Ukrainos armijoje tarnaujantis keturiasdešimtmetis rašytojas, kandidatas į istorijos mokslų daktarus Antonas Bondarenka gimtinėje išgarsėjo 2014 metais. 28 metų vyriškis ne tik domėjosi Ukrainos praeitimi, bet buvo ir patriotinių organizacijų aktyvistas, tad Maidano aikštėje prasidėjus mitingams prieš prorusišką prezidento Viktoro Janukovyčiaus politiką, prisijungė prie protestuotojų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Antonas Bondarenka buvo vienas iš „Dešiniojo sektoriaus“ įkūrėjų, vadovavo Maidano savigynos greitojo reagavimo grupei „Vikingai“, vėliau kovojo Donbaso fronte, o 2022 metais, kilus plataus masto karui, vadovavo specialiosios paskirties būriui „Vilkolakiai“.
- A. Bondarenka dalyvavo V. Lenino paminklo sudarkyme 2009 metais ir inicijavo jo nugriovimą Maidano revoliucijos metu, pabrėždamas, kad Ukraina, priešingai nei Baltijos šalys, ilgai neatsikratė sovietinio palikimo ir buvo veikiama Rusijos hibridinio karo bei propagandos.
Ne tik prisijungė, bet ir ėmė mokyti, skaitė paskaitas apie tautos praeitį ir ragino tapti patriotais. Mitingams tapus masiniais ir peraugus į susirėmimus su milicija, prezidento įkurtos Regionų partijos narys, parlamentaras Olehas Cariovas per valstybinę televiziją pareiškė, jog Maidane slapstosi teroristas Skydo pravarde, kuris skaito paskaitas kitiems „ekstremistams banderovcams“ ir kursto prieš valdžią. Į Rusiją vėliau pabėgęs V. Cariovas tada neištarė V. Bondarenkos pavardės, tačiau būtent šis Skydo šaukiniu vadovavo Maidano savigynos greitojo reagavimo grupei „Vikingai“. Anoniminiai asmenys naktimis tada telefonu gąsdino istoriko tėvus, kad susidoros, o milicininkai žadėjo kelti bylas išgalvotais kaltinimais. Sūnus liko barikadose, o vėliau išvyko į frontą kovoti su Donbaso separatistais. 2022-ųjų vasario 24 dieną vėl griebė ginklą ir iki dabar eina atsakingas pareigas armijoje. Interviu LRT.lt su A. Bondarenka susitikome jam ir visiems ukrainiečiams svarbioje Maidano aikštėje.
– Kodėl 2022 metais kilus plataus masto karui su Rusija tau, kandidatui į istorijos mokslų daktarus, buvo patikėta vadovauti specialiosios paskirties būriui „Vilkolakiai“?
– Maidano revoliucijos įvykiuose 2013–2014 metais buvau vienas iš „Dešiniojo sektoriaus“ įkūrėjų, vadovavau Maidano savigynos greitojo reagavimo grupei „Vikingai“. Vėliau iki 2015 metų balandžio kovojau 24 teritorinės savigynos bataliono „Aidar“ sudėtyje bei 93-iojoje armijos brigadoje. Kovojome Donecko srityje, buvau kontūzytas. Grįžau į institutą, apgyniau mokslinę disertaciją apie Centrinės bei Rytų Europos tautų karinius totemus. Kadangi šiame regione senovėje buvo gajus tikėjimas, jog tėvynę ginantys kariai sugeba pasiversti vilkolakiais, taip 2022-ųjų vasarį pavadinau ir savo suburtą savanorių būrį. Dalyvavome Kyjivo gynybos mūšiuose“, – pasakojo 40 metų A. Bondarenka, fronte kovojantis šaukiniu Skydas.
