NATO vadovo vizitas į JAV: ar Trumpo užkalbėtojas neprarado savo kerų?

Šiandien daugelio europiečių akys nukreiptos į Vašingtoną – NATO generalinis sekretorius Markas Rutte lankosi Baltuosiuose rūmuose. Pastaruoju metu JAV prezidentui Donaldui Trumpui negailint kritikos sąjungininkams ir net dvejojant dėl NATO reikalingumo M. Ruttės vizito tikslas – apraminti aistras ir išvengti naujos transatlantinės krizės.  

Pasak NATO veteranės, tarptautinio saugumo ekspertės Gerlinde Niehus, NATO tikriausiai bandys vaizduoti, kad M. Ruttės vizitas buvo ruošiamas jau kurį laiką. Jis turėtų susitikti ne tik su D. Trumpu, bet ir su karo sekretoriumi Pete`u Hegsethu bei valstybės sekretoriumi Marco Rubio, taip pat kitomis dienomis sakys kalbą Ronaldo Reagano prezidentinio fondo institute bei dalyvaus Bilderbergo susitikime, kuris yra uždaras kasmetinis įtakingų žmonių susitikimas, skirtas pasaulio politikos ir ekonomikos klausimams aptarti.

Blogas ar geras laikas vizitui?

„Bet laikas, mano nuomone, aiškiai yra labai problemiškas, nes daugeliu atžvilgių tai dabar siųs signalą apie dar vieną Europos nuolankumo atvejį, puikiai žinant, kad NATO generalinis sekretorius M. Rutte yra Trumpo užkalbėtojas, pirmiausia vertinamas kaip kažkas, kas ten vyks nuraminti „tėtušio“, kaip M. Rutte jį pavadino. Taigi manau, kad signalas, kurį šis vizitas siunčia, yra nenaudingas“, – LRT teigė G. Niehus.

Geriau rimtai pasikalbėti, net jei tai primena ginčą, bet reikia spręsti problemą, o ne vaikščioti aplink ją ant pirštų galiukų.

R. Pszczelis

Kitas buvęs ilgametis NATO pareigūnas ir Aljanso atstovas Maskvoje, dabar Varšuvos Rytų studijų centro (OSW) ekspertas Robertas Pszczelis mano, kad M. Ruttės vizitas – būtinas.

„Jau seniai laikas jam vykti, seniai laikas pasikalbėti. Aš pats asmeniškai jau mėnesius tai teigiu, ypač tuo metu, kai Grenlandijos krizė buvo pasiekusi viršūnę. Geriau rimtai pasikalbėti, net jei tai primena ginčą, bet reikia spręsti problemą, o ne vaikščioti aplink ją ant pirštų galiukų“, – LRT teigė jis.

Grenlandijos krizę, kai sausio mėnesį D. Trumpas buvo pasiryžęs šią salą atimti iš ištikimos NATO sąjungininkės Danijos, pavyko apraminti – NATO paskelbė apie „Arkties sargybinio“ iniciatyvą, pažadėjo skirti didesnį saugumą šiam regionui.

Tačiau dabar D. Trumpo nepasitenkinimą sukėlė NATO sąjungininkų nenoras prisidėti prie saugumo užtikrinimo Persijos įlankos regione, kur JAV kartu su Izraeliu vasario pabaigoje pradėjo karą prieš Iraną. Dar daugiau – kai kurie sąjungininkai atsisakė suteikti savo teritoriją JAV karinėms pajėgoms, kurios dalyvavo operacijoje prieš Iraną.

„Esu nusivylęs sąjungininkais“, „NATO popierinis tigras“ – skambėjo tokie ir panašūs D. Trumpo ir jo aplinkos kaltinimai.

Kita vertus, JAV prezidentas NATO generalinį sekretorių vis dar laiko „nuostabiu vaikinu“.

„M. Rutte yra žmogus, kuris užsitarnavo reputaciją dėl sugebėjimo bendrauti su prezidentu D. Trumpu ir kažkaip pasiekti tam tikrų rezultatų, naudingų NATO. Manau, jis turi teisę prisiimti dalį to nuopelnų“, – tvirtino R. Pszczelis, nors jam ir kliūva NATO generalinio sekretoriaus taktika įsiteikti: „Tai šiek tiek negarbinga, švelniai tariant. Bet tai, na, M. Ruttės pasirinkimas.“ Jis čia pat pridūrė, kad kai turime reikalų su tokia asmenybe kaip prezidentas D. Trumpas, reikia ne tik tarptautinio saugumo, bet ir psichologijos ekspertų.

