Saulėje ant žolės guli Estijos pareigūnai, greta džiūsta jų sušlapusios uniformos. Jau po trumpo poilsio jie išvyksta tęsti patruliavimo Latvijos pasienyje su Baltarusija, o čia neseniai rotaciją vykdė ir pasieniečiai iš Lietuvos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Žmonių gabentojas pirmadienį pagrasino latvių kariams į pistoletą panašiu daiktu.
- Pasak pareigūnų, tokia veikla pasienio zonoje be Baltarusijos institucijų žinios ar pagalbos būtų sunkiai įmanoma.
- Didėja saugumo grėsmės: NATO ir Baltijos šalių pareigūnai įspėja apie galimas provokacijas ir eskalaciją.
- Latvijos pareigūnai teigia, kad šiuo metu šalis patiria didžiausius neteisėtos migracijos srautus.
- Dalis migrantų pasienyje miršta – tikslus mirčių skaičius nežinomas.
„Labai daug darbo, vien šiandien ryte sulaikėme aštuonis asmenis, kurie nelegaliai kirto sieną“, – sako Arturs Pupins, Silenės pasienio užkardos vadas, važiuodamas miško keliu vos prieš porą metų pastatytos tvoros link.
Latvija dabar susiduria su migracijos srautais, kuriuos Lietuva ir Lenkija patyrė dar 2021 m., o tiek šios šalys, tiek Briuselis tai įvardija kaip koordinuotą su Maskvos pagalba vykdomą Minsko kampaniją.
Tačiau greta rutininių sėkmingų ir nesėkmingų bandymų kirsti sieną pirmadienį nutiko kai kas rimčiau.
Atvedę 20 migrantų grupę, trys žmonių gabentojai į vietą atvykusius Latvijos karius apmėtė akmenimis, o vienas galiausiai iš kuprinės išsitraukė į pistoletą panašų daiktą ir pagrasino, kad šaudys.
Latvijos kariai atsitraukė, o migrantai grįžo atgal į Baltarusiją, tačiau šis incidentas gerokai supurtė pareigūnus dėl galimų rizikų.
„Mes dabar apie tai tikrai daug galvojame, perspėjome pareigūnus saugotis ir pirmiausia žiūrėti savo saugumo. Jei jie pamatys žmones su ginklais, turi atsitraukti į saugią vietą ir pasiruošti puolimui“, – sako A. Pupins.
Visa tai vyksta tuo metu, kai NATO šalių žvalgybos tarnybos, taip pat ir Europos bei JAV pareigūnai perspėja apie galimą Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos veiksmų eskalaciją prieš Baltijos šalis.
Kremliui stringant Ukrainoje, vienas būdų nukreipti dėmesį, įbauginti Kyjivą remiančias šalis ar testuoti NATO kolektyvinę gynybą yra būtent tokie ar panašūs incidentai – ar tai būtų dronai, ar neaiškūs ginkluoti asmenys pasienyje.
„Tai galbūt provokacija ar eskalacija, bet čia tik mano nuomonė“, – sako A. Pupins.
„Situacija pasienyje yra visada pavojinga. Tu nežinai, kas kitoje tvoros pusėje – migrantas ar persirengęs kitos pusės karys“, – pridūrė jis.
Pasieniečių poste greta esančiame Daugpilyje pareigūnai parodo nuotraukas, perimtas iš migrantų telefonų. Viena jų rodo Baltarusijos pareigūnus greta migrantų miške, o jau anksčiau pasieniečiai pasidalijo nuotraukomis, kaip migrantai vežami kariniuose sunkvežimiuose.
„Mes taip pat dronais pastebėjome ir jų stovyklavietes“, – sako Vladimirs Šersts, vyresnysis pasienietis, rodantis daugiau vaizdo įrašų, kaip Baltarusijos pareigūnai lydi migrantus ar eina greta jų.
Daugėja ir infrastruktūros gadinimų – vien šiais metais pasieniečiai teigia fiksavę 10 elektros skydinių ir 11 kamerų sugadinimo atvejų, o dar keliolika kamerų ir jutiklių buvo tiesiog pavogti.
„Mes kiekvienu atveju reaguojame, bet jie sugebėjo nulaužti strypą su kamera vos per pusantros minutės. Neįmanoma turėti nepertraukiamos pareigūnų linijos, stovinčios pasienyje“, – sako Valdis Jukšs, Daugpilio pasienio užkardos, kurioje ir įvyko incidentas, vadas.
Kaip vėliau matyti pačių migrantų į „TikTok“ tinklą įkeltuose įrašuose, jų vedliai yra arabiškai ir kurdiškai kalbantys asmenys. Bent dalis pastarųjų, tikėtina, turi ryšių su organizuotu nusikalstamumu, sako pareigūnai.
Tačiau, anot latvių pasieniečių, veikti pašaliniams žmonėms uždraustoje zonoje be Baltarusijos pareigūnų žinios ar tiesioginės pagalbos yra tiesiog neįmanoma.
„Manau, tai yra koordinuojama iš Baltarusijos pusės. Nėra normalu, kad žmonės tiesiog gali ramiai vaikščioti palei tvorą“, – sako A. Pupins.
Tarp geopolitikos ir nusikalstamumo
Nuo 2021 m. Latvijos pareigūnai apgręžė 52 184 žmones, dar 1 143 buvo įleisti dėl vadinamųjų humanitarinių priežasčių – jiems reikėjo medicininės ar kitos pagalbos.
Tačiau didžioji dalis tokių atvejų buvo 2023-iaisiais, kai sieną pereiti bandė daugiausia šeimos su vaikais, sako pareigūnai. Dabar daugiausia migrantų yra jauni vyrai, o į šalį įleidžiama – ir sulaikoma – vos keliasdešimt asmenų per metus.
„Lietuviai davė mums laiko pasiruošti“, – sako Daugpilio pasienio vadas V. Jukšs ir priduria, kad dabar Latvija susiduria su didžiausiais neteisėtos migracijos skaičiais po to, kai su krize daugiausia turėjo tvarkytis Lietuva ir Lenkija.
Visame šiame geopolitinių grėsmių ir kriminalinių tinklų kontekste yra ir žmonės, bėgantys nuo karo ar skurdo, iš bene visų pasaulio žemynų.
Kai kurie ir miršta – tikslus jų skaičius nėra žinomas.
„Mes vakar [trečiadienį] pastebėjome vyrą Latvijoje, kuriam reikėjo medicinos pagalbos. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau mirė šį rytą. Jam buvo 42-eji“, – sako V. Jukšs.
Žmogaus teisių grupės ne kartą kritikavo Latviją už užtvertą prieigą nevyriausybinėms organizacijoms ir žiniasklaidai dirbti pasienyje, o apie smurtą prieš migrantus liudija tarptautinės ataskaitos.
Be nepriklausomos stebėsenos nėra aišku, ar smurto atvejai yra epizodiniai, ar sisteminiai.
„Mes gauname įvairių užklausų apie žmones, kurie galėtų būti pasienio zonoje, ir mes visada teikiame atsakymus. Pavyzdžiui, mes gavome laišką dėl žmogaus, kuris mirė vakar, mes jiems atsakysime“, – sako V. Jukšs.
„Kai mes patikrinome šio vyro iš Bangladešo, kuris mirė, dokumentus, mes pamatėme, kad jis turėjo darbo vizą Baltarusijoje“, – pridūrė jis.
LRT.lt žurnalisto kelionę į pasienio ruožą organizavo Latvijos ambasada Vilniuje. Publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo.
