Į mūšius Ukrainoje karius vedęs instruktorius iš Lietuvos sako, kad šiuo metu fronto situacija Ukrainai yra bene palankiausia nuo pat karo pradžios ir gali sudaryti sąlygas atsiimti nemažą dalį okupuotų teritorijų. Jis priduria, kad šiuolaikinis karas iš esmės persitvarkė, – jame lemiamą vaidmenį atlieka dronai ir viršenybė oro erdvėje.
Plačiau – vaizdo įraše:
Karius Ukrainoje rengiantis lietuvis instruktorius, naudojantis šaukinį „Rabbit“, sako į frontą išvykęs vos prasidėjus Rusijos invazijai. Kartu su kauniečių grupe jis prisidėjo prie karinio rengimo darbų, kurie, jo teigimu, pirmosiomis karo savaitėmis buvo itin intensyvūs.
„Išvažiavau karui prasidėjus, praėjus maždaug savaitei. Pradėjome treniruoti: iš pradžių – Lvive, po to – Lucke“, – sako jis.
Rengė civilius
Anot instruktoriaus, pirmieji mokymai buvo skirti žmonėms, neturėjusiems karinės patirties.
„Iš pradžių rengėme karius, kad jie bent suprastų, kas yra ginklas ir kaip jis valdomas, nes ten buvo civiliai“, – teigia jis.
Vėliau prie rengimo prisidėjo ir kiti užsienio instruktoriai – tarp jų amerikiečiai bei Prancūzijos legiono atstovai. Pasak pašnekovo, jie į Ukrainą atvyko savo iniciatyva.
„Tai buvę kariškiai, jau atitarnavę arba išėję į pensiją“, – pasakoja jis.
Pasak „Rabbit“, karių rengimas prieš operacijas trukdavo apie du mėnesius. „Paruoši tuos karius du ar tris mėnesius, tada jau vedi mūšyje iš valdymo zonos“, – pasakoja jis.
Instruktorius teigia, kad dalis 2022-aisiais parengtų karių vėliau tapo instruktoriais šturmo brigados „Kraken“ padalinyje, tačiau ne visi išgyveno.
„Iš mano rengtų instruktorių – jų buvo šeši – du žuvo“, – nurodo jis.
Kalbėdamas apie karių rengimą, „Rabbit“ sako, kad vien teorinių pratybų nepakanka, – karys turi patirti realaus mūšio sąlygas.
„Mes juos apšaudome, kad priprastų prie to, kaip skraido kulkos“, – pasakoja jis.
Jis prisimena ir savo pirmąjį mūšį, kai teko susidurti su realiu pavojumi.
„Kai pamačiau, kad per pastatą skrenda 30 milimetrų sviediniai, sustingau kokioms penkiolikai sekundžių. Bet turi persilaužti ir judėti, nes kitaip išeisi gabalais iš mūšio“, – sako jis.
„Naktimis viskas degdavo“
Kovinėse operacijose Ukrainoje dalyvavęs lietuvis sako, kad pirmosios jo užduotys buvo žvalgybinės, vėliau jis prisijungė prie šturmo padalinio veiklos. Anot jo, sąlygos fronte buvo gana geros, prie to prisidėjo ir savanorių parama.
„Ypač daug padėjo suomių savanoriai. Iš lietuvių – Olegas Šurajevas, iš jo gavau „red dot“ (raudono taško taikiklį), kuris man labai pasitarnavo“, – teigia jis.
Instruktorius pasakoja dirbęs teritorijose, kurias Ukrainos pajėgos buvo atsiėmusios, o jo užduotis buvo rengti užsienio karius ir vadovauti jiems operacijų metu. „Rabbit“ ir pats įsitraukė į kovines operacijas Charkivo kryptimi, tarp jų – mūšius Kupjanske.
„Charkivo operacijoje dalyvavau, į Kupjanską nuėjome pirmi. Ten kovėmės apie penkias dienas. Tik tada atėjo „Kraken“, – pasakoja jis.
Pasak instruktoriaus, mieste vyko intensyvūs mūšiai, o jų padarinius ypač ryškiai buvo galima matyti naktimis.
„Mačiau, kaip miesto centras sudegė per keturias dienas. Naktimis viskas aplinkui degdavo, o dienomis tiesiog dirbi savo darbą“, – sako jis.
