Antrą karjeroje FIBA čempionų lygos finalo ketvertą Mindaugas Kuzminskas pasitinka kiek kitaip. Jo vaidmuo Atėnų AEK komandoje sumažėjęs, o šį sezoną ekipoje krepšininkas rungtyniauja kartu su kitu lietuviu – Luku Lekavičiumi.
Prieš rytojaus Čempionų lygos pusfinalį su Malagos „Unicaja“ M. Kuzminskas bendravo su Lietuvos žurnalistais Badalonoje.
Jo atstovaujama AEK rytoj žais antrajame pusfinalyje ir sieks pasirodyti geriau nei pernai – 2025 m. Graikijos klubas liko trečias.
Taip pat skaitykite
AEK kelias į finalo ketvertą nebuvo lengvas – lietuviškoji ekipa turėjo nugalėti finalo ketverto šeimininkę Badalonos „Joventut“.
„Sėkmingas mūsų tas kelias, nėra ką kalbėti. Buvo sunku tikėtis, kad antrą kartą iš eilės tą pasieksime. Atsimenu, prieš paskutines ketvirtfinalio rungtynes su „Joventut“ komandos draugams ir sakiau, kad nepriimkite to kaip duotybės, nes tie ketvertai karjeroje gali ir nepasikartoti. Tai džiaugiuosi, kad nepaisant mano amžiaus, pavyko dar kartą patekti.
Ir taip – vaidmuo pasikeitęs ryškiai. Bet nuoširdžiai, džiaugsmas vis tiek yra panašus, nes daug geriau yra mažiau žaisti laiminčioje komandoje nei nelaiminčioje. Man, jeigu mes būtume pralaiminti komanda ir aš žaisčiau, manau, nebūtų nė kiek geriau. Tai tikrai esu labai laimingas, kad esu čia, ir tikiuosi, kad šis ketvertas baigsis dar sėkmingiau nei praėjusiais metais“, – žurnalistams Ispanijoje sakė M. Kuzminskas.
Šį sezoną lietuvis Čempionų lygoje vidutiniškai rungtyniauja tik po 12 minučių, per jas pelno 4,6 taško ir atkovoja po 1,6 kamuolio. M. Kuzminskas teigia žinantis pasikeitusio vaidmens priežastis, tačiau pasakojo, kad šiame finalo ketverte vaidmuo taip pat gali keistis.
AEK lietuvis Badalonoje taip pat pasakojo apie sezono metu gimusį kontaktą su Vilniaus „Rytu“ ir L. Lekavičiaus kompaniją Graikijoje, juokavo apie vaizdelius socialiniuose tinkluose.
– Jūsų varžovė pusfinalyje „Unicaja“ praėjusį savaitgalį turėjo labai sunkias rungtynes, kurios buvo nutrauktos. Kokius akcentus dėliojatės prieš šitą komandą?
– Akcentai tokie, kad apskritai jie nėra gal tokie stabilūs kaip anksčiau. Bet kokiu atveju, manau, kad yra šio ketverto favoritai. Vis tiek komanda, laimėjusi paskutinius du Čempionų lygos ketvertus, tai bus ką veikti. Šiek tiek gaila, kad pusfinalyje šis varžovas, bet ką – vienos rungtynės finaliniame ketverte, visko gali būti.
– Praėjusiais metais pusfinalyje irgi būtent su „Unicaja“ susitikote. Ar yra noras revanšuotis ir kiek pasikeitė jų ekipa?
– Pasikeitė komanda ir pas mus, ir pas juos. Nemanau, kad naujiems žaidėjams yra svarbu, ar pernai mes pralaimėjome jiems, ar ne. Vis tiek eini su tuo pačiu užsidegimu.
– Šį sezoną AEK klube turi kolegą iš Lietuvos – L. Lekavičių. Su juo nemažai juokelių galima rasti socialiniuose tinkluose. Ką pavyko sužinoti apie Luką šio sezono metu?
– Per karjerą daugiausiai juokelių turbūt būdavo su Kalnu (Mantu Kalniečiu), bet jis neleisdavo nieko dėti į socialinius tinklus (juokiasi). Su Luku smagu. Manau, ir jūs patys jį pamatėte kitomis spalvomis. Jis šiek tiek intravertas, galbūt nemėgsta daug kalbėti, bet kai pripranta, jis turi be galo gerą humoro jausmą. Manau, tiek jam, tiek man šis sezonas yra lengvesnis, kai turime vienas kitą šalia.
