JAV kariuomenė trečiadienį pranešė, kad vėl vykdo naktinius smūgius prieš Iraną, abiem pusėms vis dažniau grasinant taikytis į civilinę infrastruktūrą.
JAV Centrinė vadovybė nurodė, kad šiais išpuoliais siekiama „dar labiau susilpninti Irano gebėjimą kelti grėsmę civiliniams jūrininkams ir komerciniams laivams, plaukiantiems regiono vandenimis“, amerikiečiams stengiantis atimti iš Teherano Hormuzo sąsiaurio kontrolę ir atkurti tarptautinės laivybos srautus.
Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau trečiadienį įspėjo, kad JAV sugriaus po vieną tiltą arba elektrinę kiekvieną kartą, kai Iranas apšaudys laivą sąsiauryje.
„Nuo šiol bet kada, kai Irano Islamo Respublika apšaudys laivą Hormuzo sąsiauryje – nesvarbu, ar tai būtų raketa, dronas, ar bet koks kitas įrenginys ar ginklas – Jungtinės Valstijos subombarduos ir sugriaus VIENĄ TILTĄ ARBA ELEKTRINĘ“, – savo socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.
Tęsiami JAV oro smūgiai vykdomi tuo metu, kai diplomatinės pastangos nerodo jokių pastebimų pažangos ženklų, o abiejų pusių pareigūnai laikosi griežtos pozicijos ginče dėl šio pasaulio energetikai itin svarbaus vandens kelio, kuris iš esmės lieka uždarytas. Nepopuliarus karas kelia grėsmę tolesniam pasaulio ekonomikos sutrikdymui ir didina degalų kainas prieš šį rudenį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad jo šalis laikysis gynybinės doktrinos „akis už akį“.
„Bet kokia agresija prieš Iraną, įskaitant mūsų infrastruktūrą, sulauks stipraus ir ryžtingo atsako“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad JAV raketos vėlų trečiadienį smogė vietovėms netoli Ahvazo, Ramširo ir Andimeško miestų vakarų Irane. Ketvirtadienio rytą Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per JAV raketos smūgį Šalamčės miestelyje, esančiame prie Irako sienos, žuvo du žmonės.
Irano kariuomenė ir Revoliucinė gvardija ketvirtadienį paskelbė atakavusios kelias JAV bazes Kuveite, reaguodamos į amerikiečių pajėgų smūgius Iranui.
Gvardija teigė atakavusi Ali Al Salemo bazę, Udairio stovyklą ir telekomunikacijų bokštą. Savo ruožtu kariuomenė nurodė besitaikiusi į Dohos stovyklą, Ali Al Salemo bazę bei Arifjano stovyklą, skelbiama atskiruose pajėgų pranešimuose, kuriuos transliavo valstybinė televizija.
Irano Revoliucinė gvardija taip pat pranešė sunaikinusi kelis amerikiečių karinius objektus Jordanijoje.
Pasak valstybinės televizijos transliuoto Gvardijos pranešimo, tarp taikinių buvo JAV priešraketinės gynybos sistemos THAAD radaras, „Patriot“ sistema, C-RAM radaras ir sraigtasparnių angaras.
Tuo tarpu Kuveito kariškiai socialiniuose tinkluose pranešė, kad jų oro gynyba „atremia priešiškų dronų atakas po nuodėmingos Irano agresijos“.
Iranas į JAV atakas atsakė taikydamasis į energetikos infrastruktūrą ir gėlinimo įrenginius, tiekiančius geriamąjį vandenį sausrų kankinamose kaimyninėse Persijos įlankos šalyse.
Tarptautinė teisė paprastai draudžia tokius išpuolius, nebent infrastruktūra naudojama kariniams tikslams.
Karo nuostoliai auga
Sąsiaurio, per kurį taikos metu keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų, uždarymas sukrėtė pasaulio ekonomiką, o pasekmės jaučiamos toli už Artimųjų Rytų. Naujas Irano remiamų Jemeno husių sukilėlių grasinimas taikytis į Saudo Arabijos laivus Raudonojoje jūroje kelia pavojų dar vienam svarbiam prekybos taškui.
D. Trumpas trečiadienį lankėsi Doverio oro pajėgų bazėje, kur buvo atskraidinti keturių kare žuvusių JAV karių palaikai. Išvakarėse gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas per emocingą posėdį Senate įvertino, kad JAV karui iki šiol išleido 37,5 mlrd. JAV dolerių (32,8 mlrd. eurų).
Etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina prekyboje pakilo iki daugiau nei 93 JAV dolerių už barelį. Šio mėnesio pradžioje ji nesiekė 72 JAV dolerių – maždaug tiek pat ji kainavo prieš karą. Degalų kainos taip pat kyla.
