Klausimas – dažnas. Ypač – po garsių (o kai kada – ir tikslingai pagarsintų) kreipimųsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Visa tai suprantama, nes Tarnybai tiriant sudėtingiausias, didžiausią žalą valstybei sukeliančias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė aukštas pareigas užimantys ir/arba vieši asmenys, jos veikla natūraliai tampa didesnio visuomenės susidomėjimo, o kai kada – ir aršesnės kritikos objektu. Suprasdami tai, suvokiame ir savo pareigą teikti visuomenei atsakymus į jai labiausiai rūpimus klausimus.
Pirmą komentaro dalį skaitykite čia.
4. Sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo pagrindai. Pagal teismų praktiką „ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika“. Ir, priešingai, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, jei aiškiai nėra veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Kitaip tariant – tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių akivaizdus neteisingumas reiškia, kad ir neatlikus jokio tyrimo, kuriuo būtų patikrintas faktinių aplinkybių tikrumas, iš paties skundo teksto yra aišku, kad nurodomos faktinės aplinkybės yra neteisingos.
Taip gali būti dėl dviejų priežasčių: arba faktinės aplinkybės yra netikros, neegzistuojančios; arba, nors jos ir egzistuoja, nesudaro nusikalstamos veikos. Kitaip tariant – arba nebuvo padaryta tai, kas teigiama, kad padaryta; arba, nors tai ir padaryta, tai – ne nusikaltimas. Pirmuoju atveju lyg ir viskas aišku, tačiau korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką atskirti nuo kitokių pažeidimų – tarnybinių, drausminių, administracinių nusižengimų, viešųjų pirkimų ar konkurencijos teisės pažeidimų, civilinių ginčų – gali būti sudėtingiau, todėl panagrinėkime tokius atvejus detaliau.
Tokio atvejo pavyzdys galėtų būti pareiškimas apie pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, kur pranešama, kad viešųjų pirkimų metu sudaryta galimai perkančiajai organizacijai itin nepalanki sutartis ir / arba jos vykdymo stadijoje pateiktos prekės ar paslaugos yra mažesnės kokybės ar apimties nei numatyta sutartyje. Tikėtina, kad tai pažeidimas, kad juo padaryta žala perkančiajai organizacijai, o kartu – ir viešajam interesui, o tokiu atveju, žinoma, turėtų būti reaguojama teisinėmis priemonėmis. Tačiau, pasak nuoseklios Aukščiausiojo Teismo praktikos, jei nėra akivaizdžių sukčiavimo, dokumentų klastojimo ar panašių veiksmų, dėl kurių būtų itin apsunkintas pažeidimais padarytos žalos atlyginimas civilinio ginčo keliu, baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma.
Tokie atvejai dažni, o darbas su jais – ganėtinai rezultatyvus. Pavyzdžiui, 2023 metais tokie – baudžiamajai atsakomybei alternatyvių poveikio priemonių taikymo požiūriu perspektyvūs – pareiškimai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetentingoms institucijoms perduoti 240 kartų.
5. Politinė įtaka ir apsauga nuo išorės spaudimo. Tai vienas iš klausimų, lydinčių Specialiųjų tyrimų tarnybą nuo pat veiklos pradžios 1997 metais. Ir tai viena iš priežasčių, dėl kurių jau po kelerių metų Specialiųjų tyrimų tarnybos statusas pakeistas iš esmės – iki tol, kaip ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, priklausiusi vienos iš ministerijų valdymo sričiai, 2000 metais ji tapo nepriklausoma, prezidentui ir Seimui atskaitinga įstaiga, kurios vadovai skiriami tokia pačia tvarka, kaip ir, pavyzdžiui, generalinis prokuroras, kurio nepriklausomumui užtikrinti skirtos specialios Konstitucijos nuostatos.
Kaip atskiras tyrimų objektyvumo užtikinimo ir jų apsaugos nuo politinių ar kitokių nacionalinio lygmens interesų mechanizmas paminėtinas jų perdavimas Europos prokuratūrai. 2023 m. pabaigos momentui Specialiųjų tyrimų tarnyboje su Europos prokuratūra buvo atliekami 6 ikiteisminiai tyrimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ES lėšų panaudojimo srityje. Du iš šių ikiteisminių tyrimų – Vilniuje ir Klaipėdoje – šiuo metu jau sėkmingai pabaigti ir perduoti teismui.
