Technologijų pasaulyje pasirodė naujas ir galingas žaidėjas – Kinijos sukurtas dirbtinio intelekto kalbos modelis DeepSeek. Nors ši technologija stebina savo galimybėmis, Norvegijos saugumo ekspertas ir filosofas Simen Bakke atskleidžia esminius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
Technologinės lenktynės ir jų poveikis
Globalioje technologijų arenoje Kinija ir JAV nuolat konkuruoja dėl strateginio pranašumo. DeepSeek tapo vienu iš įrankių, galinčių sustiprinti Kinijos pozicijas dirbtinio intelekto srityje. Kiekvienas modelio naudotojas, dažnai to net nesuvokdamas, prisideda prie šios dinamikos, stiprindamas Kinijos įtaką ekonomikoje, technologijose ir globalios informacijos sklaidoje.
Simen Bakke šią situaciją apibūdina taip: „DeepSeek suteikia Kinijai pranašumą visuose trijuose veiksniuose. Taigi DeepSeek kalbos modelių naudojimas tiesiogiai prisideda prie to, kad Kinijos bendrovės įgytų didesnę įtaką.“
Informacijos kontrolės mechanizmai
DeepSeek veikia tarsi knyga, kurios turinys subtiliai redaguojamas pagal leidėjo ideologiją. Jo pateikiama informacija filtruojama per Kinijos vertybių ir cenzūros prizmę, todėl gali būti šališka ar ribojama. Vartotojai privalo kritiškai vertinti gaunamą turinį ir remtis įvairiais informacijos šaltiniais.
S. Bakke paaiškina: „DeepSeek taikomos Kinijos cenzūros taisyklės, o jos pateikiamam turiniui įtakos turi Kinijos kūrėjų nustatytos taisyklės ir duomenys, pagal kuriuos apmokytas modelis. Tai reiškia, kad jums, kaip naudotojui, pateikiama informacija gali būti parengta remiantis Kinijos požiūriais ir vertybėmis.“
Tai kelia esminį klausimą: ar esame pasirengę iškeisti informacijos laisvę į technologinį patogumą?
Grėsmės valstybės saugumui
DeepSeek gali veikti kaip skaitmeninis Trojos arklys – iš pažiūros nekaltas įrankis, potencialiai tampantis strateginės informacijos rinkimo mechanizmu. Kinijos 2017 m. Nacionalinio žvalgybos įstatymas įpareigoja šalies piliečius ir įmones teikti vyriausybei „visą reikiamą paramą, pagalbą ir bendradarbiauti“ (14 str.). Tai reiškia, kad DeepSeek gali būti naudojamas ne tik technologiniams tikslams, bet ir kaip potencialus duomenų rinkimo mechanizmas, keliant pavojų strateginiams infrastruktūros objektams ir duomenų saugumui.
Simen Bakke atkreipia dėmesį į tai, kad: „Visos Kinijos bendrovės privalo per 48 valandas pasidalyti su valdžios institucijomis informacija, susijusia su programinės įrangos pažeidžiamumais. Tai savo ruožtu gali būti panaudota vykdant puolamąsias kibernetines operacijas prieš ypač įdomius žvalgybos taikinius.“
Todėl negalima atmesti tikimybės, kad surinkti duomenys gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms prieš strateginius objektus ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Duomenų saugumo iššūkiai ir strateginė perspektyva
Visa į DeepSeek įvesta informacija keliauja į Kinijos serverius, išskyrus atvejus, kai naudojamos vietinės sistemos. Tai kelia rimtų duomenų saugumo klausimų, nes lieka neaišku, kaip duomenys bus panaudoti ateityje ir kas turės prie jų prieigą. Todėl norint užtikrinti didesnį saugumo lygį, vartotojams rekomenduojama rinktis kitas alternatyvas, kurios laikosi griežtesnių duomenų apsaugos standartų.
DI plėtra yra neišvengiama, tačiau svarbu suprasti ilgalaikes pasekmes, įjungti kritinį mąstymą. Rinkdamiesi DI įrankius, sprendžiame ne tik dėl savo duomenų saugumo, bet ir dėl informacijos objektyvumo bei prieinamumo. Siekiant apsaugoti informacinę ekosistemą, būtina diversifikuoti naudojamus DI modelius ir prioritetą teikti sprendimams, kurie atitinka mūsų šalies liberaliąsias demokratines vertybes, užtikrina skaidrumą bei atsparumą manipuliacijoms ir dezinformacijai.
Praktinės rekomendacijos Lietuvos vartotojams
Prieš naudojant DeepSeek, svarbu įvertinti savo poreikius ir galimas rizikas. Siekiant išvengti potencialių grėsmių, rekomenduojama:
– Rinktis alternatyvius DI įrankius, atitinkančius ES saugumo standartus;
– Kritiškai vertinti DI pateikiamą informaciją ir tikrinti kelis šaltinius;
– Vengti įvesti jautrią informaciją į nepatikrintas DI sistemas ir kt.
Teisinė perspektyva ir Lietuvos pozicija
Lietuvoje jau imtasi prevencinių priemonių. Praeitos kadencijos Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkės Rasos Petrauskienės iniciatyva priimta Seimo rezoliuciją „Dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų“, nustato, kad:
– Valstybės institucijos atsako už DI sistemų naudojimą ir padarinius;
– DI sistemos gali būti tik pagalbinės priemonės;
– Galutinius sprendimus privalo priimti žmogus ir kt.
Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupė yra parengusi Seimo Statuto 9 straipsnio pakeitimo projektą. Šis dar nepriimtas dokumentas siekia apibrėžti DI sistemų keliamas grėsmes, nustatyti aiškius etikos principus ir saugumo standartus politinėje veikloje. Atsižvelgiant į augantį DI technologijų vaidmenį visuomenėje, projektas pabrėžia būtinybę Seimo nariams naudoti šias technologijas atsakingai, prioritetą teikiant žmogiškajam vertinimui, o ne automatizuotiems sprendimams.
Seimo Ateities komiteto iniciatyvos atskleidžia jo, kaip strateginės įžvalgų platformos, svarbą. Komitetas ne tik gali identifikuoti kylančias technologines grėsmes, bet ir siekia numatyti jų poveikį nacionaliniam saugumui bei visuomenei. Tokių įžvalgų svarba auga kartu su sparčia DI technologijų evoliucija, galinčia lemtingai paveikti valstybių suverenitetą ir informacinį stabilumą.
Žvilgsnis į ateitį
Nors technologijų įvairovė ir konkurencija gali būti naudinga, svarbu įvertinti ilgalaikes pasekmes formuojant šalies ateities DI ekosistemą. Sąmoningai renkantis technologijas, galima ne tik užtikrinti didesnį duomenų saugumą, bet ir apsisaugoti nuo įvairių manipuliacijų, dezinformacijos bei šališko informacijos reguliavimo. DI modelių pasirinkimas nėra vien technologinis sprendimas – tai ir vertybinis apsisprendimas, kuris turės įtakos Lietuvos skaitmeninei ateičiai.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