Iranas teigia turintis teisę reguliuoti laivybą ir galbūt rinkti mokesčius sąsiauryje, kuris prieš karą buvo atviras visiems nemokamai. Jis puldinėja laivus, naudojančius maršrutą per sąsiaurį, kurį prižiūri JAV pajėgos ir kuris turėtų būti nepavaldus Teheranui.
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Qalibafas, vadovavęs deryboms su JAV, atrodė nekreipiantis dėmesio į D. Trumpo grasinimus.
„Mes ne kartą sakėme, kad situacija sąsiauryje negrįš į prieškarines sąlygas“, – socialiniame tinkle rašė M. B. Qalibafas.
Diplomatinės pastangos nerodo jokių pažangos ženklų
Prieš naujausius smūgius Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni lankėsi Pakistane, kuris yra pagrindinis tarpininkas šiame konflikte, siekdamas atgaivinti diplomatiją. Tačiau nebuvo aišku, koks naujas susitarimas galėtų būti pasiektas siekiant užbaigti karą, kuris pastaruoju metu virto kova dėl Hormuzo sąsiaurio kontrolės.
Irano vidaus reikalų ministerijos atstovas Ali Zeinivandas teigė, kad „diplomatija nėra nutraukta“ ir kad žinutėmis vis dar keičiamasi, tačiau plačiau to nekomentavo, pranešė IRNA.
Vienas arabų diplomatas teigė, kad Persijos įlankos šalys vis pesimistiškiau vertina galimybes rasti išeitį iš stiprėjančio karo ir yra ypač susirūpinusios dėl pastarųjų grasinimų.
Diplomatas nurodė, kad regiono šalys, taip pat Pakistanas ir Turkija, toliau siekia deeskalacijos. Tačiau, pasak jo, galimybės pasiekti bet kokį pagerėjimą šiuo metu atrodo menkos. Diplomatas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Regioniniame viršūnių susitikime Filipinuose JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasmerkė Irano veiksmus sąsiauryje.
„Jei Artimuosiuose Rytuose sukursime precedentą, kai valstybė gali nuspręsti, kad ji kontroliuos tarptautinį vandens kelią, rinks mokesčius, o jei nesumokėsite, susprogdins jūsų laivus, sukursime labai pavojingą precedentą, kuris pasikartos kitose pasaulio dalyse, įskaitant šį regioną“, – sakė M. Rubio.
M. Rubio teigė, kad JAV išlieka atviros deryboms su Iranu, „tačiau šiuo metu jie neatrodo nusiteikę rimtai“, todėl dabar didžiausias dėmesys skiriamas laivybos apsaugai.
Atsakydamos į Irano atakas, JAV vėl įvedė Irano uostų blokadą.
D. Trumpas užsimena, kad JAV gali užpulti požeminį branduolinį objektą
Antradienį kalbėdamas iš Ovaliojo kabineto, D. Trumpas skeptiškai įvertino galimas derybas, sakydamas, kad JAV „nėra suinteresuotos susitikti“.
Jis užsiminė, kad JAV pajėgos netrukus gali nusitaikyti į giliai po kalnu statomą Irano branduolinį objektą.
Šis objektas, žinomas kaip Kirtiklio kalnas, yra pietinėje Irano Natanzo branduolinio sodrinimo objekto pusėje, kurį JAV subombardavo per 12 dienų trukusį Irano ir Izraelio karą 2025 metais.
Tačiau kalnas liko nepaliestas, Iranui toliau vykdant kasinėjimo darbus šioje vietoje.
Iranas visada tvirtino, kad jo branduolinė programa yra taiki, nors vėl pradėjo sodrinti uraną iki lygio, beveik tinkamo ginklams gaminti, po to, kai D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją nutraukė 2015 metų branduolinį susitarimą.
JAV vėl smogus Iranui, hučiai prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš tanklaivius Raudonojoje jūroje
Jemeno hučių sukilėliai trečiadienį pareiškė smogę dviem Saudo Arabijos naftos tanklaiviams Raudonojoje jūroje.
Šis išpuolis gali atverti naują frontą regioną apėmusiame JAV ir Irano kare.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Jungtinės Valstijos surengė naują smūgių bangą prieš Irano karinius taikinius. Tai buvo jau dvylikta naktis iš eilės, kai JAV puola Iraną.
Hučiai nurodė, kad raketomis ir dronais atakavo du Saudo Arabijos tanklaivius, kurie „pažeidė blokadą“, ir įvardijo laivus kaip „Encelia“ ir „Layla“.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) biuras pranešė, kad tanklaivio kapitonas pranešė apie smūgį nežinomu sviediniu maždaug už 70 jūrmylių į pietvakarius nuo Šukaiko. Dėl smūgio kilo gaisras, kurį įgula bandė gesinti.
