Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį išreiškė visuomenės „pyktį“ ir „gėdą“ dėl riaušių ir plėšikavimų, kilusių per visoje šalyje vykusius protestus prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastas sąlygas mokyklose. Buvo sulaikyta mažiausiai 2 400 žmonių.
E. Macronas, kaip ir kiti vyriausybės pareigūnai, dėl didelės dalies smurto apkaltino kraštutinių kairiųjų aktyvistus, pareikšdamas, kad jie puolė policijos pareigūnus ir viešuosius pastatus, siekdami sukelti chaosą.
„Tie, kurie plėšikavo, turės atlyginti padarytą žalą, o tie, kurie siekė sugriauti Respubliką, turės atsakyti už savo veiksmus“, – per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė E. Macronas.
Jis pasmerkė „nežabotą smurtą“, kurį vykdė „radikalių kraštutinių kairiųjų grupuočių maištininkai, prie kurių prisijungė daugybė nusikaltėlių“.
Anksčiau E. Macronas surengė neeilinį pasitarimą su aukšto rango vyriausybės pareigūnais, kitą dieną po to, kai kaukėtų asmenų grupės keliuose miestuose sukėlė gaisrus ir užpuolė rotušes. Prezidentas sakė nurodęs prefektams bendradarbiauti su merais, kad artimiausiomis savaitėmis būtų apsaugoti viešieji pastatai ir verslo įmonės, prireikus ir uždraudžiant protestus.
Centrinės Prancūzijos Limožo mieste liepsnos apėmė XIX a. statytą rotušę. Įgriuvo jos stogas, o pats pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas.
Sekmadienį Paryžiuje vėl kilo neramumai
Sekmadienį Paryžiuje, Respublikos aikštėje, vėl susirinko šimtai protestuotojų, o teritorijoje buvo sutelktos gausios policijos pajėgos. Rajone protarpiais kylant įtampai, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, kai nedidelės žmonių grupės mėgino padegti dviračius ir šiukšlių konteinerius.
„Teisė protestuoti yra pamatinė. Tačiau sąmoningai ir organizuotai sėti sumaištį smurtu – ne“, – socialiniame tinkle „X“ rašė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas, paminėdamas šimtų įmonių apiplėšimą visoje šalyje.
Valdžios institucijų vertinimu, šeštadienio eitynėse dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių, o organizatorių teigimu – 800 tūkst. Demonstrantai atsiliepė į profesinės sąjungos, studentų organizacijų ir aktyvistų raginimus. Šie siekė atgaivinti „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kilusį 2018 m. protestuojant prieš socialinę neteisybę.
Masinius protestus Prancūzijoje dažnai lydi smurtas, kurį taikių eitynių pakraščiuose vykdo nedidelės grupės ir dėl kurio kyla susirėmimų su policija. Sekmadienį paskelbtas sulaikytųjų skaičius panašus į tą, kuris buvo 2018 m. gruodį, kai per vieną „geltonųjų liemenių“ protestų dieną visoje šalyje buvo sulaikyta beveik 2 tūkst. žmonių.
Paryžiaus policija pranešė, kad vienas žmogus mirė nuo širdies smūgio, tačiau daugiau detalių nepateikė. Paryžiaus prokuratūra nurodė atliekanti tyrimą.
Vidaus reikalų ministras: policija kai kur „prarado protestų kontrolę“
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent`as Nunezas pirmadienį pripažino, kad savaitgalį šalies miestuose kilus smurtiniams protestams policija kai kur „prarado kontrolę“.
Ministras pareiškė, jog rengiantis protestams „pritrūko numatymo į priekį“, ir pridūrė, kad prezidentui E. Macronui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, „nes jaučiausi atsakingas už viską, kas įvyko“.
Vis dėlto E. Macronas ministro atsistatydinimo nepriėmė.
