Nobelio taikos premija penktadienį skirta buvusiai Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Ruandai pirmininkei Navanethem Pillay.
„Ji buvo apdovanota už pastangas skatinti taiką ir tarptautinę teisę“, – sakė Nobelio taikos premijos skyrimo komiteto vadovas Jørgenas Watne Frydnesas.
Jis pabrėžė, kad N. Pillay „žymiai išplėtė tarptautinės teisės taikymo sritį ir poveikį“, nutiesė kelią į „visapusiškesnę pasaulinę teisinę tvarką“, ir teigė, kad ji tai padarė su išskirtine drąsa.
Šių metų laureatė „suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad būtų baudžiama už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą“, priduriama pranešime.
Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), apartheido metais indų tamilų kilmės šeimoje gimusi N. Pillay tapo teisininke, stojusia prieš gilią struktūrinę diskriminaciją, segregaciją ir atskirtį. Bendra gija driekiasi nuo jos ankstyvojo darbo ginant Nelsoną Mandelą bei kitus prieš apartheidą kovojusius asmenis iki teisėjos pareigų svarbiausiose tarptautinėse teismo bylose.
Šių metų Nobelio taikos premijos laureatė gerokai išplėtė tarptautinės teisės taikymo sritį ir poveikį.
Ji dirbo teisėja PAR Aukštajame Teisme, Tarptautiniame baudžiamajame tribunole Ruandai ir Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). Ji taip pat ėjo Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas ir pirmininkavo JT nepriklausomai tarptautinei tyrimų komisijai okupuotose palestiniečių teritorijose.
Šiuo metu N. Pillay yra Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) teisėja byloje, kurioje Mianmaras kaltinamas genocidu.
„Skirdamas šių metų Nobelio taikos premiją, Norvegijos Nobelio komitetas nori priminti pasauliui, kad teisinė valstybė – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu – yra pagrindas sistemai, kurią sukūrėme siekdami užtikrinti taiką ir spręsti konfliktus nenaudojant smurto. Taikai reikia teisingumo“, – pabrėžiama komiteto pranešime spaudai.
„Istorija parodė, kad pasaulis be teisinės valstybės principų yra neteisingas, neprotingas ir nežmoniškas. Teisėjai – tie, kurie saugo trapią ribą tarp tvarkos ir chaoso – todėl yra verti didžiausios pagarbos. Tačiau šiandien, kai šiems patiems teisėjams taikomos sankcijos, o jų institucijos yra puolamos, mums reikia drąsių, viziją turinčių ir ryžtingų žmonių – savybių, kurias N. Pillay demonstruoja savo darbe teisme“, – priduriama jame.
Konfliktų ir krizių krečiamame pasaulyje šiam aukščiausiam diplomatiniam ir humanitariniam apdovanojimui šiemet buvo nominuoti 287 asmenys ir organizacijos.
Praėjusių metų Nobelio taikos premija atiteko Venesuelos politikei, opozicijos lyderei Mariai Corinai Machado už „jos nenuilstamą darbą propaguojant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už jos kovą siekiant teisingos ir taikios pereigos nuo diktatūros prie demokratijos“.
Pajuokavo apie Trumpą
Po žinios apie gautą apdovanojimą, N. Pillay pajuokavo, kad, jei susirinkusieji toliau plos, ji šiuo apdovanojimu gali pasidalyti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Jei paplosite dar šiek tiek, šia premija galiu pasidalyti su Trumpu“, – vaizdo įraše, kurį socialiniame tinkle „X“ paskelbė „Amnesty International“ generalinė sekretorė, sakė N. Pillay, sulaukusi plojimų po pranešimo apie paskirtą apdovanojimą.
Amazing moment. Navi Pillay has received the Nobel Peace Prize ! https://t.co/HL3r1PJzLO We are at the Nuremberg Court; I cannot think of a stronger symbol for her Nobel prize. We are all so thrilled! This is her first reactions upon hearing the news: https://t.co/Crbj6XdiyQ
— Agnes Callamard (@AgnesCallamard) October 9, 2026
Tikriausiai ji turėjo galvoje epizodą, kai praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatė Venesuelos politikė, opozicijos lyderė Maria C. Machado atidavė D. Trumpui savo Nobelio aukso medalį, manydama, kad jis to nusipelnė po prezidento Nicolas Maduro suėmimo, nors mainais už tai politinės paramos jai gauti nepavyko.
D. Trumpas nuolat kalba, kad jis labiausiai nusipelnęs Nobelio taikos premijos, nepagrįstai tvirtindamas, kad jis nutraukė net aštuonis karus.
