„Tu mane išprievartavai virtualiai” – ši citata Vokietijos didžiausio savaitraščio „Spiegel“ viršelyje praėjusią savaitę sukrėtė ir toliau krečia šalį. Žymios aktorės Collien Fernandes žadą atimantys kaltinimai buvusiam vyrui, taip pat labai garsiam aktoriui Christianui Ulmenui, gresia virsti ne tik skambia žvaigždžių byla. Tai daug daugiau nei bulvarinė istorija.
Ji atkreipė dėmesį į virtualaus seksualinio smurto problemą, kuri dirbtinio intelekto laikais, kai siautėja išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake), tampa vis aktualesnė, o jos aukos, deja, kol kas yra menkai apsaugotos.
Ch. Ulmenas kol kas tyli, jam taikoma nekaltumo prezumpcija. Tuo metu Vokietija ūžia: visuomenės susidomėjimas didžiulis, žiniasklaida narsto istoriją po kaulelį, socialiniuose tinkluose ir gatvėse kilo protestų banga, politikai žada skubiai griežtinti įstatymus.
Savaitgalį Berlyne į problemos paskatintą demonstraciją susirinko tūkstančiai žmonių. Plakatuose ir komentaruose vis dažniau pasigirsta C. Fernandes lyginimas su skausmingai išgarsėjusia prancūze Gisèle Pelicot, kurios istorija sukrėtė visą pasaulį, kai paaiškėjo, kad jos sutuoktinis ilgus metus ją apsvaiginęs leido prievartauti penkioms dešimtims vyrų. G. Pelicot drąsa parodyti savo veidą ir viešuose teismo posėdžiuose reikalauti smurtautojų atsakomybės tapo kovos su smurtu prieš moteris simboliu. Istorijos, žinoma, neidentiškos, bet jau dabar Vokietijoje kyla klausimas: ar C. Fernandes taps panašiu simboliu? Akivaizdu, kad ji jau įkvėpė tūkstančius moterų netylėti apie patirtą virtualų seksualinį smurtą. Tai taip pat daro spaudimą lėtam biurokratiniam politikos ir institucijų aparatui.
Nustebino svajonių poros skyrybos
Lietuvos skaitytojui šie vardai galbūt nėra žinomi, bet Vokietijoje Collien Fernandes (44 m.) ir Christianas Ulmenas (50 m.) yra ne tik žinomi, bet buvo ir tikrai mylimi. Abu jie anksti karjeras pradėjo ir išgarsėjo televizijose: moteris buvo muzikinio kanalo „Viva“ laidų vedėja, vyras – MTV. C. Fernandes – Hamburge gimusi vokiečių-indų kilmės moteris, ryškios išvaizdos ryški asmenybė. Ji vaidina įvairiuose filmuose ir serialuose („Jerks“ („Mulkiai“), „Traumschiff“ („Svajonių laivas“), rašo knygas, veda laidas ir kuria dokumentinius filmus, taip pat ir apie seksualinį smurtą prieš moteris virtualioje erdvėje (ZDF dokumentinis serialas „Die Spur: Deepfake-Pornos – Die Jagd nach den Tätern“ (2024) („Pėdsakas: vaizdo klastočių pornografija – kaltininkų medžioklė“). Ch. Ulmenas, bėgant metams, įsitvirtino kaip charizmatiškas humoristas, prodiuseris, aktorius, vaidinęs klasikiniame kriminaliniame seriale „Tatort“ („Nusikaltimo vieta“) ir pats kūręs serialą „Jerks“ („Mulkiai“), kuriame humoru, dažnai ir apie „antrą galą“, laužė tabu. „Jerks“, kurį rodė ir „ProSieben“ kanalas, jiedu kartu vaidino išsiskyrusią porą. Kaip pora jie buvo tapę ir reklaminiais veidais.