– Tu buvai ir vienas iš šešių asmenų, 2009 metais sudarkiusių didžiausią Kyjive, 10 metrų aukščio, V. Lenino paminklą. Skaičiau, kad studentaudamas vykai į archeologinius kasinėjimus, domėjaisi ir žavėjaisi Ukrainos praeitimi, nepriklausomybės veikėjais. V. Lenino paminklo sudarkymas – tavo idėja?
– Ne. Aš inicijavau tą paminklą nuversti kilus Maidano revoliucijai, ir 2013-ųjų gruodžio 8 dieną jis buvo nugriautas. Ketveriais metais anksčiau paminklą sudergti sumanė Mykola Kochanovskis, kuris kiek vėliau atkūrė Ukrainos nacionalistų partiją OUN. 38 metų Mykola nusprendė, kad visą kaltę prisiims jis, o mes, keli jauni patriotai, sakysime, kad ėjome pro šalį ir buvome paprašyti prilaikyti kopėčias. Man buvo 23 metai, už savaitės turėjau stoti į aspirantūrą, rašyti mokslinę disertaciją. Trečią valandą nakties Mykola su kūju ėmė daužyti Lenino nosį, o po dešimties minučių prilėkė pirmas milicijos automobilis. Išlipęs pareigūnas Mykolai įsakė lipti žemyn, o tas – „kol nenugriausiu ištiestos rankos, tol nenulipsiu“. Pareigūnas ėmė purtyti kopėčias, o mes jam sakome: „Ką darai, jis iš tiek aukštai nukritęs užsimuš.“ Milicininkas išsikvietė paramą, prilėkė dar kelios mašinos, bet Mykola nulipo tik nudaužęs Lenino ranką. M. Kochanovskį suėmė, bet po kelių dienų paleido. Jis buvo didis patriotas, dalyvavo Maidano gynime, fronte vadovavo OUN savanorių daliniui. Gaila, 2024 metais žuvo.“
– O kodėl paminklas V. Leninui Ukrainos sostinėje vis dar stovėjo, nors ėjo aštuoniolikti nepriklausomybės metai?
– Todėl, kad Ukrainoje, priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, valdžią 1991 metais perėmė ir joje įsitvirtino buvę komunistai. Yra žinių, kad apie TSRS atkūrimą svajojusi Maskva 1995 metais ėmė įgyvendinti planą, pagal kurį KGB agentus prastūmė į visas svarbiausias Ukrainos institucijas. Buvo žlugdomos reformos, žlugdoma ekonomika, kariuomenė, skatinama korupcija. Tam, kad taptume vis labiau priklausomi, Maskva įvedė labai mažus mokesčius knygoms, todėl rusiška literatūra bei vadovėliai užpildė mūsų rinką ir skleidė Kremliaus propagandą per literatūrą, meną, istoriją. Nors dar 1991 metais Kyjive buvo nugriautas Maidano aikštėje stovėjęs monumentas Spalio revoliucijai su Leninu viršuje, siekęs net aštuoniolikos metrų aukštį, tačiau liko daugybė kitų monumentų. Gatvių ir aikščių pavadinimais bei paminklais ir toliau buvo šlovinami Rusiją aukštinę karvedžiai, politikai, menininkai.
– Ar nujautei, kad demonstracijos Maidane privers į Maskvą sprukti prezidentą V. Janukovyčių, o po to kils karas su Rusija, turėsi kariauti ir viskas užsitęs iki pat dabar?
– Po įvykių Čečėnijoje ir Gruzijoje buvau įsitikinęs, kad teks ir mums kariauti su Rusija. Kad protestai Maidane taip užsibaigs, pradžioje nenumaniau, nes ankstesni protestai baigdavosi susidorojimu. Kai į mitingus ėmė rinktis šimtai tūkstančių, pagalvojau, kad galime laimėti. Tėvai nerimavo dėl manęs, nes naktį kelis kartus skambino nežinomi asmenys ir sakė, kad su manimi susidoros. Milicininkai du kartus darė kratą bute, kurį buvau deklaravęs kaip gyvenamąją vietą, ir skambino tėvams. Sakė, kad iš kažkokio žmogaus pagrobiau batus bei kepurę ir rengiu teroro aktą prieš prezidentą Janukovyčių bei premjerą Azarovą. Be to, parlamentaras Olehas Cariovas iš prezidentinės partijos per televiziją pareiškė, kad Maidane slapstosi teroristas Skydo pravarde, o ekstremistai banderovcai skaito jo parašytą knygą „Baltasis vilkas“.
