Ukrainos savanorių Serhijaus Prytulos fondas Lietuvoje ieško glaudesnio bendradarbiavimo gynybos pramonės sektoriuje – ypač dronų, elektroninės karybos ir optikos srityse. Apie galimas partnerystes, Ukrainos patirtį fronte, karo poveikį energetikai ir sudėtingą šalies finansinę padėtį LRT RADIJUI pasakoja fondo atstovas Pavlo Šapovalas.
P. Šapovalas dėkoja Lietuvai už paramą Ukrainai ir jos žmonėms, pabrėždamas, kad tokia pagalba padeda ne tik jo šaliai, bet ir visai Europai.
„Jūs išgelbėjote daugybę žmonių Ukrainoje, taip pat padedate gelbėti visą Europą ir kovojate už vertybes. Ir tai yra žinia, kurią, manau, visi ukrainiečiai nori jums perduoti“, – sako P. Šapovalas.
Kalbėdamas apie Serhijaus Prytulos fondą, jis pristato organizaciją kaip vieną didžiausių Ukrainoje, dirbančią su karinės įrangos tiekimu fronto daliniams: nuo optinių prietaisų ir dronų iki elektroninio trikdymo įrangos, automobilių ir šarvuočių. Fondas turi apie 170 darbuotojų – daugiau nei kai kurios Europos šalių ministerijos.
„Ir tai ne tik daro mus dideliu žaidėju nacionalinės gynybos srityje, bet ir leidžia mums veikti organizacijos ir valstybės lygmeniu Europos Sąjungoje“, – teigia fondo atstovas.
Ieško naujų sprendimų
P. Šapovalas sako, kad fondas pats nekuria technologijų, tačiau nuolat ieško naujų sprendimų Ukrainos gynybos pajėgoms. Darbuotojai išbando ir vertina įsigytus produktus, o efektyvūs sprendimai vėliau gali būti diegiami plačiau, įskaitant gynybos ministerijos lygmenį.
„Esame tarsi savotiškas Ukrainos gynybos ministerijos tyrimų ir plėtros padalinys. Perkame naujus produktus, juos išbandome, renkame atsiliepimus. Pavyzdžiui, įsigijome palydovą iš Suomijos bendrovės ICEYE. Su juo mūsų gynybos pajėgos atakavo branduolinį povandeninį laivą Sevastopolyje. Po metų Gynybos ministerija pasirašė sutartį su ICEYE dar metams. Tai parodo, kad naujos technologijos gali pasiūlyti kitokį, ekonomiškesnį sprendimą“, – aiškina P. Šapovalas.
Jis priduria, kad dronų ir optinių prietaisų sritys išlieka prioritetinės.
Pasak P. Šapovalo, Europos Sąjungai (ES) ir Lietuvai trūksta perimamųjų dronų, o daugumą panašių technologijų kontroliuoja JAV ir kelios kitos šalys, kurios nenori dalytis žiniomis.
„Turime kartu su Ukraina plėtoti naujus pajėgumus, susijusius su dronais, raketomis ir pan. Negalime palikti savo saugumo toli esančių šalių rankose. Ukraina gali suteikti žinių, pasidalyti kovos lauke išbandytais sprendimais, kad Lietuva taptų daug saugesnė“, – sako P. Šapovalas.
„Tapome tarsi geopolitiniu milžinu“
Ukraina vis aktyviau įsitraukia į tarptautinį bendradarbiavimą gynybos srityje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pirmuoju užsienio šalies vadovu, aplankiusiu karo paveiktą Artimųjų Rytų regioną, o su kai kuriomis arabų valstybėmis jau pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo plėtojant kovos su dronais technologijas.
P. Šapovalo teigimu, Ukrainos įsitraukimas į bendradarbiavimą su Artimųjų Rytų šalimis rodo augantį šalies vaidmenį geopolitikoje ir gynybos technologijų srityje.
„Mums patiems tai gana keista, nes tapome tarsi geopolitiniu milžinu. Ilgai buvę izoliuoti, dabar galime pakeisti karo pobūdį Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose“, – sako jis.
Pasak fondo atstovo, karinės technologijos yra ne tik gynybos, bet ir geopolitinės įtakos įrankis.
„Parduodate ne tik karinę įrangą, bet ir visą paketą – kartu ateina ir geopolitinė įtaka. Tai mūsų pagrindinė žinia: Ukraina Europos Sąjungai nėra našta, o turtas, leidžiantis stiprinti įtaką kituose pasaulio regionuose, ypač Artimuosiuose Rytuose“, – aiškina P. Šapovalas.
