Ilgiausios nuo karo Ukrainoje pradžios paliaubos, galiojusios tik rytinėje Chersono srityje, sekmadienį baigėsi, Rusijai atmetus pasiūlymą pratęsti ugnies nutraukimą, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Karui tęsiantis jau penktus metus, ši reta pertrauka kovose, dėl kurios tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump ir kuri prasidėjo antradienio rytą, leido surengti humanitarinę misiją į Rusijos okupuotą Oleškų miestą.
Po paliaubų pradžios nė viena iš šalių nepranešė apie jų pažeidimus, o vienas Ukrainos įstatymų leidėjas tai apibūdino kaip „didžiausią įtampos sumažėjimą nuo 2022 metų“.
„Paliaubos, galiojusios nuo spalio 27 dienos iki lapkričio 1-osios, baigėsi“, – pareiškė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Šias laikinas paliaubas jis pavadino „svarbiu žingsniu mūsų bendrose humanitarinėse pastangose“ su Rusija.
Šį mėnesį turėtų būti atnaujintos JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos, kurios nuo vasario, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo kartu smogti Iranui, yra faktiškai sustojusios.
„Šviežio oro gūsis“ Chersono gyventojams
Konfliktas, kurį įžiebė 2022 metais Rusijos pradėta visapusiška invazija, nuniokojo dalį rytinės ir pietinės Ukrainos, pareikalavo šimtų tūkstančių karių ir civilių gyvybių bei privertė milijonus žmonių palikti savo namus.
Naujienų agentūra AFP pasikalbėjo su keliais Chersono gyventojais, vienas iš kurių teigė, kad paliaubos buvo tarsi „šviežio oro gūsis“.
„Turime pasinaudoti šiuo laiku, kad viską suspėtume padaryti, – sakė 38-erių sodininkas Volodymyras Omelčenka. – Ruošiamės žiemai genėdami rožių krūmus.“
Popiežius Leonas XIV, kuris ragino Rusiją paskelbti paliaubas Oleškuose, išreiškė viltį, kad ši laikina pertrauka „sustiprins norą siekti dialogo ir paskatins naujas konkrečias taikos iniciatyvas“.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vienas ukrainiečių karininkas išreiškė susirūpinimą, kad, atsinaujinus kovoms, jos bus „dar nuožmesnės nei anksčiau“.
Kitoje Dniepro upės pusėje pozicijas įsirengusios Rusijos pajėgos pasinaudojo pastarųjų kelių dienų ramybe, kad sutelktų naujas pajėgas, pervežtų šaudmenų atsargas ir, naudodamosi žvalgybos dronais, rinktų žvalgybos informaciją apie Ukrainos pozicijas, teigė karininkas.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas įspėjo vietos gyventojus būti ypač budriems, kai pasibaigs paliaubos, ir „nedelsiant reaguoti į įspėjimus apie Rusijos atakas“.
Vėliau sekmadienį Ukrainos karinės oro pajėgos ir kovos su dezinformacija centras pranešė, jog įtariama, kad buvo įsilaužta į šalies oro pavojaus perspėjimo sistemą, nes programėlėje pasirodė melagingi perspėjimai apie radiacinę grėsmę.
„Programėlė „Air Alarm“ greičiausiai tapo priešiškų veiksmų taikiniu, – teigiama karinių oro pajėgų pranešime. – Radiacinės grėsmės nėra.“
Rusija šiuo metu okupuoja apie penktadalį savo kaimynės teritorijos: Krymo pusiasalį, kurį ji aneksavo 2014 metais, didžiąją dalį rytinių Donecko ir Luhansko sričių – kartu vadinamų Donbasu – bei dideles pietinių Zaporižios ir Chersono sričių dalis.
