Pietų Kinijos jūroje Kinijos pakrančių apsaugos laivai penktadienį panaudojo galingas vandens patrankas prieš du Filipinų žvejybos laivus, ir tai jau trečias toks incidentas ginčijamuose vandenyse šią savaitę.
Maniloje tuo metu vyko kasmetiniai ministrų susitikimai, kurių metu Azijos ir Vakarų šalių vyriausybės dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos agresijos jūroje.
Naujausias incidentas atviroje jūroje įvyko netoli Skarboro seklumos, pranešė Filipinų pakrančių apsauga. Pasak pareigūnų, vienas Kinijos pakrančių apsaugos laivas priartėjo prie Filipinų vyriausybės žvejybos laivo „BRP Datux Paduhinog“ vos septynių metrų atstumu, atlikdamas, kaip teigiama, „neatsakingą“ manevrą, sukėlusį didelę susidūrimo riziką.
Kinijos pakrančių apsauga pakartojo savo šalies suvereniteto kontrolę šiam žvejybos atolui ir nurodė, kad ėmėsi kontrolės priemonių prieš kelis Filipinų laivus, neva neteisėtai veikusius tuose vandenyse. Kinija pretenduoja į beveik visą šį jūrų kelią, kuris yra svarbus pasaulinės prekybos maršrutas, nepaisant 2016 metais priimto arbitražo sprendimo, pagrįsto 1982 metų Jungtinių Tautų (JT) Jūrų teisės konvencija, kuriuo Pekino pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.
Filipinų pakrančių apsauga griežtai pasmerkė „pavojingus ir neprofesionalius Kinijos pakrančių apsaugos veiksmus“. Institucija pabrėžė, kad sekluma „yra neatsiejama Filipinų teritorijos dalis, o ją supantys vandenys priklauso šalies teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai“.
Dešimtmečius trunkantys teritoriniai ginčai buvo viena pagrindinių temų Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų ir jų kolegų iš Azijos bei Vakarų šalių susitikimuose. Tris dienas trukusios derybos už uždarų durų prasidėjo antradienį Maniloje. Jose taip pat buvo aptarti nauji kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose bei konfliktas Ukrainoje.
ASEAN užsienio reikalų ministrai antradienį aptarė Pietų Kinijos jūros ginčus ir išplatino bendrą komunikatą. Jame teigiama, kad „kai kurie ministrai išreiškė susirūpinimą dėl žemės melioracijos, vykdomos veiklos ir rimtų incidentų regione, įskaitant veiksmus, keliančius pavojų žmonių saugumui bei žalą jūrų aplinkai“.
11 valstybių regioninio bloko diplomatai pasveikino „reikšmingą pažangą“ derybose tarp Kinijos ir ASEAN dėl siūlomo nepuolimo pakto, vadinamo elgesio kodeksu. Juo siekiama išvengti didelio masto ginkluoto susidūrimo ginčijamuose vandenyse. Tikimasi, kad derybos bus baigtos šiais metais.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir jo kolega iš Kinijos Wangas Yi trečiadienį Maniloje susitiko ASEAN derybų kuluaruose. Jie aptarė pirmadienį Antrojoje Tomo seklumoje įvykusį Filipinų ir Kinijos pajėgų susirėmimą, per kurį du filipiniečių jūreiviai buvo sužeisti, kai Kinijos pakrančių apsaugos pareigūnai iš kito laivo juos puolė medinėmis kartimis.
M. Rubio pavadino šį incidentą „eskalaciniu“ ir pabrėžė, kad ginčus „būtina valdyti labai atsargiai, nes akivaizdu, kad konfliktas – ekonominis ar kitoks – tarp JAV ir Kinijos turėtų dramatišką poveikį visam pasauliui“.
D. Trumpo administracija ne kartą kritikavo Kinijos agresyvius veiksmus Pietų Kinijos jūroje, kurie kelia įtampą su mažesnėmis šalimis, tokiomis kaip Filipinai – seniausia Vašingtono sąjungininkė Azijoje pagal sutartį. Taivanas bei ASEAN narės Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus taip pat dažnai įsitraukia į įtemptus teritorinius ginčus.
Ketvirtadienį, pasak Filipinų pakrančių apsaugos, Kinijos laivai netoli Skarboro seklumos priekabiavo prie dviejų Filipinų žvejybos laivų, o vienas jų vos išvengė vandens patrankos smūgio.