Jiedu susituokė 2011 m., netrukus susilaukė dukros, kuriai dabar trylika, vyras dar turi sūnų iš pirmos santuokos. Apie vaikus žinoma labai mažai, jų vardus ir atvaizdus pora griežtai nusprendė laikyti paslaptyje, pabrėždama, kad labai saugo savo vaikų privatumą. Patys sutuoktiniai buvo vadinami svajonių pora, kuri atrodė netobula, bet tikra ir simpatiška. Todėl 2025 m. rugsėjį jų išplatintas pranešimas daug ką nustebino: „Norime pranešti, kad jau prieš kurį laiką išsiskyrėme. Kaip pora nuo šiol eisime skirtingais keliais, tačiau kaip tėvai ir toliau kartu rūpinsimės savo dukra. Prašome susilaikyti nuo klausimų apie tai.“
Tuo metu viešumoje nebuvo ženklų apie siaubingus kaltinimus Ch. Ulmenui, bet po pusmečio įvyko sprogimas.
Kaltinimai: išmaniųjų vaizdo klastočių pornografija, suklastoti profiliai ir seksas telefonu
Praėjusį ketvirtadienį, kovo 19 d., savaitraščio „Spiegel“ portale buvo paskelbta kitą dieną pasirodžiusio spausdinto žurnalo viršelio istorija. „Tu mane išprievartavai virtualiai“ – kaip C. Fernandes kovoja su suklastota pornografija ir kodėl ji apskundė buvusį vyrą Ch. Ulmeną.
Remiantis C. Fernandes liudijimu „Spiegel“ ir tai patvirtinančiais surinktais duomenimis, Ch. Ulmenas ilgus metus jos vardu kūrė netikrus profilius socialiniuose tinkluose „LinkedIn“ ir „Xing“. Per juos ir per suklastotus elektroninio pašto adresus susisiekdavo su šimtais vyrų, keisdavosi seksualinio pobūdžio žinutėmis, užsiimdavo telefoniniu seksu – apsimesdamas savo žmona C. Fernandes. Vyrams buvo siunčiami pornografiniai vaizdo klastočių įrašai: naudojant dirbtinį intelektą sukurtos klastotės, netikri vaizdai su jos atvaizdu. Juose C. Fernandes buvo vaizduojama ir grupinio sekso scenose su daug vyrų. Tokie vaizdo įrašai buvo platinami tuo metu, kai jie gyveno kartu kaip šeima.
„Spiegel“ žurnalistams pavyko susipažinti su Ch. Ulmeno elektroniniu laišku, rašytu advokatams. Jame jis pripažįsta kūręs netikrus profilius ir bendravęs su vyrais. Savo veiksmus teisino išsivysčiusiu „seksualiniu fetišu“ ir išreiškė apgailestavimą. Šis elektroninis laiškas buvo išsiųstas gruodžio pabaigoje. Pasak C. Fernandes, pats Ch. Ulmenas jai tai prisipažino per 2024 m. Kalėdas, kai viename straipsnyje perskaitė, kad jo žmona paprašė prieš nežinomus asmenis pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos suklastotų profilių. „Tai buvau aš, aš tai padariau“, – taip ji perpasakojo vyro išpažintį. Ji sakė, kad prireikė kelių sekundžių, kol suvokė, ką jis pasakė. „Tai buvo tarsi žinia apie mirtį, aš negalėjau nei kalbėti, nei verkti“, – apie savo būklę pasakojo moteris „Spiegel“. Jai buvo labai sunku suvokti, kad metų metus prieš ją taip brutaliai virtualiai smurtavo ne kas kitas, o jai artimiausias žmogus.
C. Fernandes 2025 m. pabaigoje pateikė pareiškimą Ispanijoje, kur Maljorkoje pora tada gyveno. Kaltinimai apima tapatybės pasisavinimą, įžeidimą, grasinimus, taip pat fizinį smurtą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ch. Ulmeno nekaltumo prezumpcija išlieka.