Jei laikotės nuolaidžiavimo ir paklusnumo, o tai galiausiai yra tai, ką jis (M. Rutte – red. past.) daro, jūs tik skatinate chuliganą kitą kartą jus stumdyti stipriau ir mušti stipriau. Taigi tai tikrai neveikė.

G. Niehus

G. Niehus, kaip ir dalis europiečių, įsitikinusi, kad M. Ruttės nuolaidžiavimo ir pagyrų D. Trumpui taktika nėra veiksminga.

„Ji neveikė per pastaruosius pusantrų metų, nes jei laikotės nuolaidžiavimo ir paklusnumo, o tai galiausiai yra tai, ką jis (M. Rutte – red. past.) daro, jūs tik skatinate chuliganą kitą kartą jus stumdyti stipriau ir mušti stipriau. Taigi tai tikrai neveikė“, – teigė tarptautinio saugumo ekspertė ir pridūrė: „Taip pat matau, kad europiečiai vis labiau nusivylę M. Rutte, nes jie mato jį kaip vieno sąjungininko, t. y. JAV, o ne 32 atstovą. (...) Šiame kontekste, manau, taip pat auga nusivylimas, kad M. Rutte iš tikrųjų nepadeda Europos planams stiprinti Europos pajėgumus, o greičiau trukdo.“

Ji labai skeptiška dėl M. Ruttės vizito Baltuosiuose rūmuose rezultatų.

„Neturiu stiklinio rutulio, bet mano lūkesčiai būtų labai nedideli. Manau, M. Rutte ten nuvyks, parodys prezidentui D. Trumpui naujausią savo metinę ataskaitą, sakydamas, kad sąjungininkai padidino gynybos išlaidas 20 proc. (tai, reikia pripažinti, yra daug). Jis tikriausiai taip pat kalbės kokią JAV gauna naudą iš buvimo NATO (pvz., daugiau nei 30 JAV bazių visoje Europoje tarnauja JAV interesams). Taigi, manau, kad jis bandys pabrėžti visus šiuos dalykus“, – prognozavo G. Niehus.

Didelė sąjungininkų grupė padeda JAV – Amerikos pajėgos naudoja Portugalijos teritoriją, Bulgariją, bazes Jungtinėje Karalystėje ir net Vokietiją, kuri nenori įsitraukti, bet joje yra visa JAV karinė infrastruktūra.

Bet tai, anot jos, nesustabdys D. Trumpo nuo sąjungininkų kritikos protrūkių. Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas ir dabartinis Ekseterio universiteto profesorius Jamie Shea mano, kad be susitikimo su D. Trumpu svarbu, jog M. Rutte pasikalbėtų su JAV Kongresu.

„Kongrese yra daug NATO rėmėjų, įskaitant ir respublikonus, ir tai užtikrina, kad jei bus kokių nors kalbų apie JAV pasitraukimą iš NATO, jie visiškai pritaria tam, kad tai neįvyktų“, – LRT teigė jis.

Jam antrino ir Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė: „D. Trumpas turi labai kitokią pasaulio tvarkos viziją. Jis nėra šalininkas tokių tarptautinių organizacijų kaip NATO, nelabai tiki jų galia. Manau, kad jis remia NATO dėl to, kad kiti respublikonai ir tiek Senate, tiek Atstovų rūmuose tiesiog remia NATO ir jis neturi kitos išeities.“

NATO nėra Jungtinių Valstijų septintoji kavalerija, kuri iš karto susirikiuoja ir seka paskui Jungtines Valstijas į kiekvieną karą – protingą ar ne.

J. Shea

OSW ekspertas R. Pszczelis mano, kad amerikiečiams reikia priminti, jog „reikalauti ar priekaištauti NATO už tai, kad ji nedalyvauja kare, dėl kurio JAV nusprendė savarankiškai, nesikonsultuodama, – tai tiesiog neteisinga ir nerimta“. Be to, didelė sąjungininkų grupė padeda JAV: Amerikos pajėgos naudoja Portugalijos teritoriją, Bulgariją, bazes Jungtinėje Karalystėje ir net Vokietiją, kuri nenori įsitraukti, bet joje yra visa JAV karinė infrastruktūra.

