Tęsiantis diskusijoms dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato pritaikymo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas neturi konkrečios vizijos, bet laikosi aiškios pozicijos, kad rūmai turi išlikti, sako klubo prezidentė Birutė Valionytė.
„Mes neturime konkrečios vizijos, mes turime labai aiškią poziciją – šie rūmai negali nugriūti, nes dabar, atrodo, (…) kad laukiama, kada jie sugrius“, – ketvirtadienį Eltai teigė ji.
„Akivaizdu, kad reikia priiminėti sprendimus ir kažką daryti. O ką daryti, aš manau, irgi yra pakankamai aišku – yra projektas, yra padaryti darbai, reikia žiūrėti. Tačiau mes, Signatarų klubas, negalime tikrai pasakyti, kad čia dabar turi būti taip ar anaip“, – pridūrė signatarė.
Ji teigė, kad sprendžiant šį klausimą reikia matyti bendrą skirtingų pusių ir aplinkybių paveikslą. Kartu B. Valionytė akcentavo, kad objektas yra Lietuvos Atgimimo laikotarpio širdis.
„Pasižiūrėkime, kas tuose Sporto rūmuose yra. Tai yra Lietuvos Atgimimo centras. (...) Toliau, (...) pradedant tuo, kad ten nuolat (žaidė – ELTA) krepšinį, nes tai irgi yra mūsų Atgimimo sudedamoji dalis, be šito mes niekaip. Toliau, aišku, yra ir žydų palikimas. Yra nuostabiausia ir auksinė vieta priešais pilį“, – kalbėjo signatarė.
„Aš manau, kad normaliai susėdus prie stalo galima visus tuos klausimus suderinti ir nereikia čia būti angažuotiems ant vieno klausimo, ant vienos pusės – čia yra kompleksas. Ir pabrėžiu tai, kad čia yra Lietuvos valstybės atgimimo širdis – taškas. Tą reikia turėti (omenyje – ELTA). Tai yra mūsų istorijos sudedamoji dalis – ar mes gerbiame ją, ar negerbiame?“, – tęsė ji.
Skirtingos vizijos
Praėjusią savaitę premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato pritaikymo klausimas dar pareikalaus diskusijų siekiant rasti sutarimą su Lietuvos žydų bendruomene, kartu nepamirštant objekto reikšmės Lietuvos istorijai. Jo nuomone, objektas galėtų tapti Atminties rūmais, kur būtų atliepti abiejų tautų interesai.
Anksčiau po susitikimo su premjeru Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad Vyriausybės vadovas išreiškė siekį tinkamai įamžinti buvusių Sporto rūmų vietoje esančių senųjų žydų kapinių atminimą. Anot jos, pastatas neturėtų būti naudojamas konferencijoms ar pramoginiams renginiams.
Jos teigimu, sovietmečiu ant senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai buvo nepagarbos ženklas, todėl dabar būtina rasti sprendimą, kuris atkurtų pagarbą šiai vietai.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.
Be to, 23 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė yra įregistravusi rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.
Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.
1971 metais ant Šnipiškių senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai jau ilgą laiką stovi nenaudojami, o nuo 2015 m. bręsta idėja juos paversti Kongresų rūmais. Tai žydų bendruomenėje buvo ir vis dar yra vertinama prieštaringai.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimais, Sporto rūmuose žadamas konferencijų centras kasmet galėtų sugeneruoti iki 133 mln. eurų ir sukurtų iki 1,2 tūkst. darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