Pasirodžius „Spiegel“ straipsniui, pati C. Fernandes socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė 5 tekstinius paveikslėlius, kuriuose koncentruotai aprašo situaciją ir beda pirštu į buvusį vyrą. „Net kai 2024 m. aš filmavau dokumentiką šia tema, nusikaltėlis tęsė savo žaidimą tol, kol visi netikri profiliai buvo uždaryti. „Nusikaltėlių medžiokle“ pavadinome pirmą dokumentikos dalį, kurios tyrimas vyko plačiu rakursu. Tačiau tai iš tikrųjų nebuvo būtina, nes nusikaltėlis (kaip dabar žinau) visą laiką buvo šalia. Jo vardas – Christianas Ulmenas.“ Per keturias dienas šis moters įrašas sulaukė daugiau nei 820 tūkst. patiktukų ir beveik 40 tūkst. komentarų.
C. Fernandes pasirodė ir vienoje svarbiausių visuomeninio transliuotojo ARD naujienų laidų „Tagesthemen“. Joje pareiškė, kad Vokietija yra tokių nusikaltėlių rojus, nes čia yra milžiniškos įstatymų spragos. Ji paragino moteris netylėti.
Ch. Ulmeno tyla ir advokato reakcija
Ch. Ulmenas pasirinko tylą ir dingo iš viešumos. Jis neatsakė ir į daugybę „Spiegel“ klausimų, kurie buvo išsiųsti rengiant straipsnį. Jo advokatai bandė užkirsti kelią publikacijai. Tačiau „Spiegel“ tyrimas remiasi daugybe įvairių dokumentų: dešimtimis puslapių bylų medžiaga, nuotraukomis, vaizdo įrašais, elektroniniais laiškais, pokalbiais telefonu ir garso įrašais, kuriuos C. Fernandes iš dalies pati pateikė kartu su pareiškimu Ispanijos teismui. Ch. Ulmeno advokatai pasiūlė „Spiegel“ užkulisinį pokalbį, kurio metu aptartų dalį kaltinimų, bet tik su sąlyga, kad apie jų pasisakymus straipsnyje nebus pranešama. Siekdama patikrinti kaltinimus, redakcija taip pat kalbėjosi su keliais poros aplinkos žmonėmis Hamburge, Berlyne ir Maljorkoje. Šie keli liudytojai, kaip ir pati C. Fernandes, savo parodymus patvirtino teisiškai prisiekę. Vadinasi, jei teisme paaiškėtų, kad jie melagingai liudijo, jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Pasirodžius didžiulį atgarsį sukėlusiam „Spiegel“, į viešumą išėjo žinomas advokatas Christianas Schertzas – garsus Vokietijos teisininkas, gynęs ne vieną žinomą asmenybę, tarp jų ir dėl seksualinio smurto kaltintą „Rammstein“ dainininką Tillą Lindemanną. Dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ rašo, kad advokatas teigia, jog „Spiegel“ publikacija yra „dėl kelių priežasčių neteisėta“, pradedami teisiniai veiksmai prieš žurnalą.
Įdomi detalė, kad tas pats teisininkas Ch. Schertzas pasirodo 2024 m. C. Fernandes sukurtame ZDF dokumentiniame filme. Šiame dokumentiniame filme, kuriame nagrinėjamas skaitmeninis smurtas, ypač dirbtinio intelekto sukurtos vaizdo klastočių pornografijos reiškinys, Ch. Schertzas keletą kartų duoda interviu kaip ekspertas. Jis pabrėžia, kaip sunku identifikuoti ir baudžiamai persekioti tokius nusikaltėlius, pabrėžia traumuojantį poveikį aukoms. Teisininkas apibūdina šiuos nusikaltimus kaip „siaubingai traumuojančius“ ir šiuo atžvilgiu kalba apie „išprievartavimą medijose“. Jis pabrėžia, kad bandymai nustatyti nusikaltėlius „90 procentų atvejų baigiasi niekuo“. Šiuo atveju advokatas pasirinko ginti kaltinamąjį Ch. Ulmeną.
