Beveik 200 šalių pirmadienį renkasi Armėnijoje į itin svarbias derybas, vyriausybėms patiriant spaudimą gelbėti istorinį gamtos apsaugos paktą, kurio tikslai tampa vis sunkiau pasiekiami.
Prieš ketverius metus dauguma pasaulio valstybių prisijungė prie istorinio raginimo iki 2030-ųjų sustabdyti ir atitaisyti gamtos naikinimą, tačiau vyriausybės neskuba vykdyti šių įsipareigojimų.
Vėluojama įgyvendinti daugelį vadinamojo „Gamtos Paryžiaus susitarimo“ tikslų, įskaitant pagrindinį įsipareigojimą apsaugoti 30 proc. Žemės sausumos ir vandenynų.
Kalbant apie kai kuriuos sunkiausius pakto uždavinius, tokius kaip subsidijų iškastiniam kurui ir kitoms galingoms pramonės šakoms mažinimas, pažangos beveik nepadaryta.
„Turime atvirai pripažinti, kad bendromis jėgomis vis dar nedarome reikiamos pažangos“, – penktadienį prieš oficialias Jungtinių Tautų (JT) derybas, vadinamas COP17, sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Viršūnių susitikimas rengiamas sudėtingu metu, kai viešieji finansai susiduria su sunkumais, o politinis dėmesys sutelktas į konfliktus, geopolitinę įtampą ir pasaulinę energetikos krizę.
Į aukšto lygio sesiją prieš oficialias derybas atvyko tik keletas pasaulio lyderių, tarp jų JT vadovas Antonio Guterresas, tačiau daugiausia – kaimyninių Vidurinės Azijos šalių vadovai.
Tačiau susitikimo kaina negalėtų būti didesnė, penktadienį renginyje sakė A. Guterresas, perspėdamas apie nesiliaujantį „karą prieš gamtą“, kuris kelia grėsmę pačiam planetos tinkamumui gyventi ateities kartoms.
„Mums reikia daugiau veiksmų, didesnio greičio ir daugiau valios“, – sakė jis.
„Įpusėjus laikotarpiui iki 2030-ųjų, Jerevanas yra mūsų atskaitomybės akimirka. Laikas savęs paklausti – ar darome pakankamai?“ – kalbėjo A. Guterresas.
Rezultatai neatitinka lūkesčių
Prieš COP17 paskelbtoje JT vertinimo ataskaitoje teigiama, kad pažanga siekiant 23 biologinės įvairovės tikslų daroma, tačiau netolygiai ir nepakankamu tempu, kad būtų spėta iki 2030-ųjų termino.
Didžiausią įtampą viršūnių susitikime kels pinigai, nes ataskaitoje nustatyta, kad pastangos panaikinti didžiulį būtino finansavimo trūkumą „toli gražu neatitinka“ to, ko reikia.
Europos ir kitos turtingos valstybės, įpareigotos teikti finansavimą biologinei įvairovei, ragina dideles kylančios ekonomikos šalis, tokias kaip Kinija, taip pat prisidėti.
Vis dėlto dėmesys greičiausiai labiau kryps į tai, kaip privatus kapitalas, o ne viešieji finansai, galėtų padėti padengti šį trūkumą.
Pagrindinis prioritetas bus paskatinti korporacijas paaukoti dalį pelno beveik ištuštėjusiam JT fondui, skirtam gamtos apsaugai besivystančiose šalyse remti.
A. Guterresas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės paskatas gavybos pramonei, priekaištaudamas vyriausybėms už tai, kad jos „leidžia pinigus netinkamiems dalykams“, nors ir žadėjo pertvarkyti žalingas subsidijas.
„Subsidijuoti iškastinį kurą reiškia subsidijuoti savižudybę“, – apie anglį, naftą ir dujas, kurios „verda mūsų planetą ir yra biologinės įvairovės rykštė“, sakė A. Guterresas.
Kalnuotai Kaukazo valstybei Armėnijai šis viršūnių susitikimas yra vienas didžiausių tarptautinių renginių, kokius ji kada nors yra rengusi; per ateinančias dvi savaites joje laukiama tūkstančių svečių.
Renginio šeimininkai pabrėžė, kad COP17 sėkmę lems veiksmai, o ne nauji pažadai.
„Pasauliui nereikia naujos vizijos. Mes ją turime. Jam reikia rezultatų įgyvendinimo“, – penktadienį sakė Pasaulio gamtos fondo („WWF International“) prezidentas Adilas Najamas.