Kelias į Krymą
Vertindamas situaciją fronte, instruktorius sako, kad jo matytose vietose Ukrainos pajėgos buvo perėmusios iniciatyvą. Anot „Rabbit“, pokyčius jis pastebėjo dar Charkivo kryptimi.
„Charkive buvo situacija, kai pagal techniką ir karių judėjimą atrodė, kad puolimui ruošiasi ne Rusija, o mes. Tas puolimas buvo atliktas“, – pasakoja jis.
Instruktoriaus teigimu, didelę įtaką karo eigai padarė sutrikdytas priešo ryšys.
„Dabar situacija daug geresnė dėl to, kad priešininkas prarado ryšį, – „starlinkai“ užlaužti, o tai labai apribojo jų galimybes. Tai davė didelį impulsą Ukrainos kariuomenei. Technologine prasme smarkiai jaučiu tą iniciatyvą“, – sako jis.
Pašnekovas sako manantis, kad Ukrainos pajėgos šiuo metu yra pasiekusios vieną palankiausių karo etapų nuo 2022-ųjų. Jo vertinimu, vienu svarbiausių veiksnių ateityje gali tapti Rusijos logistikos apribojimas Krymo kryptimi.
„Mano nuomone, bus įdomių veiksmų šiais metais. Kelias, vedantis į Krymą, yra stebimas ir naikinamas – tai reiškia, kad Rusijos pajėgos lieka be logistikos. Pajėgos be logistikos ilgai neištvers“, – sako jis.
Anot „Rabbit“, tai teoriškai galėtų sudaryti sąlygas Ukrainai susigrąžinti dalį okupuotų teritorijų.
„Ukraina gali atsiimti pusę okupuotos teritorijos dėl to sausumos kelio į Krymą – įmanoma atkirsti logistiką ir sunaikinti ten esančius padalinius“, – teigia jis.
Atsiveža apgaule
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenę, instruktorius sako matantis didelę jos rotaciją ir besikeičiančią karių sudėtį.
„Atsiveža žmonių iš Lotynų Amerikos, Afrikos – kartais apgaulės būdu, žadėdami vieną darbą, pavyzdžiui, apsaugos, o išsiunčia į frontą“, – pasakoja jis.
Vis dėlto, vertindamas dabartinį Rusijos karinį potencialą, „Rabbit“ sako, kad fronte vis mažiau matoma sunkiosios technikos, – pagrindinį vaidmenį perėmė dronai.
„Technikos atžvilgiu likę vienetai. Tankų, šarvuočių beveik nesimato – nuo fronto linijos prasideda apie 20 kilometrų zona, kur technika nejuda. Judama tik pėsčiomis“, – teigia jis.
Anot instruktoriaus, dėl nuolatinės stebėsenos tiesioginiai šturmai tapo paskutiniu kovos etapu.
„Kontakto linijoje visi slepiasi. Būsi pastebėtas – iškart būsi sunaikintas dronų. Mes neidavome į tiesioginį šturmą: pirmiausia identifikuojame taikinį, patvirtina pėstininkai, o tada vykdome dronų atakas. Į kontaktą einama, tik jei kas nors lieka gyvas“, – sako jis.
Dronų įsitvirtinimas
Pasak pašnekovo, dronai tapo viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių, naudojamų beveik visose operacijų grandyse.
„Dronizacija šiuolaikiniame kare yra beveik viskas: žvalgyba, logistika, evakuacija, operacijų planavimas. Viskas vykdoma dronais“, – teigia instruktorius.
Vis dėlto jis priduria, kad per ketverius karo metus pasikeitė ne tik ginkluotė, bet ir pats kovos būdas.
„Kai anksčiau vykdydavome šturmo veiksmus, būdavo būrys: du skyriai atlikdavo valymus, o trečias su sunkesne ginkluote dengdavo. Dabar viskas kitaip – juda po du ar tris žmones“, – pasakoja jis.
Pasak „Rabbit“, tokios mažos grupės leidžia sumažinti aptikimo riziką, nes šiuolaikiniame mūšio lauke beveik viskas stebima iš oro.
„Didelis siluetas iškart aptinkamas. Jeigu būsi pastebėtas – būsi sunaikintas. Todėl juda mažomis grupelėmis, o viską valdai per dronus ir radijo stoteles“, – teigia jis.
Instruktorius sako, kad prieš operacijas informaciją apie teritoriją surenka žvalgybinių dronų komandos.
„Tada gaunu užduotis, o vietoje jau patys sprendžiame, kaip jas vykdyti“, – aiškina jis.
