Donaldui Trumpui pagrasinus smūgiuoti Irano tiltams ir elektrinėms, jei Teheranas negrįš prie derybų stalo, šis žada keršyti už šiąnakt per Amerikos atakas žuvusius septynis savo karius. Tuo metu Persijos įlankos šalys skelbia trečiadienį numušusios dešimtis Irano bepiločių ir raketų. Ketvirtą dieną tęsiantis Irano ir Amerikos karo veiksmams, apie vizitą į Jungtines Valstijas skelbia Izraelio premjeras.
Iranietiško „Šahedo“ smūgis į sandėlius Kuveito uoste ir Amerikos aviacijos smūgiai prieš karinius taikinius Irane – tai, kas liko iš birželį pasirašyto memorandumo dėl taikos siekio.
Iranui ir Jungtinėms Valstijoms ketvirtą dieną keičiantis smūgiais, D. Trumpas skelbia apie atnaujintą Irano uostų blokadą ir perspėja, kad, Teheranui nesutikus derėtis dėl taikos, atnaujins smūgius prieš civilinę infrastruktūrą.
„Stipriai jiems smogsime šiąnakt, dar stipriau – rytoj. Kitą savaitę bus dar blogiau, nes ateis elektrinių ir tiltų eilė. Sunaikinsime visas jų elektrines, sugriausime tiltus, nebent jie sės prie derybų stalo“, – kalba D. Trumpas.
Karo veiksmams stiprėjant, raketas ir dronus numušinėti vėl priverstos Persijos įlankos šalys nerimauja ne tik dėl jų, bet ir dėl Amerikos veiksmų.
D. Trumpui pareiškus, kad ne Iranas, o Jungtinės Valstijos apmokestins per Hormuzo sąsiaurį plaukiančius laivus, arabų lyderiams atkalbėti D. Trumpą nuo apsaugos mokesčių laivams antradienį pavyko tik pažadėjus į Jungtines Valstijas investuoti milijardus prie jau pažadėtų trilijonų dolerių.
„Man skambino skirtingi žmonės, skirtingos šalys – karaliai ir emyrai. Visi, kuriuos pažįstame ir mylime, – labai stiprūs mūsų partneriai. Ir jie sakė, kad norėtų tai padaryti kitaip, investuodami į Jungtines Valstijas milijardus ir milijardus dolerių“, – tikina JAV prezidentas.

Tačiau ekspertų teigimu, chaotiški Vašingtono sprendimai Persijos įlankos šalims vis akivaizdžiau rodo, kad aiškios strategijos, kaip užbaigti konfliktą ir atverti Hormuzo sąsiaurį, Vašingtonas neturi.
Deryboms tarpininkaujančio Pakistano bandymai atnaujinti dialogą – bevaisiai, o apie Irano raketas praneša jau ir Jordanija, apie nukritusius dronus – Irakas.
„Atakos prieš laivus tęsiasi, Amerikos antskrydžiai Irane vyksta jau kelias dienas, o Iranas atsako atakuodamas Amerikos sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose – visa tai kelia abejones, ar ilgalaikė karo pabaiga su Iranu įmanoma“, – aiškina „The Associated Press“ apžvalgininkas Jonas Gambrellas.
D. Trumpas sunaikinti Irano civilinę infrastruktūrą grasino ir balandį. Tada, Jungtinėms Tautoms perspėjus, kad tai būtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, Irano režimas rėmėjus paragino savo kūnais apsupti svarbiausius objektus.
Dabar žada ne tik bet kokia kaina ginti Hormuzo sąsiaurio kontrolę, bet ir, tęsiantis atakoms, blokuoti itin svarbų pasaulio prekybai Bab al Mandebo sąsiaurį Raudonojoje jūroje.
„Mes reaguojame veiksmais ir saugome tai, kuo tikime, kiekvieną savo žemės centimetrą“, – atsako Irano prezidentas Masudas Pezeškianas.
Nepaisant augančių grasinimų plėsti karo veiksmus, analitikai sako, kad, artėjant vidurio kadencijos rinkimams, D. Trumpas siekia išvengti karo atsinaujinimo, o spaudimą Iranui didina siekdamas įgauti daugiau svertų derybose.
Iranui kol kas nerodant noro kalbėtis, apie vizitą Jungtinėse Valstijose skelbia Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, Teheraną įspėjęs, kad jo šalis į bet kokią ataką pasirengusi atsakyti galingais smūgiais.
D. Trumpas susitikimo su juo kol kas nepatvirtino.