Saudo Arabijos bendrovei priklausantis laivas buvo užpultas plaukiantis Raudonąja jūra, ketvirtadienį patvirtino Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialiu šaltiniu.
Valstybinės Saudo Arabijos naujienų agentūros cituojamas šaltinis teigė, kad „Saudo Arabijos bendrovei priklausantis laivas „Encelia“ buvo užpultas plaukiantis Raudonąja jūra, todėl laivo priekyje kilo gaisras“, tačiau visi įgulos nariai yra saugūs.
Eskalacija Raudonojoje jūroje prasidėjo po hučių grasinimo blokuoti Saudo Arabijos uostus. Tai padidino spaudimą svarbiems Artimųjų Rytų laivybos keliams, kuriuos jau sukrėtė kovos dėl Hormuzo sąsiaurio.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sunaikinti po vieną Irano tiltą arba elektrinę už kiekvieną išpuolį prieš laivus Hormuzo sąsiauryje. Teheranas į tai atsakė įspėjimu „akis už akį“, abiem pusėms griežtinant toną.
Kovos dėl šio gyvybiškai svarbaus energijos išteklių gabenimo vandens kelio sužlugdė preliminarų JAV ir Irano susitarimą, o Teheranas vėl įvedė blokadą ir apšaudo laivus, bandančius praplaukti.
Grėsmė Raudonojoje jūroje
D. Trumpas pareiškė, kad „pasirūpins“ hučiais, jei šie įgyvendins savo grasinimą blokuoti Saudo Arabijos uostus.
Kol kas neaišku, kiek hučiai pajėgtų įgyvendinti tokią blokadą, tačiau ši grėsmė gali sustiprinti Hormuzo sąsiaurio uždarymo sukeltą šoką ir sukelti pavojų Rijado galimybėms apeiti sąsiaurį eksportuojant dalį naftos.
Hučiai laivams transliavo radijo įspėjimus, naujienų agentūrai AFP nurodė Tarptautiniai laivybos rūmai.
Pranešime buvo įspėjama, kad „nepaklusus Jemeno ginkluotųjų pajėgų sprendimui, tie laivai taps mūsų taikiniu“.
Per karą Gazos Ruože, prasidėjusį 2023 metų spalį, Irano remiami Jemeno sukilėliai atakavo laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, priversdami juos rinktis ilgą maršrutą aplink Afriką, o tai išprovokavo JAV bombardavimo kampaniją.
Remiantis laivybos sekimo platformos „Kpler“ duomenimis, naujausių grasinimų pakako, kad keli laivai pakeistų kursą prieš įplaukdami į vandenis prie Jemeno, nors antradienį Bab al Mandebo sąsiaurį vis tiek perplaukė beveik 30 laivų.
AFP išanalizuoti laivybos duomenys parodė, kad po hučių pranešimo apie blokadą mažiausiai devyni laivai atsisakė plaukti per sąsiaurį, įskaitant tris, kurie buvo pasikrovę naftos Saudo Arabijos Janbu terminale Raudonojoje jūroje.
JAV tęsiant smūgius į Iraną Jungtinė Karalystė atšaukė ambasados darbuotojus
Irano ir JAV konfliktui toliau aštrėjant, Jungtinė Karalystė atšaukė iš Teherano ten dar likusius diplomatinės atstovybės darbuotojus. JAV bombardavo Iraną dvyliktą naktį iš eilės.
„Dėl saugumo padėties Jungtinės Karalystės darbuotojai laikinai atšaukti iš Irano. Mūsų ambasada toliau dirba nuotoliniu būdu“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
Ministerija patarė susilaikyti nuo kelionių į Iraną ir perspėjo, kad Didžiosios Britanijos piliečiams ir dvigubą Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turintiems asmenims gali grėsti areštas, tardymai ar sulaikymas.
Panašių priemonių buvo imtasi ir vasarį, prieš JAV ir Izraeliui pradedant kovines operacijas.
JAV centrinė vadovybė vėlai trečiadienį pranešė, kad 12-oji atakų naktis buvo skirta „dar labiau sumažinti Irano gebėjimą kelti grėsmę civiliams jūrininkams ir komerciniams laivams regiono vandenyse“.
Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, raketos pataikė į vietas vakarų Irane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau perspėjo Iraną, kad už kiekvieną Hormuzo sąsiauryje pašautą laivą bus sunaikintas tiltas arba elektrinė.
Irano užsienio reikalų ministras Seyedas Abbasas Araghchi taip pat teigė, kad Iranas laikysis „akis už akį“ požiūrio.
„Bet kokia agresija prieš Iraną, įskaitant mūsų infrastruktūrą, sulauks galingo ir ryžtingo atsako“, –trečiadienį pareiškė jis.
