Pasaulyje

2019.04.06 21:43

Ką turime daryti, kad galėtų sugyventi didėjanti pasaulio populiacija

LRT.lt2019.04.06 21:43

Vargingiausiai gyvenančiose pasaulio dalyse žmonių populiacija sparčiai auga. Ateityje tai gali vesti prie naujų konfliktų dėl žemės, maisto, darbo vietų ir kitų resursų. Dėl jų stokos vyksta migracija į kitus žemynus, bet šią problemą įmanoma išspręsti, rašo „Spiegel“.

Šeštajame dešimtmetyje Nigerijos mieste Lagose gyveno vos 300 tūkstančių žmonių, o šiandien čia gyvena apie 20 milijonų. Numatoma, kad iki 2050-ųjų šis skaičius pasieks 40 milijonų. Remiantis Jungtinių Tautų organizacijos prognozėmis, Nigerijoje tuo metu galėtų gyventi apie 400 milijonų žmonių, tuomet ji taptų trečia labiausiai apgyvendinta valstybe pasaulyje.

Lagosas padeda analizuoti populiacijos augimo efektą besivystančiose valstybėse. Negalėdami išgyventi kaime dėl nedarbo, dėl maisto ir vandens stokos, žmonės keliasi į miestus. Kai kurie toliau ieško vietos, kur nebūtų alkio, būtų taiku ir būtų galima kurti savo gerovę, todėl migruoja į Europą.

2017 metais migrantai iš Nigerijos sudarė ketvirtą pagal dydį prieglobsčio prašytojų Europos Sąjungoje grupę, po pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano. 2018 metais jie nukrito į septintą vietą, rašo „Spiegel“.

Populiacijos sprogimas Afrikoje sukels didelę migracijos į Europą, pastebi Stephenas Smithas, Afrikos studijų profesorius iš Duke universiteto. Buvęs korespondentas Afrikoje, S. Smithas prognozuoja, kad dėl didžiulės migracijos bangos 2050 m. Europoje gyvens 150–200 mln. žmonių, atvykusių iš Afrikos. Jis perspėja apie globalaus masto „antplūdį“– scenarijų, labai palankų dešiniesiems populistams ir jų ksenofobiškai retorikai.

Tačiau kiti mokslininkai netiki S. Smith pateikiama statistika ir kaltina jį pateikiant klaidinančius faktus. Migracijos tyrėjas iš Prancūzijos Françoisas Héranas, tvirtina, kad iš Afrikos atvykę žmonės sudarys 3–4 proc. Europos populiacijos. Didžioji dauguma afrikiečių tiesiog neturi finansinių galimybių kelionei į šiaurę.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad žmonių skaičiaus augimas šio amžiaus pabaigoje sulėtės ir sustos prie 11 mlrd. ribos, rašo „Spiegel“.

Perspėjimas iš Paryžiaus

„Šalims Sahelio zonoje gresia didžiulė katastrofa“, – sako prancūzų ekonomistas Serge`as Michailofas, kuris tą pačią žinią perdavė Nigerio prezidentui Mahamadou Issoufoui.  Šis lyderis siekia išspręsti esminę jo šalį kamuojančią problemą – skurdą, o S. Michailofas, vienas geriausių populiacijos augimo Sahelio zonoje tyrėjų, siekia jam padėti. Jis sako, kad dabar numatomas įspūdingiausias demografinis pokytis per visą žmonijos istoriją.

Mokslininkas gerai pažįsta Nigerį, nes gyveno ten penkerius metus 9-ajame dešimtmetyje, su kolega parašė studiją apie šalies ekonomines galimybes. Ekonomistas dalyvavo šalies vyriausybės posėdyje, bet niekas jo nuomonės neklausė, o kai kurie ministrai nesiliovė tvirtinę, kad vaikai – valstybės ateitis, nesvarbu, kiek jų būtų šeimoje.

Kiti tvirtino, kad reikia drastiškų priemonių, pavyzdžiui, nustatyti maksimalų leistiną vaikų skaičių šeimoje. Kritikai sakė, kad tai absurdiška idėja, nes šalyje gyvenantys musulmonai su tuo niekada nesutiks, o įžiebti su jais konfliktą būtų pavojinga.