„NATO nėra Jungtinių Valstijų septintoji kavalerija, kuri iš karto susirikiuoja ir seka paskui Jungtines Valstijas į kiekvieną karą – protingą ar ne, – antrino ir J. Shea. – Taigi manau, kad M. Rutte turi tikrai įtikinti D. Trumpą, jog NATO yra netinkamas taikinys, jei jis nori kritikuoti atskiras Europos šalis, pavyzdžiui, mano šalį, Jungtinę Karalystę, už tai, kad nesiunčia laivų.“

NATO 3.0?

Šią savaitę Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius, kuris, beje, irgi dalyvaus Bilderbergo susitikime JAV, iškėlė Aljanso atnaujinimo mintį: „Turime kartu su JAV pereiti prie naujos NATO 3.0 strategijos, su dviem stipriomis, savarankiškai, bet koordinuotai konvencinėje gynyboje galinčiomis veikti NATO kolonomis: europietiška ir amerikietiška.“

Kai kurie Europos politikai ragina kurti tam tikras europietiškas saugumo struktūras be JAV.

„Statymai yra labai dideli, – įspėjo R. Pszczelis. – Yra žmonių… matėte Ispanijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, kuris staiga kalba apie tai, kad turime pakeisti NATO kokia nors visos Europos karine jėga. Atvirai sakant, visa tai yra nesąmonė. Tai visiškai nesąmonė. Būtų kvaila ne tik amerikiečiams, bet ir mums kažką griauti, net jei tai nėra tobula. Nėra geresnio susitarimo saugumo požiūriu nei NATO.“

Turime kartu su JAV pereiti prie naujos NATO 3.0 strategijos, su dviem stipriomis, savarankiškai, bet koordinuotai konvencinėje gynyboje galinčiomis veikti NATO kolonomis: europietiška ir amerikietiška.

A. Kubilius

Todėl jis taip pat tikisi, kad M. Rutte panaudos savo diplomatinius įgūdžius, ypatingus santykius su D. Trumpu, kad sukurtų geresnę atmosferą, bent jau pabandytų pakreipti JAV prezidento mąstymą pozityvesne linkme ir atsisakyti svarstymų apie NATO reikalingumą.

„Vien tie žodžiai jau kenkia atgrasymo, NATO vertės atžvilgiu. Ir, žinoma, ypač rusai, bet ir kinai labai džiaugiasi. Taigi, mano nuomone, būtent tokia kryptimi turėtų eiti procesas. Jei jam (M. Ruttei – red. past.) pavyks, tai bus svarbus indėlis“, – aiškino OSW ekspertas.

Kitu atveju, pasak R. Pszczelio, lieka atviras klausimas, ar D. Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Ankaroje vasarą, o tai esą būtų rimtas smūgis Aljansui.

„Žinote, niekada nežinai. Jau įvyko NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimai, kuriuose JAV sekretoriai nedalyvavo. Praeityje buvo keletas precedentų, bet tai tampa savotišku modeliu. Taigi kitas užsienio reikalų susitikimas, kuris vyks gegužę Švedijoje, manau, bus svarbus, nes būtų siunčiamas baisus signalas, jei valstybės sekretorius M. Rubio neatvyktų. Žinote, tai reikštų, kad JAV net nenori aptarti dalykų su sąjungininkais šiuo lygmeniu, o tai svarbu“, – kalbėjo jis.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas J. Shea irgi atkreipė dėmesį į Ankaros susitikimo svarbą: „Viršūnių susitikimas Ankaroje turėtų įvykti liepos mėnesį, o dabar jau balandis. Taigi manau, kad labai svarbu, jog M. Rutte susitiktų su prezidentu Trumpu, kad atkreiptų jo dėmesį į vizitą Ankaroje, artėjantį NATO viršūnių susitikimą, darbotvarkę, žinią ir tai, ką tai reiškia NATO ateičiai.“

Tačiau G. Niehus receptas kitoks: „Manau, NATO išgyvena krizę. Atvirai sakant, kuo ilgiau apie tai galvoju, bent jau politiniu ir strateginiu požiūriu – NATO būtų geriau be JAV, nes tokių pagrindinių temų, kaip Rusija, Ukraina, taip pat Europos gebėjimų stiprinimas negali būti aptariami su JAV, t. y. su „drambliu kambaryje“.“

Anot jos, Vašingtonas galėtų pasirinkti „tuščios kėdės“ taktiką, siekdamas įtvirtinti savo politinį atsiribojimą, kadangi NATO sprendimai pasiekiami ir tada, kai nė viena sąjungininkė neprieštarauja, ir tai esą galėtų būti sėkmė.