Dėl geopolitinės izoliacijos ir ekonominio išsekimo 2026-ieji Rusijai taps lūžio tašku. Kremlius, susidūręs su rekordinėmis išlaidomis frontui, krentančiomis naftos kainomis ir netikėtu didžiausių partnerių „atšalimu“, priėmė sprendimą – perkelti visą šią naštą ant savo piliečių pečių, nes kitokių pajamų tiesiog neturi – nuo šių metų pradžios didėja įvairūs mokesčiai didžiajai daliai Rusijos gyventojų.
Išlaidos karui čia pasiekė protu sunkiai suvokiamą lygį – apie 38 proc. visų valstybės lėšų. Kiekvienas į tanką investuotas rublis yra atimtas iš švietimo, sveikatos apsaugos ar infrastruktūros. Nors karinė pramonė dirba pilnu pajėgumu, ji nekuria pridėtinės vertės civilinei ekonomikai, o tik didina infliaciją. Milžiniškos išmokos žuvusiųjų šeimoms ir karių algos į rinką išmeta masę pinigų, kurių Rusijos pramonė nepajėgi padengti prekėmis. Rezultatas – drastiškas kainų kilimas.
Bene skaudžiausias smūgis 2026 m. – Kinijos sprendimas pradėti mažinti prekybos apimtis su Rusija. Pekinas, bijodamas antrinių Vakarų sankcijų ir matydamas Rusijos rinkos perkamojo pajėgumo nuosmukį, pradėjo diversifikuoti savo tiekimo grandines. Kinijos bankai vis dažniau atsisako vykdyti pavedimus iš Rusijos, bijodami būti atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos. Mažėjantis importas iš Kinijos reiškia, kad Rusija liks be kritiškai svarbių komponentų, kurių nepavyks pakeisti nei „importo pakeitimo“ programomis, nei kontrabanda.
Besitęsiantys protestai ir režimo nestabilumas Teherane gąsdina Maskvą, nes prasidėjusi revoliucija Irane reikš ne tik dronų tiekimo pabaigą, bet ir „šešėlinio laivyno“ žlugimą, per kurį Rusija apeidinėjo naftos sankcijas.
JAV veiksmai Venesueloje reiškia, kad čia į naftos gavybą ateis amerikiečių kompanijos, taigi naftos kiekis pasaulinėje rinkoje drastiškai padidės, tuo pačiu atitinkamai krintant jos kainai. Kadangi naftos pardavimai sudaro didelę dalį Rusijos biudžeto, tai reiškia tik viena – šios „valstybės“ pajamos drastiškai kris.
Prieš didžiąją invaziją į Ukrainą 2022 m. pajamos iš naftos sudarė net 36 proc. Rusijos biudžeto. Dabar – tik 22, ir dar mažėja. Todėl Kremlius griebėsi kraštutinumų – nuo sausio 1 d. įsigaliojęs mokestis iškart pakėlė visų prekių kainas. Tai mokestis, kurį sumoka kiekvienas rusas tiesiog prie parduotuvės kasos. O nauji mokesčiai importuojamai technikai dar labiau atitolina šalį nuo skaitmeninio pasaulio, paversdami kompiuterius ir išmaniuosius telefonus prabangos prekėmis.
2026-ųjų Rusija yra ekonominis hibridas – valstybė su atominiu ginklu, bet be modernių bankinių operacijų; su pilnais karinės pramonės užsakymų sąrašais, bet su tuštėjančiais gyventojų šaldytuvais. Priklausomybė nuo vienintelio pirkėjo (Kinijos), kuris pradeda nusisukti, ir byrantys sąjungininkų režimai rodo, kad jos atsparumo resursai sparčiai senka.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