Kad neliečiamųjų nėra, parodo ir konkrečios bylos. Pradedant stambiomis sisteminės korupcijos bylomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, vadinamoji MG byla ar Kauno m. savivaldybės viešųjų pirkimų byla, kuriose, priešingai iki tol vyravusiai praktikai, skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Ir baigiant „čekių“ bylomis, kur – tam esant objektyviam pagrindui – ikiteisminiai tyrimai pradedami dėl pačių įvairiausių politinių jėgų (tiek regioninių, tiek ir nacionalinio lygmens) atstovų galimai padarytų nusikalstamų veikų, nepriklausomai nuo šiuo metu jų užimamų pareigų.
6. Aukštas pareigas užimančių asmenų atsakomybė. Taip, baudžiamojon atsakomybėn traukiami aukštas – įskaitant tiesiogiai renkamas – pareigas centrinėje valdžioje ir vietos savivaldoje užimantys asmenys. Pakanka prisiminti viešojoje erdvėje nuolat pateikiamas žinutes apie pareikštus įtarimus, priimtus teismų sprendimus ar kreipimusis dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo – juose girdėti merų, vicemerų, savivaldybių tarybų narių ir administracijų direktorių, veikų padarymo metu buvusių ar net ir esamų Seimo narių, ministrų pavardės.
Tokie asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei tam yra objektyvus pagrindas. Kitas klausimas – ar patraukiami. Kaip matyti iš besiklostančios teismų praktikos, aukščiausio lygmens „žaidėjų“, kurie retai kada patys būna ir vykdytojai, nuteisimui keliami aukšti įrodinėjimo standartai, ypač sunkiai įrodoma jų tyčia veikti nusikalstamai, o elgesys, galimai turintis politinės korupcijos požymių, įvardijamas kaip daugiau ar mažiau įprasta valdymo praktika.
Viena vertus, iš atskirų atvejų matyti, kad toks požiūris jau keičiasi. Kita vertus, tam reikalingos ir diskusijos platesnėje teisininkų bendruomenėje – tarp Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokurorų, teismų. Jos jau vyksta ir tikimės, kad bus rezultatyvios bei padės teisinei sistemai kaip visumai rasti atsakymus į šiuos nelengvus klausimus. Tiek sau patiems, tiek ir platesnei visuomenei, kuri juos pagrįstai kelia.
7. „Netinkamai“ pradėti ikiteisminiai tyrimai. Žodį „netinkamai“ šiuo atveju sąmoningai rašau kabutėse, tačiau tai ne ironija. Tai – tiksli dirbtinio intelekto atsakymo į minėtą užklausą citata. Tačiau kas šiuo atveju yra „netinkamai“? Ar turimi omenyje neteisėtai ir nepagrįstai pradėti ikiteisminiai tyrimai? Ar ikiteisminiai tyrimai, pasibaigę be apkaltinamojo nuosprendžio? Žiūrint formaliai, turėtų būti pirmasis variantas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokie klausimai paprastai užduodami Specialiųjų tyrimų tarnybai, reikėtų manyti, kad tai – daugiau apie tuos atvejus, kada ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis. Tad pabandysiu trumpai atsakyti į abu.
Dėl nepagrįstai pradėtų ikiteisminių tyrimų – be abejo, tokį veiksmą atlikusiam pareigūnui grėstų tarnybinė, o esant sunkiems padariniams – ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau reikia pažymėti, kad nors neteisėtų pareigūnų veiksmų klausimas civilinėse bylose pagal išteisintų asmenų ieškinius keliamas dažnai, teismai paprastai ikiteisminio tyrimo neteisėtumo atvejų nenustato, kartu pabrėždami, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamasis nuosprendis pats savaime nereiškia ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo ar pareigūnų klaidos, tuo labiau – kaltės.
Dėl nutrauktų ikiteisminių tyrimų. Per 2023 m. asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas reabilituojančiais pagrindais (t. y. kuomet nepadaryta nusikalstama veika, nesurinkta duomenų arba veika mažareikšmė) buvo 27 proc., taigi – ne dauguma. 97 asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, pavyzdžiui, atleidus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl 61 asmens byla perduota į teismą.
Dėl išteisinimų. Taip, išteisintų asmenų yra, tačiau, skirtingai nei dėl viešojoje erdvėje nuolat kartojamo naratyvo apie „eilinę subliuškusią STT bylą“ galintis susidaryti įspūdis, jų nėra dauguma. 2023 m. išteisinta 27 proc. asmenų. Dominuojanti išteisinimų priežastis – ne byloje nustatytų aplinkybių paneigimas, o jų teisinis vertinimas, beje, nuolatos kintantis.
Kaip spręsti šią problemą? Diskutuojant ir išsigryninant optimalias baudžiamosios atsakomybės ribas. Tai vyksta – ir, tikimės, rezultatyviai.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