Mokslininkas prisimena, kad nepavyko rasti jokio susitarimo. Jis pastebi, kad šalies institucijos yra per silpnos ir turi per mažai finansinių išteklių, kad galėtų efektyviai veikti. Jis nuogąstauja, kad galiausiai viso to rezultatas bus badas, kurį dar labai sustiprins klimato kaita, rašo „Spiegel“.

Moterys išgelbės pasaulį

Berlyno populiacijų ir vystymosi instituto direktorius Reineris Klingholzas įsitikinęs, kad kai kurios valstybės vystysis kur kas geriau nei tikimasi, todėl jo lūkesčiai optimistiškesni. Kaip pavyzdį jis mini Vietnamą ar Afrikos stebuklų kraštu vadinamą Etiopiją, kurios metinis augimas per paskutinius 15 metų kartais viršijo 10 procentų.

Kartu šioje šalyje sumažėjo gimstamumas, dabar viena moteris vidutiniškai čia pagimdo keturis vaikus, ne septynis kaip anksčiau, o tai regione reta išimtis. Šalyje sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų, užauginamas gausesnis derlius, daug investuojama į švietimą ir sveikatos apsaugą. Pokyčiai teikia vilties, nes dideliame skurde gyvenančių žmonių sumažėjo perpus. Jei ši tendencija tęsis, Etiopija galėtų tapti modeliu visai Afrikai, rašo „Spiegel“.

R. Klingholzas sako, kad jokia valstybė pasaulyje nepradėjo vystytis sparčiau, prieš tai ženkliai nesumažinusi savo populiacijos augimo. Jis vardija tris žingsnius, būtinus norint išvengti demografinės katastrofos.

Pirma, būtina pagerinti sveikatos apsaugą ir sumažinti vaikų mirtingumą. Jis įsitikinęs, kad kuo daugiau vaikų išgyvena, tuo daugiau šeimų priima sprendimą turėti mažiau vaikų.

Antra, būtina investuoti į švietimą, ypač mergaičių. „Tai pati efektyviausia kontracepcija“, – įsitikinęs R. Klingholzas. Afrikos valstybėse, kur populiacija sparčiai auga, aiškėja tendencija, kad vidurinį išsilavinimą įgijusios moterys susilaukia vidutiniški dviem trečdaliais mažiau vaikų nei mokyklos nelankiusios moterys. Šiandien geresnė situacija tose valstybėse, kurios skyrė dėmesį moterų švietimui ir suteikė joms daugiau galių.

Trečia, valstybė, kuri nori sumažinti populiacijos augimą, turi sukurti daugiau darbo vietų. „Žmonėms reikia perspektyvos – sako mokslininkas. – Kitu atveju, jie neturi gyvenimo ir šeimos plano“.

Pradėti paprastai

Nėra vieno stebuklingo recepto, galinčio išgelbėti šalis, kurioms gresia demografinis sprogimas. Šalių vyriausybės demografinius iššūkius turi vertinti rimtai ir investuoti į švietimą bei sveikatos apsaugos sektorius, į lytinio švietimo kampanijas bei šeimos planavimo programas. Taip pat reikia kurti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti milijonai jaunų žmonių, rašo „Spiegel“.

S. Michailofas yra įsitikinęs, kad valstybėse, kurioms gresia populiacijos krizė, visų pirma būtina investuoti į žemės ūkio sektorių. Tai galioja ir Afrikos, ir Azijos šalims, kur daugelis žmonių išgyvena iš žemės ūkio ir gyvulių auginimo. Jis priduria, kad jiems būtina suteikti sąžiningas sąlygas rinkoje ir sukurti planą, kaip kovoti su klimato kaitos keliamais iššūkiais.

Žemės ūkio modernizacija, įsitikinęs S. Michailofas, yra efektyviausias būdas kovoti su badu ir kurti darbo vietas. Labai svarbus ir valstybinių institucijų vaidmuo: būtina patikima ir disciplinuota kariuomenė, policijos pajėgos, kurios gerbia žmogaus teises ir nepaperkami teismai, kad žmonės nesiburtų į karines organizacijas. Nes be minimalaus stabilumo vystomoji parama neturi prasmės

Kai tik šios sąlygos išpildomos, kai vaikai turi pakankamai maisto ir gali lankyti mokyklą be baimės, net tose šalyse, kurios atrodo beviltiškos, gali nutikti stebuklų, rašo „Spiegel“.