Pozicija

2021.06.20 09:00

Renata Bilbokaitė. Koks mokytojas mokys regionų vaikus?

Renata Bilbokaitė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė2021.06.20 09:00

Mokytojai, baigę mokslus Vilniaus ar Kauno universitetuose, į regionų mokyklas atvyksta retai. Apie 80 proc. Šiaurės Lietuvos švietimo sistemos žmonių yra baigę pedagogikos mokslus Šiauliuose, o kaimų mokyklose didžiųjų universitetų absolventų likę, matyt, tik vienas kitas, ir tai iš vyresnės kartos.

Ne paslaptis, kad mokytojų trūksta visose Lietuvos mokyklose, labiausiai specialiųjų pedagogų, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo specialistų bei, žinoma, dalykininkų, ypač STEAM krypties. Mokytis specialiosios pedagogikos ir logopedijos į Šiaulius suvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Daug jų, baigę studijas, grįžta į didmiesčius, tačiau likusiems regione darbo visada yra.

Žiniasklaida rašo, kad šiemet mokyklas paliks 1400 pedagogų. Regionų mokyklose situacija bus itin sudėtinga, nes nors mokytojų trūksta, tačiau kartu mažėja ir dirbančių mokytojų dalykininkų darbo krūviai. Mokytojai priversti imtis mokyti dviejų dalykų, net negiminingų, kad per abu surinktų etatą. Mokyklų vadovams tenka nuolat spręsti problemą, ar bus kam dirbti tose mokyklose, tačiau norėtųsi iškelti ir kitą klausimą: o koks mokytojas mokys regionų vaikus?

Taip, mokytojų rengimui Lietuvoje keliama be galo daug reikalavimų. Tiek daug, kad ima atrodyti, jog ruošiame astronautus, kosmoso tyrėjus ir planetų kolonistus. Tik finansavimas, palyginti su NASA, turbūt milijonus kartų mažesnis.

Pedagogų rengimo centrai turi turėti gerą bazę ir naujausias laboratorijas, itin aukšto meistriškumo tarptautinio lygio mokslininkus, kurių veiklos rezultatai turi turėti didelę įtaką keičiant nacionalinę švietimo politiką ir gerinant švietimo kokybę.

Negana to, būtinas glaudus ryšys su pedagogais praktikais ir metodinė didaktinė meistrystė. Pedagogų rengimo centrai – o tokių Lietuvoje yra trys: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir VU Šiaulių akademija – ne tik turi būti pedagoginės lyderystės židiniai Lietuvoje, bet ir reikšmingai atpažįstami tarptautinėje erdvėje. Visa tai įmanoma, jeigu bus politinė valia ir toliau remti bei koncentruoti išteklius pedagogų rengimo centruose.

Šiuo metu pedagoginės krypties programas Lietuvoje siūlo daug mokymo įstaigų. Jei absolventas nori įstoti studijuoti pedagogikos į kurį nors universitetą, jis turi surinkti bent 5,4 balo, tam reikia šešių dalykų vidurkio, o stojant į kolegijas pakanka surinkti 4,3 balo ir tam užtenka penkių dalykų vidurkio.

Kiekvienas pedagogikos bakalauro studentas visus ketverius studijų metus kas mėnesį iš valstybės gauna po 300 eurų. Tai labai didelė paspirtis, prie kurios dar gali prisidėti skatinamosios, vienkartinės bei socialinės stipendijos. Vis dėlto, norint parengti motyvuotą ir kvalifikuotą mokytoją, vien noro ir finansinio skatinimo neužtenka.

Pedagoginių programų yra, tačiau mokytojų Lietuvoje vis tiek trūksta, o Mokytojų, bent jau regionų mokyklose, greit gali tekti ieškoti su žiburiu.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.