Finansiniai sunkumai
ES finansavimo paskola Ukrainai šiuo metu stringa, nes ją blokuoja Vengrija ir Slovakija. P. Šapovalas pripažįsta, kad Ukrainos finansinė padėtis išlieka sudėtinga, o viltys dėl ES paramos kol kas neišsipildo.
„Buvo pažadėta, kad gausime finansavimą, svarstyta ir reparacinės paskolos iš įšaldyto Rusijos turto idėja, tačiau ji kol kas neįgyvendinta. Aptarėme paskolą, bet jos vis dar nėra dėl politinių priežasčių“, – sako jis.
Pasak fondo atstovo, Ukraina šiuo metu turi finansinių išteklių tik artimiausiems mėnesiams, o didžiąją dalį gynybos vis dar finansuoja pati valstybė.
„Turime pinigų iki gegužės – tai viešai pareiškė mūsų vyriausybė. O kas bus vėliau, jei nepavyks užsitikrinti finansavimo, – sunku nuspėti. Negalime visko apmokėti. Pasekmės gali būti skaudžios, dėl šio politinio neryžtingumo ES gali būti prarasta daug gyvybių“, – įspėja P. Šapovalas.
Išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą
P. Šapovalas pasakoja, kad praėjusi žvarbi žiema Ukrainoje buvo viena sunkiausių per daugelį metų dėl Rusijos atakų prieš elektros tinklą ir šildymo sistemą.
„Rusai sunaikino beveik visas elektrines, išskyrus atomines. Mano bute elektra buvo tiekiama maždaug keturias valandas per parą, žmonės gyveno be šildymo net esant 20 laipsnių šalčiui. Esant tokiai temperatūrai neįmanoma pataisyti pažeistos šildymo sistemos“, – pasakoja jis.
Pasak pašnekovo, daugelyje miestų, įskaitant Kyjivą, gyventojai ištisus mėnesius neturėjo nei šilumos, nei elektros. Tai smarkiai paveikė kasdienį gyvenimą. Fondas šiuo laikotarpiu tiekė generatorius ligoninėms ir mokykloms, kad jos galėtų veikti.
„Turime rasti tvaresnį sprendimą, nes nesitikime, kad karas baigsis šiais metais. Jau dabar turime pradėti ruoštis kitai žiemai. Ukrainos elektrinės vis dar neveikia, todėl turime tai spręsti. Jei žmonės neturės šildymo ir elektros, jie išvyks į ES ir kitas šalis. Mums svarbu, kad jie liktų Ukrainoje“, – pabrėžia P. Šapovalas.
P. Šapovalas teigia, kad ieškant sprendimų svarstoma pereiti nuo didelių elektrinių prie lankstesnių, sunkiau pažeidžiamų alternatyvų.
„Mažos kilnojamosios elektrinės, kurios yra mažo pastato dydžio, gali būti tinkamas sprendimas. Jas galima apsaugoti, lengvai perkelti ar paslėpti, todėl jos mažiau pažeidžiamos nei dideli objektai“, – sako jis.
Fondo atstovas priduria, kad apie 20 tokių elektrinių Ukrainai atsiuntė Vokietija.
„Ir mums reikia daugiau investuoti į tai. Maži generatoriai nėra tinkamas sprendimas, nes reikia mokėti už jų priežiūrą. Jie dažnai genda, reikia rūpintis degalais“, – kalba P. Šapovalas.
Pasak jo, tokie sprendimai galėtų padėti užtikrinti energijos tiekimą didžiuosiuose miestuose, taip išgelbstint daugybę gyvybių. Pašnekovas teigia, kad vasarą svarstomos ir papildomos alternatyvos, pavyzdžiui, saulės energija.
P. Šapovalas priduria, kad Rusija naikina energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti ukrainiečių dvasią ir žlugdyti ekonomiką.
„Jie bando palaužti mūsų dvasią, o naikindami šilumos ir elektros tinklus naikina mūsų ekonomiką. Jie taip bando priversti ukrainiečius pasiduoti, nes be šviežio maisto, žinoma, daug sunkiau išlikti atspariems“, – pabrėžia P. Šapovalas.
Viso interviu klausykitės garso įraše:
Parengė Ignas Ramanauskas
