Lietuvoje kosmosas patenka į antraštes dažniausiai tada, kai danguje sušvinta neįprasta pašvaistė ar spauda praneša apie galimą nukritusį meteoritą. Neseniai vėl buvo kalbama apie dangaus kūno kritimą, ir tai trumpam sužadino smalsumą. Tačiau tikrasis kosmoso poveikis Lietuvai vyksta kasdien ir tyliai. Jo nesimato plika akimi, bet jis veikia mūsų ekonomiką, saugumą ir sprendimus.
Jeigu šiandien Lietuvoje sutriktų palydovinis signalas, dauguma tai pastebėtų tik dėl to, kad neveiktų navigacija telefone. Tačiau pasekmės būtų kur kas platesnės. Sutriktų logistikos planavimas, dalis finansinių sistemų prarastų tikslų laiko sinchronizavimą, žemės ūkio stebėsenos mechanizmai nustotų veikti, o karinė koordinacija taptų sudėtingesnė. Moderni valstybė šiandien remiasi infrastruktūra, kuri veikia orbitoje.
Per pastarąjį dešimtmetį kosmosas iš technologinės nišos virto infrastruktūra. 2015 metais žemutinėje Žemės orbitoje veikė mažiau nei pusantro tūkstančio aktyvių palydovų. 2024 metais jų skaičius jau viršijo devynis tūkstančius, ir dauguma jų yra komercinės konsteliacijos. Pasaulinė kosmoso ekonomika šiandien vertinama daugiau nei 500 milijardais JAV dolerių per metus, o prognozės rodo, kad per artimiausią dešimtmetį ji gali peržengti trilijono ribą. Didžioji vertės dalis kuriama ne raketų paleidimuose, o ryšio, navigacijos ir duomenų paslaugose.
Europa šį pokytį pradeda vertinti strategiškai. 2021–2027 metų laikotarpiu Europos Sąjunga kosmoso programoms skyrė beveik 15 milijardų eurų. „Galileo“ ir EGNOS navigacijos sistemoms tenka beveik 9 milijardai, „Copernicus“ Žemės stebėjimo programai daugiau nei 5 milijardai. Papildomai vystomas saugaus palydovinio ryšio projektas IRIS², kurio vertė viršija 6 milijardus eurų. Bendrai tai reiškia, kad per vieną finansinį laikotarpį Europa investuoja daugiau nei 20 milijardų eurų į savo kosmoso infrastruktūrą.
Ilgą laiką Europos kosmoso politika buvo sąmoningai civilinė. Tačiau geopolitinė realybė priminė, kad kosmoso infrastruktūra turi ir saugumo dimensiją. Karas Ukrainoje parodė, kaip palydovinis ryšys ir navigacija tampa gyvybiškai svarbūs tiek civilinei infrastruktūrai, tiek karinėms operacijoms. Tuo pačiu išryškėjo struktūrinė rizika – kai kritinė sistema priklauso vienam komerciniam operatoriui, sprendimų centras nėra valstybės rankose.
Lietuvai šis klausimas turi papildomą svorį. Būdama NATO rytiniame flange, šalis veikia regione, kuriame technologinis atsparumas nėra teorinė sąvoka. Palydovinis ryšys, navigacija ir situacijos stebėjimas tampa saugumo architektūros dalimi. Infrastruktūros patikimumas čia yra strateginis, o ne tik techninis klausimas.
Be to, rizika nėra abstrakti. Baltijos regione jau fiksuoti navigacijos signalų trikdymo atvejai. Pasaulinės padėties nustatymo sistemų (GNSS) signalų slopinimo (angl. jamming) bei signalų klastojimo (angl. spoofing) technologijos yra naudojamos realiose geopolitinėse situacijose. 2022 metais prieš Rusijos invaziją į Ukrainą įvykdytas kibernetinis išpuolis prieš palydovinio ryšio infrastruktūrą sutrikdė komunikacijas ir parodė, kad kosmoso sistemos nėra izoliuotos nuo hibridinių grėsmių. Valstybės, veikiančios kosmose, vysto ne tik civilines, bet ir slopinimo bei klastojimo technologijas. Todėl infrastruktūros atsparumas tampa saugumo prioritetu, ypač šalims, esančioms geopolitinės įtampos zonoje.
