Trakų rajono meras Andrius Šatevičius sako, kad viešas ar politinis spaudimas nepakeis savivaldybės sprendimo dvi lenkiškas mokyklas reorganizuoti į skyrius.
Anot jo, „rajono vaikų švietimas neturėtų tapti politinių pareiškimų ar politinių kovų įrankiu“.
„Viešas ar politinis spaudimas mano pozicijos nepakeis. Teismuose įvertintas ir teisėtu pripažintas sprendimas dėl politinio spaudimo nebus keičiamas“, – feisbuke ketvirtadienį rašė meras.
„Tikiuosi, kad pastarųjų dienų pareiškimai kilo dėl nepakankamo įsigilinimo į situaciją, o ne dėl siekio politiniais pareiškimais paneigti galiojančius sprendimus ir teismų išvadas“, – teigė jis.
Meras akcentavo, kad dėl šios situacijos pradėti teisminiai ginčai baigėsi Trakų rajono savivaldybės naudai.
„Gyvename teisinėje valstybėje. Šis klausimas buvo nagrinėjamas teismuose ir teismų sprendimai yra priimti. Savivaldybė juos vykdo, kartu laikydamasi visų teisės aktuose numatytų išlygų ir garantijų tautinėms mažumoms“, – sakė A. Šatevičius.
„Mes sprendimus priimame ir už juos atsakome. Jeigu valstybės institucijos mato geresnį sprendimą – kviečiu ne politizuoti situaciją, o jį priimti ir prisiimti atsakomybę“, – pridūrė jis.
Be to, meras pabrėžė, kad minėtos mokyklos nėra uždaromos, o vaikai ir toliau galės mokytis savo gimtąja kalba, taip pat nesikeičia ir ugdymo programos, o mokiniai ir mokytojai lieka tose pačiose patalpose – keičiasi tik administravimo modelis.
BNS rašė, kad dar 2022 metais priimtas Trakų rajono savivaldybės sprendimas reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją į skyrius, prijungiant jas atitinkamai prie Trakų gimnazijos bei Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.
Tai sukėlė šių mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, Lenkijos politikų pasipiktinimą. Jie įžvelgė diskriminaciją, teigė, jog dėl to nepatogumų patirs vaikai, mokytojai.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad ši situacija kenkia dvišaliams santykiams, tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę paragino savivaldybę permąstyti sprendimus dėl mokyklų pertvarkos.
A. Šatevičius savo ruožtu vasario mėnesį teigė, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas. Jis siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jas perimti savo žinion.
Anot mero, sprendimą paversti minėtas mokyklas skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, brangstantis šių įstaigų išlaikymas ir jų neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokyta tautinių mažumų kalba. Lenkų kalba mokyta 29 gimnazijose, buvo mokyklų, kuriose mokyta lenkų ir rusų kalbomis.
Vyriausybė trečiadienį leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms mažinti mokinių skaičių.
Pagal pakeitimus, jei minėtos mokyklos yra vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse nuo rugsėjo leidžiama mažinti mokinių skaičių nuo 12 iki aštuonių, o mokinių skaičius mokykloje galės būti mažesnis nei 60.