Nors galioja nekaltumo prezumpcija, skandalas turėjo skubių pasekmių Ch. Ulmenui. Vaistinė „Shop Apotheke“, kurios reklaminiais veidais daug metų buvo Ch. Ulmenas ir C. Fernandes, sustabdė visus šiuos reklaminius vaizdo įrašus. Televizijos irgi reagavo nedelsdamos. Srautinio perdavimo platforma „Joyn“, priklausanti „ProSiebenSat.1“ koncernui, pašalino visus Ch. Ulmeno serialo „Jerks“ epizodus. Pasisakė ir artimiausi kolegos. Ch. Ulmeno ilgametis serialo „Jerks“ partneris Fahri Yardımas viešai kreipėsi į sekėjus „Instagrame“: prisipažino, kad jam reikėjo laiko sureaguoti, nes skandalas tiesiogiai palietė jo draugų ratą, ir pareiškė solidarumą su C. Fernandes.
Protestai ir spaudimas politikams
Šis skambus atvejis dar kartą iškėlė į šviesą šiaip jau nebe naują problemą. Teisininkų ir ekspertų nuomonė vieninga: Vokietija apsaugos nuo skaitmeninio smurto srityje gerokai atsilieka. Šiuo metu nėra specialaus įstatymo, draudžiančio kurti ir platinti pornografines išmaniąsias vaizdo klastotes internete. Nukentėjusieji turi remtis senomis teisinėmis normomis: įžeidimo, šmeižto ar tapatybės pasisavinimo straipsniais, kurie skaitmeniniame amžiuje pritaikomi sunkiai arba vangiai.
Remiantis neseniai paskelbtu Vokietijos šeimos reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Federalinės kriminalinės tarnybos atliktu tyrimu, per pastaruosius penkerius metus Vokietijoje kas penkta moteris ir kas septintas vyras patyrė skaitmeninį smurtą.
Tačiau C. Fernandes atvejis daro spaudimą politikams. Federalinė teisingumo ministrė Stefanie Hubig dar tame pačiame „Spiegel“ ir įvairiose vėlesnėse televizijų laidose paskelbė, kad įstatymo projektas, nukreiptas prieš pornografines vaizdo klastotes yra „beveik parengtas“ ir bus artimiausiu metu pristatytas bei priimtas. Jis sugriežtins atsakomybę už tokių klastočių kūrimą ir platinimą.
Sujudimas kilo ir visuomenėje – tiek virtualiai socialiniuose tinkluose, tiek gyvai. Praėjusį sekmadienį Berlyne, prie Brandenburgo vartų, susirinko tūkstančiai žmonių. Skirtingais duomenimis, nuo 7 tūkst. iki 13 tūkst. Demonstraciją „Prieš seksualinį skaitmeninį smurtą – solidarumas su visomis aukomis“ suorganizavo vos per kelias dienas įkurtas judėjimas „Female Fight Club!“. Tribūnoje kalbėjo klimato aktyvistė Luisa Neubauer ir kitos žinomos moterys. C. Fernandes pati neatvyko, tačiau leido perskaityti savo pareiškimą, kuriame ji atkreipė dėmesį, kad seksualinis smurtas yra daug labiau paplitęs, nei galima įsivaizduoti. Ji ragino netylėti.
Ar Collien Fernandes taps Vokietijos Gisèle Pelicot – moterimi, kurios drąsa keičia įstatymus ir visuomenę? Bent jau garsusis Gisèle Pelicot posakis „Gėda turi atsidurti kitoje pusėje“ Vokietijoje dabar dar labiau matomas protestuose ir socialiniuose tinkluose. Prancūzė tuo norėjo pasakyti, kad ne ji ir kitos aukos turi gėdytis, o jas išnaudojusieji skriaudikai. Tokią žinią savo viešinama drama skelbia ir aktorė C. Fernandes.
