Spalio 31-ąją minima Pasaulinė miestų diena šiemet kviečia kalbėti apie tai, kas svarbu kiekvienam žmogui – tinkamus namus. Jungtinės Tautos pasirinko temą „Miestų atnaujinimas: tinkamas būstas visiems“, primindamos, kad miestų modernizavimas turi ne tik keisti jų išvaizdą, bet ir gerinti žmonių gyvenimo sąlygas.
Šią vasarą man pačiai teko atstovauti Lietuvai Jungtinėse Tautose Ženevoje. Nors ten nagrinėjome kitus klausimus, tarptautinės diskusijos dar kartą priminė, kaip svarbu, kad valstybės prisiimti įsipareigojimai virstų realiais pokyčiais žmonių gyvenime. Tai galioja ir kalbant apie būstą.
Manau, ši tema ypač svarbi Tauragei. Mūsų kraštas keičiasi, investuoja į infrastruktūrą, viešąsias erdves, tvaresnę aplinką. Tačiau kalbėdami apie miesto pažangą turime kelti ir kitą klausimą: ar kiekvienas žmogus tuos pokyčius pajunta savo kasdienybėje?
Būstas yra viena svarbiausių gyvenimo kokybės sąlygų. Nuo jo priklauso ne tik mūsų saugumas ir finansinė gerovė, bet ir galimybės auginti vaikus, dirbti, gyventi savarankiškai, jaustis savo bendruomenės dalimi.
Todėl matau tris būsto politikos kryptis, kurioms Tauragėje turėtume skirti daugiau dėmesio: esamų namų atnaujinimą, pagalbą norintiems čia įsikurti ir būsto užtikrinimą tiems, kurie savarankiškai juo apsirūpinti negali.
Renovacija – ne vien gražesnis fasadas
Tauragėje renovacijos procesas jau vyksta. Tauragės šilumos tinklų duomenimis, iki 2025 metų rajone buvo atnaujinta 100 iš 563 daugiabučių namų. Tai reikšmingas darbas, tačiau kartu ir priminimas, kad daugiabučių atnaujinimas išlieka ilgalaikiu uždaviniu.
Renovacija nėra vien nauja pastato išvaizda. Tai šiltesni namai, mažesnis energijos poreikis, saugesnės inžinerinės sistemos ir didesnis gyvenimo komfortas. Vyresnio amžiaus žmogui svarbu ir tai, ar patogu patekti į savo namus, ar sutvarkyti laiptai, takai, kiemas. Mano įsitikinimu, savivaldybė šioje srityje turi būti ne tik projektų administratorė, bet ir aktyvi pagalbininkė gyventojams.
Reikia nuosekliai vertinti daugiabučių būklę ir suprantamai pateikti gyventojams informaciją apie renovacijos finansavimo galimybes. Žmogus turi aiškiai žinoti, kiek renovacija kainuos, kokią paramą galės gauti ir kokios naudos tikėtis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti visa gyvenamąja aplinka – kartu su pastatais atnaujinti kiemus, apšvietimą, pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo vietas.
Šiuo metu valstybė rengiasi naujam daugiabučių renovacijos finansavimo etapui, kuriame numatyta daugiau pagalbos finansiškai pažeidžiamiems gyventojams. Tauragė turėtų aktyviai pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad finansiniai sunkumai netaptų kliūtimi gyventi šiltesniuose ir saugesniuose namuose.
Jaunai šeimai reikia ne tik paskatos, bet ir galimybės įsikurti
Kita svarbi kryptis – pagalba jaunoms šeimoms, norinčioms savo ateitį kurti Tauragėje.
Lietuvoje veikia valstybės finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms programa. Priklausomai nuo vaikų skaičiaus, valstybė gali subsidijuoti nuo 10 iki 15 procentų nustatytos būsto kredito sumos. Nuo 2025 metų Tauragės rajono savivaldybė taip pat teikia papildomą 10 procentų paramą nuo būsto kredito sumos, kuri nustatytomis sąlygomis gali būti derinama su valstybės parama.
Tai svarbios ir reikalingos priemonės. Tačiau vien finansinės paskatos dar negarantuoja, kad šeima ras tinkamą būstą.
Ar mūsų rajone pakanka būstų jaunoms šeimoms? Ar jų kainos atitinka žmonių pajamas? Ar turime galimybių skatinti naujų būstų statybą ir gyvenamųjų teritorijų plėtrą? Ar jaunos šeimos pakankamai žino apie joms priklausančią pagalbą? Manau, savivaldybė turėtų sistemingai vertinti, kiek šeimų šiomis paramos priemonėmis pasinaudoja, kokios kliūtys joms kyla ir ar turimas finansavimas atitinka poreikį.
