2001 metų rugsėjo 11-oji Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui įsiminė dėl JAV sukrėtusio teroristinio išpuolio, kai du lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus, vienas į Pentagoną ir dar vienas sudužo plyname lauke. Pirmą kartą per teroristinį išpuolį kaip ginklas buvo panaudoti lėktuvai, o iš viso įvykio reikėtų pasimokyti, sako verslo konsultantas Arūnas Pemkus. Taigi kokias pamokas po šio įvykio turėtume išmokti šiandien?
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir verslo konsultantas Arūnas Pemkus.
– Pone Valioni, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, kaip Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulį ir pasaulio tvarką?
A. Valionis: Pakeitė labai stipriai, net buitinį lygmenį. Pavyzdžiui, iki tol skraidydavome visai kitaip, o vėliau atsirado apsauga ir taisyklės lėktuvuose.
– Ypač skrendant į Jungtines Valstijas.
A. Valionis: Taip, skraidant negalima turėti jokių aštrių daiktų. Na, o geopolitiškai pirmą sykį buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis dėl teroristinės atakos. Iki tol niekada Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kolektyvinės gynybos principas, nebuvo aktyvuotas. Mes tada dalyvavome koalicijoje, vėliau ir Irake, ir Afganistane, po to, kai perėmė NATO Afganistano kontrolę. Bet pasaulis pasidarė kitoks.
Dar reikia paminėti ir Lietuvai teigiamą dalyką, kadangi tai paspartino amerikiečių sprendimą pakviesti mus į NATO. Jau 2002-ųjų metų lapkričio mėnesį Prahoje, NATO viršūnių susitikime, buvome pakviesti į NATO. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas atvyko į Vilnių ir pasakė tą garsiąją kalbą, kurios fragmentas dabar yra mūsų prie senojo rotušės pastato, jog „Visi, kas bus Lietuvos priešai, tampa ir Amerikos priešais“. Mes tada supratome, kad išsprendėme egzistencinę geopolitinę saugumo problemą ilgam. Ir tai tiesa, nes kol kas mes saugūs 25 metus.
– Pone Valioni, taip pat noriu pacituoti tuometinį ambasadorių Jungtinėse Valstijose Ušacką, kuris sakė, kad vis dėlto tragedija prisidėjo prie Lietuvos narystės NATO, nes turėjome išmintingai pasinaudoti šituo įvykiu, siekdami strateginių Lietuvos interesų. Kitaip tariant, jeigu ne Rugsėjo 11-oji, galbūt būtume vėliau prisijungę prie NATO?
A. Valionis: Kas būtų, jeigu būtų, yra labai sudėtinga analizė. Yra analizė faktų, įvykių – įvyko, kaip įvyko. Iki tol buvo labai daug kalbų, kad nėra operatyvinio gylio Baltijos valstybėse, kad NATO turi būti sąžiningos ir nepriimti, nes negalės garantuoti Baltijos valstybių saugumo. Po šitų tragiškų įvykių ir po mūsų tokios labai kolegialios, kolektyviškos reakcijos, manau, kad iš tikrųjų paspartinome savo kelią į NATO.
– Pone Pemkau, tuo metu kalbėta, kad šalis kaip niekada susivienijo, amerikiečiai buvo užpulti ir patyrė tokį baisų sukrėtimą. Didžiulis kontrastas su tuo, kas vyksta dabar. Štai galime paimti šios dienos pavyzdį – Jungtinėse Valstijose ir Niujorke prie memorialo vyksta minėjimai, bet nedalyvaus prezidentas Trumpas. Jis sakys kalbą Pentagone, tuo metu keturi buvę prezidentai kalbės prie memorialo. Kaip skelbė „The New York Times“, Trumpui nepatiko, jog jis negalės sakyti kalbos prie memorialo, kadangi ta vieta laikoma apolitine. Matome didžiulį susipriešinimą ir kad 25-eri metai yra didžiulis laiko tarpas.
A. Pemkus: Taip, tas susipriešinimas iš tikrųjų egzistuoja, bet reikia prisiminti, kad tas teroristinis įvykis buvo ne tik Niujorke. Taip, du lėktuvai įskrido į Dvynius bokštus vienas po kito, bet buvo trenkta ir į Pentagoną.
– Vašingtone.
A. Pemkus: Vašingtone. Tai Trumpas pasinaudos proga pašnekėti toje vietoje, kur buvo trečiasis lėktuvas, o ketvirtasis lėktuvas buvo nukreiptas, spėjama, į Bostoną, bet keleiviai perėmė lėktuvo valdymą ir jis nukrito, visi žuvo Pensilvanijos valstijoje. Taip, tas susiskaldymas iš tikrųjų yra baisus. Galbūt baisiausia, kad yra labai daug negatyvios informacijos, komentarų prieš musulmonus arba prieš arabus. Kaip žinia, Niujorko meras šiuo metu yra arabų kilmės ir musulmonas. Tai yra labai daug priekaištų, ypač iš kraštutinių nuomonių, kad nereikėtų jam dalyvauti, nors buvo musulmonų, kurie žuvo ir lėktuvuose, ir Dvynių pastatuose.
– Paminėjote Niujorko merą musulmoną, dabartinį merą. Jis kaip tik slaptą ataskaitą paviešino, kad vis dėlto tuo metu buvo meluojama apie oro užterštumą, kad daugybė žmonių galiausiai mirė nuo prasto oro, nuo įkvėptų dalelių, kad daugybė žmonių iki šiol serga onkologinėmis ligomis. Tai vėlgi po tiek metų, atrodo, panašu į sąskaitų suvedinėjimą, dabar įtarinėjami ir kaltinami buvę merai, kad tai esą nuslėpė.
