Japonija sušvelnino dešimtmečius galiojusius ginklų eksporto apribojimus, atverdama kelią ginklų pardavimui daugiau nei dešimčiai šalių. Toks sprendimas žymį dar viena žingsnį šaliai atsitraukiant nuo pacifizmo, kuris buvo būdingas jos pokarinei gynybos politikai. Be to, Tokijas apie sprendimą praneša ir regione stiprėjant įtampai su Kinija.
Socialinių tinklų laikais Japonijos premjerė daugeliui geriau žinoma kaip būgnais grojanti ir motociklu važinėjanti politikė, kuri bendraudama su pasaulio lyderiais neretai demonstruoja šalies populiariąją kultūrą, pavyzdžiui, „Drakonų kovų“ ženklus.
Tačiau pernai išrinkta premjerė – ir naujos šalies politikos simbolis, ja atsitraukiama nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusio pacifizmo. O šiandien šia linkme žengtas ir dar vienas žingsnis – laisvinamas ginklų pardavimas.
„Kiekvienai šaliai vis sunkiau vienai pačiai užsitikrinti taiką ir saugumą. Todėl naujausias politikos pokytis padės draugiškoms šalims stiprinti gynybos pajėgumus ir užkirsti kelią konfliktams. O Japonijai tai padės užsitikrinti nacionalinį saugumą“, – kalba Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi.
Iki šiol Japonija karinę įrangą galėjo eksportuoti tik keliais atvejais, pavyzdžiui gelbėjimo ar stebėjimo misijoms.
Dabar žadama vertinti kiekvieno pardavimo pagrįstumą. Nors toliau įsipareigojama vykdyti griežtas patikras, kontroliuoti perdavimus į trečiąsias šalis bei neparduoti konfliktuose dalyvaujančioms šalims. Tiesa, išimtys irgi galimos.
„Vyriausybė ir toliau laikysis pagrindinių taikios valstybės principų, kuriuos kūrėme daugiau nei 80 metų. Kalbant apie ginklus, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas dar griežčiau. Jei parduoti bus leista, apie tai pranešime parlamentui ir sustiprinsime perdavimo stebėseną, siekdami užtikrinti tinkamą kontrolę“, – sako Japonijos vyriausybės sekretorius Minoru Kihara.
Karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose kelia sunkumų Jungtinių Valstijų ginklų gamybai, o prezidentaujant Donaldui Trumpui ilgalaikiai Vašingtono saugumo įsipareigojimai atrodo mažiau užtikrinti.
Todėl Europa ir Azija siekia plėsti tiekėjų ratą, o Japonijai tai atveria naujų galimybių. Šaltiniai teigia, kad vienas iš pirmųjų sandorių galėtų būti naudotų karo laivų eksportas į Manilą.
Abi šalys rugsėjį pasirašė susitarimą, kuris palengvina jų ginkluotųjų pajėgų operacijas viena kitos teritorijoje, o sausį sušvelnino taisykles dėl karinių atsargų mainų.
„Viena didžiausių pasaulio ekonomikų dabar gali parduoti raketas, naikintuvus, eskadrinius minininkus ir kitą pažangią gynybos techniką. Šis sprendimas priimamas tuo metu, kai Japonija stiprina savo karines pajėgas, nerimaujant dėl Kinijos ir Šiaurės Korėjos agresijos“, – teigia „The Associated Press“ apžvalgininkas Fosteris Klugas.
Pekinas tikina, kad jo ketinimai Rytų Azijoje ir kitur – taikūs, todėl Tokijo sprendimas dėl ginklų Kinijos nesužavėjo.
„Daugelis ekspertų ir mokslininkų nerimauja, kad Japonija vėl paleidžia savo karo mašiną ir eksportuoja konfliktus. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Kiniją, ir toliau budriai stebės šią situaciją bei ryžtingai priešinsis Japonijos neapgalvotam naujojo tipo militarizavimui“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Dziakun.
Tokijo ir Pekino santykiai įtempti nuo lapkričio, kai premjerė S. Takaichi pareiškė, kad Japonija karine jėga įsikištų į bet kokį Kinijos išpuolį prieš Taivaną.