Tačiau būtina dirbti ir su būsto pasiūla: planuoti gyvenamųjų teritorijų infrastruktūrą, užtikrinti aiškias sąlygas investuotojams, ieškoti galimybių skatinti naujų būstų atsiradimą.
Juk šeimai svarbu ne vien įsigyti namus. Svarbu, ar netoliese yra darželis, mokykla, ar patogu pasiekti darbą, ar vaikai turi kur saugiai leisti laiką. Būtent todėl būsto politika negali būti atskirta nuo viso rajono plėtros.
Septyni su puse metų laukiant namų – per ilgai
Trečioji kryptis – socialinis būstas. Ir čia Tauragės situacija verčia kalbėti ypač konkrečiai. 2025 metų gruodį paskelbtais savivaldybės kontrolės ir audito duomenimis, socialinio būsto laukė 255 asmenys ar šeimos, o vidutinė laukimo trukmė siekė 7,5 metų. Už šių skaičių – žmonės, kuriems būstas nėra tiesiog dar vienas gyvenimo planas. Tai būtina sąlyga pradėti savarankišką gyvenimą, auginti vaikus saugioje aplinkoje ar ištrūkti iš sudėtingų gyvenimo aplinkybių.
Auditas atskleidė ir kitą svarbią problemą: beveik 57 procentai laukiančiųjų yra vieni gyvenantys žmonės, tačiau jiems tinkamų mažesnių būstų savivaldybėje labai trūksta.
Vadinasi, vien didinti būstų skaičių nepakanka. Reikia užtikrinti, kad jie atitiktų realius žmonių poreikius.
Tauragėje jau numatyta socialinio būsto fondo plėtra – iki 2029 metų planuojama įrengti ar įsigyti 24 papildomus būstus gausioms šeimoms ir žmonėms su negalia. Tai reikalingas žingsnis. Tačiau akivaizdu, kad vien šio projekto visam poreikiui patenkinti nepakaks.
Mano vertinimu, savivaldybei būtinas nuoseklus, kelerius metus apimantis socialinio būsto plėtros planas. Jame turėtų būti numatyta ne tik, kiek būstų bus įsigyta ar įrengta, bet ir kokių būstų iš tiesų reikia – vieniems gyvenantiems žmonėms, šeimoms su vaikais, žmonėms su negalia.
Taip pat reikia įvertinti galimybes veiksmingiau panaudoti esamą savivaldybės būsto fondą, padėti gyventojams pasinaudoti būsto nuomos kompensacijomis, ieškoti bendradarbiavimo su privačiais būstų savininkais galimybių. Svarbiausia – nustatyti aiškius tikslus, kiek ir per kokį laiką siekiame sutrumpinti laukimą. Nes žmogui svarbu ne tai, kiek projektų suplanuota, o kada jis galės įsikelti į namus.
Atnaujinti miestą – vadinasi, pagerinti žmonių gyvenimą
Dirbdama nacionaliniu lygmeniu matau, kokią reikšmę žmonių gyvenime turi valstybės parama, socialinės paslaugos ir galimybė gyventi savarankiškai. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kaip šios priemonės įgyvendinamos vietoje, ar jos pasiekia žmones, kuriems pagalbos reikia.
Savivaldybė viena negali išspręsti visų būsto rinkos problemų. Tačiau ji gali daug: veiksmingiau panaudoti valstybės ir Europos Sąjungos paramą, planuoti gyvenamųjų teritorijų plėtrą, spartinti renovaciją, rūpintis socialinio būsto pasiūla ir padėti šeimoms įsikurti. Svarbiausia – šias priemones matyti kaip vieną visumą, o jų rezultatus vertinti pagal realų poveikį gyventojams.
Nes atnaujintas miestas nėra vien tas, kuriame gražesni pastatai ar sutvarkytos gatvės. Tai miestas, kuriame jauna šeima gali pradėti savo gyvenimą, vyresnis žmogus – saugiai ir oriai gyventi savo namuose, o pagalbos reikalingam žmogui nereikia metų metus laukti galimybės turėti savo vietą.
Pasaulinė miestų diena – gera proga sau priminti: miesto ateitį kuriame ne dėl pastatų. Kuriame ją dėl žmonių, kurie tuose pastatuose gyvena.
Ir būtent nuo jų namų prasideda tikroji miesto pažanga.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
