Vilniuje senoji atliekų rūšiavimo tvarka sugriauta, o gyventojams tai reikš ne tik ekstremalią situaciją ir gaisrų grėsmes, bet ir ateityje didėsiančias sąskaitas už buitinių atliekų tvarkymą. Klausimas Vilniaus merui Valdui Benkunskui – kiek kartų brangs buitinių atliekų tvarkymas, pasirinkus tris naujas įmones ir kas už tai apmokės? Vietoje atsakymų ir reikiamos lyderystės suvaldant krizę, dabartinis meras pradėjo kaltinti vieną UAB tyčiniais veiksmais sukūrus šiukšlių fakelą Vilniuje. Vilniečiams reikia sprendimų, o ne gąsdinimų.
Priminsiu, kad tas šiukšlių fakelas Vilniuje jau buvo užsidegęs 2025-04-27, o tarp pelenų buvo atidengta šiukšlyno realybė: rūšiavimo įrenginiai, kurie priklauso vilniečiams / VAATC, nebuvo tinkamai apdrausti ir šis faktas VAATC buvo žinomas dar iki gaisro, o, blogiausia, vilniečių atliekų rūšiavimas užstrigo.
Po įvykusio gaisro Vilniaus miesto lygiu įvesta ekstremali situacija, kuri nepanaikinta iki šiol, o dabartinis meras išdidžiai aiškino, kad atliekų surinkimas „nuo pirmos nelaimės dienos yra sklandus ir čia jokių grėsmių nėra“.
Pranašiški žodžiai, tik kardinaliai priešingi matant atliekų krizę. Daugiau nei metai buvo pakankamai ilgas laikas sutvarkyti atliekų rūšiavimo klausimą, ypač dirbant ekstremalios situacijos režimu. VAATC, kaip regioninė komunalinių atliekų tvarkymo įmonė, didžia dalimi kontroliuojama Vilniaus miesto (76,51 proc.). Be to, Vilnius generuoja didžiausią šiukšlių kiekį, lyginant su kitomis savivaldybėmis dėl savo dydžio.
Didžiausią dalį šioje įmonėje valdo Vilnius, arba, paprasčiau tariant, meras tiesiogiai ar netiesiogiai galėdamas priimti sprendimus kaip akcininkas (pasirašo lūkesčių laišką ir t.t.). Rezultatas: VAATC vadovo pareigas eina jau ketvirtas direktorius, ilgą laiką nebuvo formuojama valdyba, o problemų ir įvairiausių tyrimų mastas buvo stebinantis.
Tikrasis rezultatas šiomis dienomis: daugiau kaip 21 tūkstantis tonų susikaupusių atliekų bei kasdien susidarančios dar apie 700 tonų naujų šiukšlių. Užsikimšę Vilniaus kogeneracinės jėgainės filtrai. Laikinos sutartys su kitomis įmonėmis, kurių įkainiai vilniečiams neatskleisti. Ginčai teismuose. Kalbos apie valstybės lygio ekstremaliąją situaciją bei priverstinai sukrauti šiukšlių kalnai Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių sąvartyne, kurio tvaiko nebepakentę Elektrėnų savivaldybės gyventojai pasiūlė šiukšles atvežti atgal į Vilnių, pavyzdžiui, į Lukiškių aikštę.
Opozicija kviečia į neeilinį tarybos posėdį, kuriame reikalaujame ne tik atsakymų, bet ir sprendimų. Vilniečiams turi būti atsakyta, kiek dėl šių sprendimų brangs buitinių atliekų tvarkymo kainos? Kiek kainuoja laikinos sutartys? Kiek kainuos krizės suvaldymas? Kiek kainuos infrastruktūros atkūrimas ir, tikėtina, ilgas bylinėjimasis?
Tokia kritinė infrastruktūra, kaip atliekų rūšiavimas ir deginimas, privalo turėti planą B, o dar geriau – ir planą C. Ligoninės turi atsarginius elektros generatorius, vandentiekis turi rezervinius vamzdynus, todėl ir atliekų tvarkymo sistema privalo turėti atsarginius pajėgumus. Po didžiausio atliekų gaisro dabartinis meras turėjo daugiau nei metus pasiruošti ateities sprendimams. Deja, šiandien matome, kad buvo gesinamos pasekmės, o ne šalinamos priežastys.
Miestą stiprų daro ne gebėjimas surasti kaltąjį, kaip dabar kalba dabartinis meras. Miestą stiprų daro gebėjimas sukurti sistemą, kuri daugiau nebeleidžia tai pačiai krizei pasikartoti. Kol to nebus, kiekvienas pažadas, kad „situacija valdoma“, vilniečiams skambės vis mažiau įtikinamai. Metai praėjo, o šiukšlių fakelas pakartotinai grasina užsidegti.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
