdėdavo tylūs ir nesuprato, kaip savoje šalyje negali kalbėtis gimtąją kalba“.
Apie pergalingą įvartį lemiamose Rytų konferencijos pusfinalio rungtynėse 2000–2001 m. sezone į Dominiko Hašeko ginamus Bafalo „Sabres“ vartus: „Aišku, kad pamenu, kaip galiu tai pamiršti? Tai buvo vienas smagiausių mano karjeros momentų. Man ir taip įmušti įvartį būdavo didžiulė šventė, o įvartis septintose serijos rungtynėse pratęsimo metu – kažkas nepaprasto. Galėsiu apie tai kalbėti ir girtis, kol pasensiu. Smagu, kad galiu peržiūrėti įvarčio momentą „Youtube“.
Apie futbolą, krepšinį ir ledo ritulį: „Palaikau Pitsburgo „Penguins“, Niujorko „Rangers“, Niujorko „Islanders“. Pradėjau sirgti ir už Floridos „Panthers“, nes mano vaikams pradėjo patikti ledo ritulys ir kartu vaikščiojame į rungtynes. Jie tapo „Panthers“ sirgaliais. Futbole palaikau vieną komandą – „Manchester City“. Palaikau ir Lietuvos krepšinio rinktinę.
Susidomėjau „Premier“ lyga prieš 12 metų, kai baigiau profesionalo karjerą. Norėjau atrasti savo komandą. Man tuomet patiko Davidas Silva, todėl pasirinkau „Manchester City“.
Nešioju ir savo Niujorko „Knicks“ krepšinio komandos kepuraitę. Esu didžiulis šios komandos gerbėjas, nors jau 20 metų ji žaidžia blogai. Noriu parodyti žmonėms, kad seku ne vien čempionus, o esu ištikimas komandoms, kurias pasirinkau.
Visi žino, kokia didžiulė žvaigždė buvo Kobe Bryantas. Vis dar negaliu suvokti, kad jo nebėra.
Floridos valstijoje labai pigūs bilietai į ledo ritulio rungtynes. Skirtingai nei į krepšinio klubo – Majamio „Heat“ dvikovas, tačiau nueiname ir į jas, nes mano žmona – buvusi krepšininkė“.
Apie politiką: „Galiu pajuokauti, kad esu toks žarijų kurstytojas, tačiau gyvenime mėgstu išklausyti abi puses. Kartais Donaldas Trumpas mane supykdo, kartais man patinka jo pozicija. Nėra taip, kaip sako kiti, smegenis išsijungę žmonės, kad jis yra pats blogiausias prezidentas. Esu labiau demokraštikas, nesistengiu įsitraukti į politinius reikalus. Nežinau, kaip yra Rusijoje, bet Amerikoje viename kanale kalbama apie vieną tiesą, o kitame – apie kitą. Klausimas, kuo tu tiki pats“.
Apie koronavirusą: „Kodėl reikėtų žaisti be žiūrovų? Tik tam, kad pažymėtum varnelę? Turime pamiršti viską ir, kaip Švedijoje, nieko nedaryti. Turime visi susirgti. Žmonės miršta nuo gripo, bet ar viskas uždaroma? Nesuprantu, iš kur atėjo ši panika, tai yra kažkokia nesąmonė. Mūsų mieste gyvena 20–30 tūkstančių gyventojų ir per 2 mėnesius užfiksuoti tik 12 susirgimų.
Skaičiau, kad Anglijoje visiems žaidėjams gali tekti žaisti su kaukėmis. Nebus galima net išspjauti seilių – tai tiesiog siaubinga. Viskas buvo normalu, staiga pasirodė kažkoks virusas ir visi pradėjo vengti vienas kito. Jeigu tau bus lemta susirgti, tu ir susirgsi. Žmonės namuose silpnina savo imunitetą, o, kai išeis į lauką, pasigaus ir dar kokią nors ligą.
Amerikoje sakė, kad viską reikia uždaryti 15 dienų, kad ligoninės nebūtų perpildytos. Dabar ligoninės yra tuščios, bet viskas vis tiek uždaryta. Ką tai reiškia?
Mano žmona sako, kodėl aš visiškai nesijaudinu dėl visos šios situacijos. Ką aš galiu pakeisti? Kartais noriu pribėgti prie žmonių su kaukėmis, jas nuplėšti bei paklausti: „Ko tu bijai? Kas tau nutiks“. Mano sesuo sako, kad reikia nešioti kaukes ir atsiuntė jų iš Lietuvos. Jau du mėnesius jų neliečiau. Užsidedu kaukes tik todėl, kad to reikalauja įstatymas“.