Anot pašnekovo, dronai tapo pagrindine priemone tiek žvalgybai, tiek atakoms.
„Pasakai dronistui: reikia bombų mėtymo drono, reikia FPV dronų. Pastebimas priešas – iškart išskrenda keli FPV, vienas bomberis. Sunaikina, atsitraukiame“, – pasakoja „Rabbit“.
„Niekas nepraeina“
Kalbėdamas apie savo atsakomybės zoną, instruktorius sako, kad priešas ten negalėdavo prasiveržti.
„Mūsų teritorija buvo penki–septyni kilometrai. Niekas nepraeina. Jei įsiskverbia dviejų ar trijų karių grupė, kitą dieną nuvažiuoji ir išvalai tą vietą“, – teigia jis.
Anot jo, tokios grupės dažniausiai neturi realių galimybių išgyventi ar pasitraukti.
„Kur iškelia vėliavą, mes ten nuvažiuojame ir juos sunaikiname. Jie paprasčiausiai yra mirtininkai. Šansų nėra – jie visi nukaunami“, – sako „Rabbit“.
Dar viena dronų perimta funkcija kovos lauke – sužeistųjų evakuacija.
„Jeigu yra sunkiai sužeistas, evakuoji tik su dronu. Kur kontaktinė linija – niekas neprivažiuoja, kas privažiuoja, tas sunaikinamas“, – sako jis.
Pasak instruktoriaus, dėl didelių atstumų iki kontaktinės linijos galimybės greitai suteikti pagalbą be dronų yra ribotos.
„Arba patys pareina, jeigu lengvi sužeidimai, arba dronai išgabena“, – teigia jis.
„Rabbit“ teigimu, svarbiausia operacijose – išsaugoti karių gyvybes.
„Dažniausiai, identifikavus priešą, atitraukiame grupę, kad neneštų rizikos. Per du mėnesius iš trisdešimties mano žmonių žuvo keturi – nė vienas nežuvo dėl dronų“, – sako jis.
Svarbiausia – viršenybė ore
Apžvelgdamas Lietuvos pasirengimą, instruktorius teigia, kad karių motyvacija ir parengimas yra geri, tačiau kritiškai vertina kai kuriuos techninius sprendimus.
„Patys kariai yra gana motyvuoti ir gerai paruošti, bet yra niuansų dėl pirkimų ir sistemų“, – sako jis.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia ginkluotės pritaikymą šiuolaikinio karo sąlygomis.
„Kai kurie dalykai daromi nelogiškai. Pavyzdžiui, G36 ginklams optikos iškeltos per aukštai – tada turi kelti galvą, nukenčia taiklumas ir nusitaikymo greitis. Esant artimam kontaktui tai labai svarbu, o dabartiniame kare viskas vyksta artimu kontaktu“, – teigia jis.
Šarvuotosios technikos įsigijimą vyras vertina palankiau.
„Patria“ yra labai geras pirkimas. Tai yra karo taksi – jis būtinas nuvažiuoti iki išsilaipinimo“, – sako „Rabbit“.
Anot jo, svarbiausia šiuolaikinio karo sąlyga – oro erdvės kontrolė.
„Pagrindinis dalykas dabar yra viršenybė ore. Jeigu jos neturėsi, gali pirkti ką nori – tai nieko nepakeis“, – kalba jis.
Instruktorius sako, kad dronai šiandien tapo viena svarbiausių karo priemonių, todėl valstybė turėtų galvoti apie jų gamybą.
„Sunkieji dronai – tokius dalykus turime gamintis patys. Tai pigu ir efektyvu. Technologiją galima gauti iš ukrainiečių, jie tikrai padės“, – sako jis.
„Tai būtų gryna atgrasymo sistema – kas pultų šalį, kuri pirmomis dienomis paleistų dešimtis tūkstančių dronų?“ – priduria pašnekovas.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos grėsmę kitoms šalims, „Rabbit“ sako, kad daug kas priklausytų nuo politinių sprendimų, tačiau išskiria vieną pavyzdį – Suomiją.
„Jei paliestų Suomiją, jie tam pasiruošę labai seniai, tik to ir laukia. Visa visuomenė būtų pasiruošusi. Suomių Ukrainoje buvo labai daug – jie stebėjo, mokėsi ir dirbo labai įnirtingai“, – pasakoja jis.
Parengė Ignas Ramanauskas.
