Trečiadienio įvykis Estijoje, kai rusiškas dronas rėžėsi į elektrinę, nėra tik atsitiktinis incidentas kaimyninėje šalyje. Tai paskutinis skambutis mums visiems. Nes skambučių savo šalyje, matyt, nepakanka.
Šiandien dūzgimas virš galvų nebėra tik hobis ar gražūs vaizdai iš paukščio skrydžio. Tai tapo realiu, pigiu ir itin efektyviu įrankiu sutrikdyti valstybių, verslų ir miestų veiklą. Vilnių nuo Baltarusijos sienos skiria vos kiek daugiau nei trys dešimtys kilometrų. Akivaizdu, kad sostinėje turime aibę reikšmingų infrastruktūros objektų: nuo energetikos ar ryšių mazgų iki logistiškai svarbių centrų, valstybės valdymo institucijų.
Būdami arti išorinės Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos sienos neturime galimybės tikėti iliuzine tikrove, pagal kurią grėsmės mus aplenkia. Priešingai – dėl savo geografinės padėties ir svarbios infrastruktūros Vilnius privalo stovėti rimto ir sistemiško grėsmių vertinimo priešakyje. Saugoti sostinę reikėjo ruoštis jau vakar, o vėliausiai tą reikia pradėti šiandien.
Kodėl pasyvi apsauga negali laukti rytojaus?
Daugelis vis dar tikisi, kad „radarai pamatys“ arba „numušime“. Tačiau moderniame konflikte pasyvioji apsauga (fiziniai barjerai, tinklai, specialūs ekranavimai) yra kritinis saugumo pamatas dėl trijų priežasčių. Visų pirma, svarbus reakcijos laiko eliminavimas: tokios apsaugos priemonės veikia nepertraukiamai: ištisomis paromis be žmogaus įsikišimo. Jos nebijo ryšio trukdžių ar elektroninės kovos priemonių.
Be to, reikia paminėti ir ekonominį asimetriškumą: dronas kainuoja kelis šimtus eurų, o jo padaryta žala energetikos mazgui ar logistikos centrui – milijonus. Pasyvi apsauga yra pigiausias būdas užkardyti brangiausias klaidas. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į hibridinių atakų realybę: incidentas Estijoje rodo (ir, matyt, čia dar verta prisiminti ir ,,incidentus“ pas mus), kad provokacijos vyksta čia ir dabar. Delsti su investicijomis reiškia palikti duris atviras tiems, kurie linki mums chaoso.
Saugumas – tai ne išlaidos, tai investicija į tęstinumą
Mes nebegalime sau leisti prabangos mokytis iš savo klaidų. Turime mokytis iš kaimynų. Fizinė infrastruktūros apsauga nuo dronų privalo tapti standartu, o ne planu ateičiai.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
