Jau pats laikas Lietuvos lyderių viešojoje komunikacijoje sąmoningai pakeisti toną ir akcentus. Nors išorės grėsmių realybė niekur nedingsta, tačiau nuolatinis kalbėjimas apie baimę, neapibrėžtumą ir galimą karą ne tik neatlieka atgrasymo funkcijos, bet ir pradeda veikti prieš Lietuvą – ekonomiškai, demografiškai ir, svarbiausia, psichologiškai.
Pirmasis ir esminis nuomonių lyderių akcentas turi būti aiškus – Lietuvoje karo nebus. Tai nėra naivus optimizmas ar realybės neigimas. Tai – politinis signalas visuomenei, sąjungininkams ir rinkoms, kad valstybė kontroliuoja situaciją ir neleidžia panikai tapti kasdienybės norma. Ši žinutė turi būti kartojama nuosekliai, ramiai ir be dviprasmybių.
Nuolatinis karo scenarijų eskalavimas viešojoje erdvėje veikia kaip save išpildanti pranašystė: žmonės atideda sprendimus, verslai stabdo investicijas, jaunimas (ir ne tik) svarsto emigruoti. Valstybės pareiga – ne tik ruoštis visiems scenarijams, bet ir neleisti baimei tapti pagrindine visuomenės būsena. Ramybė šiandien yra strateginis išteklius.
Antrasis akcentas – Lietuva yra visiškai pasiruošusi gynybai ir saugumą tik didiname. Ši žinia turi skambėti ne kaip pasiteisinimas, o kaip pasitikėjimo savimi konstatavimas. Adekvatus gynybos finansavimas, narystė NATO, infrastruktūra, visuotinės gynybos koncepcija – tai ne silpnumo, o brandžios valstybės požymiai.
Svarbu keisti ir pačią retoriką: mažiau kalbėti apie tai, ko bijome, ir daugiau – apie tai, ką turime. Lietuva nėra „priekinė linija“, kuri kasdien laukia smūgio. Lietuva yra NATO rytinio sparno valstybė, kuri sistemiškai stiprina savo saugumą ir veikia kartu su galingiausiais pasaulio aljansais, turi jų vienareikšmę ir visokeriopą paramą.
Trečiasis akcentas – Lietuva yra saugi žmonėms, verslui ir investicijoms. Ši žinia ypač svarbi tarptautinėje komunikacijoje. Investuotojai sprendimus priima ne pagal antraštes, o pagal bendrą valstybės siunčiamą signalą. Jei net patys lyderiai abejoja ar net kalba apie nuolatinę grėsmę, kapitalas rinksis kitas kryptis.
Saugumo jausmas yra ekonomikos dalis. Kai žmonės jaučiasi saugūs, jie kuria šeimas, verslus, ateities planus. Kai verslas jaučiasi saugus, jis investuoja, samdo, moka mokesčius. Valstybės vadovų žodžiai čia turi realią kainą – tiek augimo, tiek prarastų galimybių prasme.
Tarptautinėje erdvėje Lietuva turi būti matoma ne kaip nerimo eksportuotoja, o kaip stabilumo pavyzdys regione. Tai nereiškia tylėti apie grėsmes ar nusisukti nuo realybės. Tai reiškia kalbėti taip, kaip kalba savimi pasitikinčios valstybės – ramiai, tiksliai ir strategiškai. Kartu toks kalbėjimas turi turėti ir esminę veikimo dalį – jis negali tapti fiktyviu savęs raminimu ir apgaudinėjimu, o priešingai – paskata skirti deramą dėmesį, išteklius ir veiksmus tolimesniam saugumo stiprinimui.
Komunikacija (ypač – viešoji) yra nacionalinio saugumo dalis. Šiandien kovojame ne tik ir ne tiek ginklais, bet ir žiniomis, istorijomis ir emocijomis. Jei Lietuvos lyderiai kartos, kad esame nesaugūs, kiti tuo pradės tikėti. Jei nuosekliai sakysime, kad Lietuva yra pasiruošusi, saugi ir stabili – tai taps mūsų realybe.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
