Praėjusius metus prisiminsime dar ilgai, kad ir kaip greitai bandytume juos pamiršti. Ypatingai skaudūs jie bus tiems žmonėms, kurie dėl klastingo viruso neteko savo artimųjų. COVID–19 pandemija žmonijai atsiuntė solidarumo išbandymą širdimi ir protu. Deja, kai vieni kovoja su klastingu virusu, kiti tampa bendrininkais – slaptaisiais COVID–19 agentais.
Pradėkime nuo gerų dalykų. Ši krizė leido pamatyti tikruosius mūsų bendruomenių lyderius. Visų pirma, tūkstančius tyliųjų didvyrių: nuo devynis prakaitus po apsauginiais kombinezonais braukiančių ir nuo klastingos ligos mus ligoninėse, lyg paskutinėse citadelėse, ginančių sveikatos apsaugos darbuotojų – iki jiems padėti pasiryžusių savanorių, nuo mūsų angelų sargų policininkų – iki jiems talkinančių šaulių, nuo kiekvieno nuoširdžiai ir kantriai dirbančio parduotuvėse, įvairiose tarnybose, prie vairo ar kantriai prie ekrano mūsų vaikus mokančių – iki visų tų, kurie padeda vienišiems ir silpniems mūsų visuomenės nariams.
Ši krizė įrodė, kad mes galime didžiuotis turį puikių, stiprių savo dvasia ir įkvepiančių žmonių, kurie galvoja ne tik apie savo poreikius, kurie nesivaiko pigios garbės.
Susidūrus su klastingu ir nematomu priešu, privalome padėkoti vieni kitiems ir visiems savo bendrapiliečiams, kurie stropiai laikėsi ir tebesilaiko rekomendacijų bei paiso apribojimų, kurie skirti tam, kad apsaugotumėm ne tik save, bet ir savo artimuosius, bendruomenę bei tuos, kurių gyvenimams šis virusas kelia ypatingą grėsmę. Ačiū, jums, už pilietiškumą, kantrybę ir supratingumą.
Deja, pandemija atskleidė ir kitą visuomenės pusę – viskuo nusivylusius ir nepatenkintus žmones, kurių, greičiausiai, gyvenimas nelepino. Ne iš blogos valios, o, tikėtina, gyvenimas juos verčia elgtis kitaip. Gali būti, kad šiems žmonėms abejoti ir atmesti oficialias rekomendacijas reiškia egzistencinę prasmę.
Taip pat, gali būti, kad šie žmonės daug kartų buvo palikti vieni ar išduoti, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių pasilikę anapus orumo. Gal dėl to jie renkasi alternatyvią, o ne mokslu ir tyrimais pagrįstą, realybę. Neigti COVID–19 pandemiją ir priešintis priemonėms, nukreiptoms prieš viruso plitimą, šiems žmonėms gali reikšti norą ginti savo įsitikinimus.
Štai kodėl ši pandemija turi mus visus sutelkti ir mokyti atlaidumo bei solidarumo. Susipriešinti, susiskaldyti ir pasidalinti į dvi ar daugiau stovyklų – lengva. Deja, moralizavimas, priešiškumas ar kandus pašiepimas visada gimdo tą patį kitoje konflikto pusėje ir visišką priešingos pusės atmetimą. Tuo metu siekti dialogo bei susigrąžinti pasitikėjimą vieni kitais yra labai sunku. Kažkada ši krizė baigsis ir, patikėkite, gali būti labai nejauku ir gėda dėl veiksmų ir šiandien pasakytų žodžių. Turime suprasti, kad visi esame vienoje valtyje.
Leiskite kreiptis į visus žmones, kurie abejoja ir atmeta COVID–19 viruso keliamos pandemijos grėsmes ir jas ignoruodami bando gyventi įprastą sau gyvenimą. Ypatingai noriu kreiptis į žmones, kurie net jausdami grėsmingo viruso sukeltus požymius bando tą sąmoningai nuslėpti ir lyg niekur nieko keliauja iš namų į darbus, apsipirkti ar pasisvečiuoti.
Gerbiamieji, net jei abejojate ir, nepaisant akivaizdžių simptomų, vis tiek jaučiatės neblogai, prašau, stabtelkite! Jei netikite, netikėkite – viskas gerai. Tačiau supraskite, nepaisant to, jūs vis tiek galite tapti COVID–19 agentu ir platinti virusą, o visos mūsų pastangos apsaugoti pažeidžiamiausius nueis perniek ir jūsų atmetami viešojo gyvenimo suvaržymai užsitęs dar nežinia kiek.
Patikėkite, niekas tų ribojimų nenori, bet jų laikytis verčia būtinybė. Juk mūsų žmonės, mūsų ir jūsų tėvai, seneliai, dėdės ir tetos, sūnūs ir dukterys – visi nori gyventi. Gali būti, kad patys to nežinodami ir nenorėdami, su virusu kažkam padalinsite ir kelialapius į paskutiniąją kelionę. O jeigu užsikrės gydytojas ar slaugytojas ir nebebus kas gydo nuo kitų ligų, jeigu užsikrės pardavėjai, vairuotojai, įmonių ir įvairių tarnybų darbuotojai ir nebebus kas aprūpina mus būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis?
Todėl jei jaučiate simptomus, prašau, neslėpkite to. Net jei vis dar tuo abejojate – abejokite, bet pasidarykite testą, įsitikinkite, kad neklydote. Gali būti, kad taip išgelbėsite daug gyvybių. Ir jei tikite karma (juk, greičiausiai, tikite!), – visai gali būti, kad jums bus atlyginta.
Atskirai noriu kreiptis į gerbiamus darbdavius ir prašyti jų lyderystės. Neverskite dirbti žmogaus, net jei jis jaučia mažiausius simptomus. Gal tokiam jūsų darbuotojui būtų galimybė padirbėti iš namų, bet nereikalaukite jo tapti COVID–19 agentu, o visos darbovietės viruso židiniu. Būkite visuomenės, o ne COVID‘o pusėje.
Gerbiamieji darbdaviai, stebėkite savo darbuotojus ir, reikalui esant, paraginkite juos neateiti į darbą, jei šie jaučia panašius į peršalimą simptomus: slogą, kosulį, karščiavimą ar kitus ūmių viršutinių kvėpavimo takų sistemos simptomus. Pasireiškus panašiems į koronavirusą simptomams: kosuliui, dusuliui, skonio ir (ar) uoslės praradimui, nukreipkite žmogų pas šeimos gydytoją arba skambinkite į karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808. Ačiū už supratingumą.
Naujieji metai taip pat bus kitokie. Bet noriu tikėti, kad bus viltingesni, ir, jei ne pergalės, tai bent persilaužimo metais. Bet viskas priklauso nuo mūsų asmeninių ir bendrų pastangų, nuo mūsų visų solidarumo. Pajutę menkiausius simptomus ar turėję kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, neslėpkime to, testuokimės, o prireikus – izoliuokimės, nesudarykime sąlygų pandemijai plėsti savųjų agentų tinklo. Šiais metais, kaip kad žiemą vejame iš kiemo per Užgavėnes, geriau visi kartu išvykime COVID’ą, nepamiršdami patys likti kieme. Stiprybės, sveikatos ir solidarumo mums visiems.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.