A. Pemkus: Taip, ir labai gaila, kad Amerikoje vyksta tokie dalykai, bet panašiai yra ir pačioje Europoje. Galime pasižiūrėti, kas vyko ir Londone prieš keletą metų, kas vyksta Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Tai vis dėlto vyksta dėl per greitos galbūt integracijos arba neintegracijos, bet migrantų priėmimo, nepasižiūrint į priekį, kokios bus pasekmės. Iš kitos pusės, man atrodo, kad yra labai didelis nesupratimas apie arabų, islamo pasaulį, ypač Vakarų šalyse. Prieš 10 metų dirbau Amerikos Valstybės departamente ir stebėjausi, kiek mažai yra kalbančių arabų kalba arba žinančių apie įvairias arabų šalis, apie islamo pasaulį.
– Pone Valioni, tuo metu buvo deklaruojama kova su terorizmu, kad reikia apginti pasaulį, visų pirma Ameriką ir likusį pasaulį. Ar Vakarai nepadarė klaidos deklaruodami, kad svarbiausias, didžiausias priešas yra terorizmas, tuo metu Rusija, žiūrint istoriškai, toliau žengė žingsnius ir matome tai, kas vyksta Ukrainoje?
A. Valionis: Daug kas dabar taip sako, daug kas sutinka su tuo, ką mes kalbėjome ir to teroristinio akto išvakarėse, jo metu ir po teroristinio akto, akcentuodami Rusijos grėsmę. Garsi žurnalistė Sylvie Kauffmann, buvusi „Le Monde“ redaktorė, parašė knygą „Aklieji“, kurioje Chiraco, Kohlo ir kitų Vakarų valstybių vadovų Rusijos grėsmės nesupratimą vertina kaip jų politinį aklumą ir didžiausią politinę klaidą. Bet tai prasidėjo jau tada. Nemanau, kad reikėtų ignoruoti teroristines grėsmes, kurios sukeliamos tokiose skaudžiose vietose ir turi tokių skaudžių rezultatų. Bet visame kontekste, prioritetų sąraše nereikia pamiršti ir to, dėl ko mes dabar taip vargstame, kad Ukraina kovoja už Europos ir euroatlantinės erdvės saugumą, karinių veiksmų išvengimą jų teritorijoje. Jeigu mes suprastume realius Putino ketinimus, realią jo grėsmę Europai ir siekį daryti įtaką buvusio Varšuvos pakto ir Tarybų Sąjungos kontekste, tai iš tikrųjų tokių dalykų nebūtų. Bet, aišku, skaudus teroristinis aktas, kuris nužudė beveik 3000 žmonių, išliks atmintyje. Tiktai belieka džiaugtis, kad tokio dydžio teroristinio akto (jų yra daug, bet smulkesnių) iki šiol nepasitaikė.
Kitas bandymas buvo 2006-ieji, kiek atsimenu. Dar man būnant ministru du teroristai bandė įnešti du skirtingus skysčius ir tiktai britų muitininkai susigaudė, kad sujungus tuos skysčius kartu į vieną išeina sprogstamoji medžiaga. Nuo to laiko mes negalime į oro uostą įsinešti didesnės talpos buteliukų. Bet taip, visą laiką buvo bandoma tokiomis netradicinėmis priemonėmis veikti. Rusija, beje, savo hibridinio karo priemonėmis, mano nuomone, yra terorizmo metodų naudotoja arba visai netoli teroristinių metodų.
– Pone Pemkau, po to buvo Jungtinių Valstijų invazija į Iraką, mūsų regiono šalys parėmė, kai kurios Vakarų šalys priešinosi tam ir kritikavo, bet vėliau irgi matėme ir Jungtinėse Valstijose daugybę tyrimų komisijų, kurios patvirtino, kad tas įsiveržimas buvo nepagrįstas, kad nėra Irake nei masinio naikinimo ginklų, nei kitų dalykų, kuo Amerika įtarinėjo. Buvo laikoma, kad tai viena didžiausių, vis dėlto, Jungtinių Valstijų žvalgybos klaidų.
A. Pemkus: Ne tiktai JAV, bet ir britų, ir kai kurių kitų valstybių žvalgybos prisidėjo prie tos pasakos.
– Kaip sąjungininkai Europoje.
A. Pemkus: Sąjungininkai, bet reikia pasižiūrėti į tą visą incidentą. Kaip sakėte, didžiausias terorizmo įvykis vienoje vietoje, turbūt, visoje istorijoje. Reikia pasimokyti iš to. Pirmą kartą buvo panaudoti lėktuvai kaip ginklas. Ginklų kaip bombų nebuvo – pats lėktuvas buvo panaudotas kaip ginklas. Mes esame matę daug Holivudo filmų, kuriuose taip vyksta, bet kad iš tikrųjų taip įvyktų, niekas nesitikėjo, taip pat ir JAV žvalgyba, ir diplomatinė tarnyba.
Vis dėlto reikėtų pasirengti tokiems nenumatytiems incidentams. Ir ta rekomendacija yra ne tiktai JAV, didžiosioms valstybėms, bet ir mums. Kaip Valionis labai teisingai pasakė, Baltijos šalys, Lenkija jau ilgai šneka apie tą grėsmę iš kai kurių kaimyninių šalių, bet reikia ruoštis tokiems nenumatytiems dalykams ir per tą pasirengimą bandyti galvoti už tipinių dėžučių rėmų, bandyti įsivaizduoti, kas galėtų būti. Tai tas lėktuvo atvejis yra tik pavyzdys. O ką mes dabar matome kare Ukrainoje? Tai visas karas yra smarkiai pasikeitęs ir amerikiečiai akylai jį stebi. Tai yra dronų karas, tai yra visiškai kitoks karas negu anksčiau.
– Ir reikalauja naujų reagavimo būdų.