– Matėme, kaip liūdnai baigėsi metai „Žalgiryje“ su tuo besitraukiančiu jo vaidmeniu. Ar gera dabar matyti, kaip Lukas mėgaujasi krepšiniu, turi gerų rungtynių ir daug minučių?
– Labai gera. Manau, jis laimingas. Nepamirškime, kad jo žmona yra graikė, tai manau, kad visa šeima švyti kitomis spalvomis. O jei kalbėtume apie tą „Žalgirį“, nesakyčiau, kad jis kažkaip baigėsi liūdnai. Žiūrint į jo matmenis, turėti tokią karjerą, žaisti, atrodo, devynerius metus „Žalgiryje“ – tai yra nuostabus pasiekimas. Lukas darbu tą pasiekė, ir tai reikia vertinti kaip didelį pozityvą ir pavyzdį kitiems, o ne kaip kažkokią nesėkmingą istoriją.
– L. Lekavičius prieš daugiau nei mėnesį paskelbė žiniasklaidai apie karjeros rinktinėje pabaigą. Ar pats darei įtaką šitam sprendimui?
– Ne, aš atvirkščią įtaką bandžiau daryti – kai turėjo šitą traumelę, sakiau, kad vis tiek važiuotų į tą langą. Nepaklausė Lukas... O kad taip baigė karjerą, man pačiam buvo staigmena. Atsimenu, tada Lukas Malinauskas jį kalbino, aš šalia stovėjau, šiek tiek trukdžiau (juokiasi), ir jis pasakė tokį dalyką. Tai pats net... dingo visi juokai.
– Ar „Rytas“ gali pateikti siurprizų, nes jie vieningai sutaria, kad yra šito turnyro autsaideriai?
– Manau, bet kurios komandos paklausus, visos sakys: „Mes – autsaideriai.“ Visi nori nusiimti tą etiketę. Ypač mes, lietuviai, nemokame žaisti su favoritų etikete, tai visi čia tą patį sakys. Nežinau, manau, jie turi nemažai šansų. Tenerifės komanda irgi nedemonstruoja įspūdingų rezultatų. Įdomus faktas, kad visos keturios komandos atvažiuoja į finalo ketvertą pralaimėjusios paskutines rungtynes vietinėje lygoje.
O „Rytas“– šaunuoliai. Nuoširdžiai netikėjau, kai jiems reikėjo laimėti dvejas paskutines rungtynes grupėje, kad patektų toliau. Bet po to, kai gavo Nimburko ERA, susitvarkė. Juokavau su bičiuliu Pauliumi Ambrazevičiumi – sakiau, kad tai yra rekordas, kaip turbūt prasčiausiai žaidžiant patenkama į finalo ketvertą. Bet dabar istorija iš naujo.
– Ar pavyko pasikalbėti su Artūru Gudaičiu ar kitais „Ryto“ nariais Badalonoje?
– Vakar su Roku Giedraičiu buvome susitikę, turbūt jo labiausiai pasiilgau. Pakvietė į fojė, bet susitikome kambaryje (juokiasi). O su „Rytu“ per pusryčius šiek tiek persimetėme keliais žodžiais, nebuvo nei jiems laiko, nei mums.
– Ar buvo tiesos ganduose, kad sezono metu vyko jūsų pokalbiai su „Rytu“?
– Su agentu susisiekė kelios Lietuvos komandos, bet neperėjome net į kažkokias konkretesnes derybas. Manau, tam, kad įvyktų sąjunga, visos pusės turi trykšti noru. Kai to nebuvo, tai nieko ir nebuvo. Svarsčiau rimtai tuo metu, bet nebuvo tokių pasiūlymų, kur viską mesčiau ir varyčiau. Vis tiek Atėnuose jau esu įsigyvenęs: su pačiu AEK klubu, su visais gerais ir blogais dalykais, su sirgaliais, tai būtų galbūt nerimta mesti viską viduryje kelio.
– Ar dar norėtumėte grįžti ir žaisti Lietuvoje?
– Nuoširdžiai – nežinau.
– Plano baigti karjerą Lietuvoje irgi nėra?
– Ne, nesu nusistatęs. Čia šabloniškai nuskambės, bet noriu baigti sezoną ir tada žiūrėti. Mano lūkesčiai dėl kontrakto šioje stadijoje yra dideli – noriu žaisti ten, kur yra geras miestas, kur galbūt šilta ir kur komanda laiminti. Matant šį mano sezoną, lūkesčius patenkinti bus sunku. Esu realistas ir bus matyti.