Tačiau kosmosas Lietuvoje svarbus ne tik saugumo kontekste. Jis jau šiandien tiesiogiai veikia žemės ūkį ir aplinkos valdymą. ES Bendroji žemės ūkio politika remiasi palydoviniais duomenimis tikrinant deklaruotus plotus ir stebint pasėlių būklę. „Copernicus“ programos „Sentinel“ palydovai teikia informaciją apie augalijos indeksus, dirvožemio drėgmę, sausros ar potvynių riziką.
Po šaltos ir sniegingos žiemos Lietuvoje šį pavasarį potvyniai yra reali tikimybė. Staigus atšilimas, ledonešis ar intensyvūs krituliai gali sukelti vandens lygio šuolius Nemuno ir kitų upių baseinuose. Tokiose situacijose palydoviniai duomenys leidžia operatyviai stebėti užliejamas teritorijas, modeliuoti vandens plitimą ir planuoti reagavimą. Tai nėra teorinė galimybė, o praktinis civilinės saugos instrumentas. Klimato svyravimai intensyvėja, o sprendimai turi būti priimami greičiau. Tai reiškia, kad kosmoso infrastruktūra tampa ir maisto saugumo, ir krizių valdymo infrastruktūra.
Lietuva jau yra šios sistemos naudotoja. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje priklausomybė nuo kitų sukurtos infrastruktūros nėra strategija.
Didžioji kosmoso ekonomikos dalis šiandien kuriama paslaugų segmente – ryšio, navigacijos ir duomenų apdorojimo srityse. Vertė slypi algoritmuose, programinėje įrangoje, optinėse sistemose ir kibernetinėje apsaugoje. Lietuva turi stiprų lazerių ir fotonikos sektorių, augantį IT ir dirbtinio intelekto kompetencijų lauką, kibernetinio saugumo ekspertizę. Tai sritys, kurios gali būti integruotos į kosmoso vertės grandinę.
Lietuva jau turėjo kosmoso technologijų startuolių, kūrusių mažųjų palydovų sistemas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „NanoAvionics“, kuri 2022 metais tapo Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“ grupės dalimi. Tai rodo, kad Lietuvoje kuriamos technologijos gali pasiekti tarptautinį lygį ir integruotis į globalias vertės grandines.
Kartu tai kelia platesnį strateginį klausimą – ar Lietuva siekia tik būti technologinių talentų inkubatoriumi, ar ir sukurti įmones, kurios pačios taptų europiniais ir tarptautiniais kosmoso sektoriaus lyderiais.
Europos pavyzdžiai rodo, kad mastas nėra lemiamas. Suomijos „ICEYE“ pradėjo kaip startuolis ir tapo radarinių palydovų duomenų rinkos žaidėju. Liuksemburgas pasirinko reguliacinę ir finansinę nišą. Estija investuoja į mažųjų palydovų technologijas. Šios valstybės pasirinko kryptį tuo metu, kai infrastruktūra dar buvo formuojama.
Europa investuoja, kuria taisykles ir stiprina infrastruktūrą. Pasaulinė rinka auga sparčiau nei daugelis tradicinių sektorių. Lietuva jau priklauso nuo orbitos – per navigaciją, žemės ūkį, klimato stebėseną ir saugumo architektūrą.
Kosmosas neturėtų likti tik meteoritų ar pašvaisčių tema Lietuvoje. Tai infrastruktūra, kuri veikia valstybę ir jos piliečius kasdien – tyliai, bet lemiamai.
Klausimas paprastas: ar būsime tik naudotojai sistemos, kurią kuria kiti, ar patys tapsime jos dalimi?
Infrastruktūros klausimai anksčiau ar vėliau tampa politiniais sprendimais. Kosmoso technologijų kūrimas ir vystymas Lietuvoje – vienas iš jų.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