Mama nepatikėjo, kad plėšikauju, bet baiminosi, kad sufalsifikuos bylą ir sėdėsiu kalėjime. Milicininkai grasinamai liepė mano dėdei ir tetai paneigti tvirtinimą, jog po taikaus mitingo Maidane prie metro stotelės juos sumušė teisėsaugininkai, o greitoji kruvinus nugabeno į ligoninę. Dėdė ir teta žodžių neišsižadėjo, bet tai liudija, kad valdantieji ir milicija protestų pradžioje jautėsi visagaliai, nemanė pralaimėsiantys. Užsakinėjo Maidano aktyvistų sumušimus, nužudymus, vėliau įsakė į mus šaudyti.
– Kokiame fronto ruože tu dabar tarnauji ir kuo užsiimi?
– Esu vieno padalinio vadas, kovojame viename Rytų fronto ruože, bet negaliu apie tai detaliai kalbėti.
– Skaičiau, kad institute gilinaisi į hibridinio karo subtilybes. Kaip manai, ar Kremlius hibridinį karą prieš Kyjivą ėmė vykdyti iš karto po to, kai Ukraina 1991 metais atsiskyrė nuo TSRS? Ar nuo tada vykdo jį ir prieš Lietuvą?
– Tuo neabejoju. Tikrovėje Kremlius hibridinį karą prieš kaimynus vykdo daug šimtmečių. Prieš Ukrainą – tikrai, nes Maskvos didybei kliudė net mūsų istorinis pavadinimas „Kyjivo Rusia“, tad nutarė jį pasisavinti, pasivadinusi Rusija. Per istorijos vadovėlius, meną, religiją klastojo praeities įvykius, biografijas. Tai daro ir dabar: stengiasi nukreipti diskusijas apie karą Ukrainoje sau naudinga linkme, esą kaltos abi pusės. Be to, melagingai tvirtina, kad neva Ukraina planavo pulti Kremliaus diktatūrą. Apie civilių objektų bombardavimą ir šimtų tūkstančių civilių nužudymą Maskva tyli. Lietuviams patarčiau skirti didelį dėmesį kovai prieš hibridinį Maskvos puolimą. Ir dar, nekartokite mūsų klaidos, neapleiskite patriotinio auklėjimo. Dėmesys savo kalbai, istorijai, pasiruošimas ginti tėvynę yra labai svarbu, ypač turint tokį barbarišką kaimyną kaip Rusija. Rašydamas mokslinę disertaciją apie karinius totemus Rytų ir Centrinės Europos šalyse atkreipiau dėmesį, kad kariai mėgo tapatintis su vilku. Susižavėjęs mitu, jog kariai sugeba pasiversti vilkolakiu, tokiu vardu 2022 metais pavadinau savo suburtą savanorių dalinį. Noriu patarti lietuviams – užpuolus didesniam priešui, neišsigąskite, o mintyse pasiverskite vilkolakiais kaip protėviai.
Tarp kitko, mitas apie vilkolakius įkvėpė vieną Ukrainos įmonę gaminamus dronų gaudytojus pavadinti „Wovkulaka Spitfire“ (liet. „Vilkolakis Spitfire“). Minėti dronai sugeba pakilti net iki penkiolikos kilometrų aukštį ir iš viršaus perimti bei sunaikinti reaktyvinius Rusijos dronus, net naujausius „Geran-5“.
