„Futbolas palauks“, – tvirtina jau penktus metus Italijoje rungtyniaujantis Lietuvos vaikinų iki 21-erių metų rinktinės vartininkas Titas Krapikas. Antroje pagal pajėgumą Italijos futbolo lygoje vartus ginantis kėdainietis teigia, kad niekada negalėjo įsivaizduoti, jog Italiją ir kitas šalis užklupęs klastingas virusas taip paveiks sporto pasaulį.
Italai savo mylimo futbolo negali stebėti jau dvi savaites – tiek pat laiko tarp keturių sienų yra priverstas treniruotis 21-erių metų T. Krapikas. Lietuvis pripažįsta, kad gyventi ir sportuoti tokiomis sąlygomis yra sudėtinga, tačiau per visus Italijoje praleistus metus jis įsitikino, kad tiek futbolo aikštėje, tiek ir gyvenime nugali vienybė bei disciplina.
„Vaizdas iš šalies tikrai ne pats geriausias: dalis žmonių jaučiasi įbauginti, kita – dar iš pradžių bandė parodyti, jog yra labai drąsūs. Situacija keičiasi – žmonės suvokia pavojų ir labiau laikosi nurodymų“, – padėtį Italijoje apibūdino T. Krapikas.
Tiek vartininkui, tiek ir visai Italijos visuomenei šiuo metu svarbiausia yra žmonių sveikata. Nepaisant to, kad Italijoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius jau beveik peraugo 40 tūkstančių, tiek šalies futbolo vadovai, tiek ir visa bendruomenė Europoje tikisi, kad artimiausiu metu pavyks pratęsti 2019–20 metų sezoną, kuris, jeigu ir tęsis, neabejotinai persikels į vasarą.
Tai sujaukė ir „Serie B“ pirmenybėse nuo sezono vidurio ambicijas rodyti pradėjusio „Spezia Calcio“ klubo planus. Vienu metu net 13 rungtynių be pralaimėjimo skonio nužygiavęs T. Krapiko klubas, iki pirmenybių pabaigos likus žaisti 10 turų, dar rimtai žvalgėsi į poziciją „Serie A“ čempionate, o dabar Italijos futbolo likimas yra pakibęs ant plauko.
Apie tai, Italiją sukausčiusį virusą, karjeros šuolį, vaidmenį „Spezia“ ekipoje ir tolimesnius ateities planus T. Krapikas pasidalino mintimis su portalu LRT.lt.
– Gyvenate Specijoje, Šiaurės vakarų Italijoje, kuri yra netoli pačio koronaviruso židinio. Kokia situacija jūsų mieste?
– Mano mieste situacija nėra pati blogiausia, bet sergančių yra. Paskelbtas karantinas visoje Italijoje, todėl kaip ir visur, taip ir čia žmonių judėjimas yra suvaržytas.
– Kiek laiko jau nesitreniruojate su komanda?
– Jau antra savaitė.
– Beveik visi futbolininkai šiuo metu treniruojasi individualiai namuose. Jūsų klubas – ne išimtis. Kokia yra jūsų diena ir kaip dabar vyksta treniruočių procesas?
– Treniruotės vyksta namų sąlygomis, o tai kiek neįprasta patirtis. Fizinio rengimo treneris su mumis bendrauja virtualiu būdu. Klubas suteikė visas sąlygas treniruotis namuose – kiekvienam žaidėjui į namus pristatė minamus dviračius, bėgimo takelius ir kitus treniruotėms būtinus daiktus.
– Ar čempionato organizatoriai kalba apie tai, kada futbolas Italijoje gali būti pratęstas? Galbūt vilties nebėra tiek daug?
– Daugiau atsakymų bus tada, kai situacija pradės gerėti. Dabar laukiame karantino pabaigos ir žiūrėsime, ką nuspręs Italijos valdžia.
– Jums asmeniškai 2019-ieji buvo kupini permainų – oficialiai palikote Genujos „Sampdoria“ ir karjerą pratęsėte „Serie B“ pirmenybėse. Kaip atsitiko, kad atsidūrėte „Spezia“ klube?
– Su „Sampdoria“ neradome bendros kalbos. Konkrečiai manęs netenkino naujo kontrakto sąlygos, todėl nusprendėme su agentu pradėti ieškoti naujos karjeros stotelės. Buvo labai daug pasiūlymų – Italijoje ir ne tik. „Spezia“ klubas aiškiai išdėstė savo sąlygas, kurios mane tenkino, todėl nusprendžiau, kad noriu toliau tęsti karjerą Italijoje. Manau, kad žingsnis persikelti į vyrų futbolą buvo teisingas visu 100 procentų. Pats klubas tikrai yra aukšto lygio, o jų tikėjimas manimi taip pat sužavėjo.
– „Serie B“ pirmenybėse debiutavote skambiai – pirmojo vartininko rolė, išlaikyti „sausi“ vartai ir triuškinanti pergalė. Turbūt geresnio scenarijaus ir negalėjo būti?
– Debiutas buvo tikrai puikus, išsipildė viena iš mano svajonių (šypsosi).
– Po to sekė duobė – pralaimėtos ketverios rungtynės iš penkerių, o jums pačiam teko atsisėsti ant suolo. Buvo sunku susitaikyti su tokiu sprendimu?
– Tuomet visą komandą užklupo sunkus laikotarpis. Bet, manau, situacija buvo visiškai suprantama, nes į komandą atėjo naujas treneris, pasikeitė nemaža dalis žaidėjų, todėl prireikė laiko susižaisti ir pamatyti vieno kito sugebėjimus aikštėje. Manau, kad dabar esame stipri ir vieninga komanda, kuri dirba ir atiduoda jėgas vienas už kitą.
Tai, kas žaidžia, o kas ne, sprendžia treneris, todėl situacijos nedramatizuoju. Neketinu pasiduoti, toliau sunkiai dirbsiu ir su laiku rezultatai ateis.
– Vėlesni sezono rezultatai parodė, kad komanda turėjo tik nedidelę duobelę – nuo lapkričio iki vasario nepralaimėta nė viena dvikova čempionate. Kas buvo pagrindinė to priežastis?
– Pagrindinis faktorius buvo tai, kad po visų sunkumų sezono pradžioje komanda tapo daug vieningesnė. Kuo čempionatas labiau įsibėgėjo, tuo labiau pažinome vienas kitą ir parodėme, kad esame rimtas varžovas bet kuriai komandai „Serie B“ čempionate, kuris yra labai sudėtingas.
– Gana sėkmingi rezultatai tikriausiai leido pagalvoti ir apie patekimą į „Serie A“ pirmenybes. Ar galite įsivaizduoti, jog sezonas bus nepratęstas ir visos pastangos nueis veltui?
– Tikiu, kad sezonas dar nebus „nurašytas“ ir galėsime sužaisti likusias dešimt rungtynių. Belieka tikėtis, kad pabaiga bus gera.
– Nors ir sezonas komandai klostėsi sėkmingai, jums asmeniškai didžiąją dalį teko praleisti ant suolo. Ar po to, kai baigsis Italija užklupusi pandemija ir futbolo sezonas, gali atsirasti minčių apie kitą karjeros stotelę?
– Visada norisi kuo įmanoma daugiau, tas pats galioja ir dėl žaidybinio laiko. Tačiau kaip ir sakiau anksčiau, tai priklauso nuo trenerio.
Dabar visos mano mintys į Italiją ir tai, kaip išsikapstyti iš šios situacijos. Pats futbolas palauks. Po sezono susėsime prie vieno stalo su agentu ir klubo direktoriumi. Gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl lieka išlaukti ir tada kažką spręsti.
