Karas Persijos įlankos regione jau palietė pasaulines rinkas. Baiminamasi, jog tęsiantis konfliktui didėjančios naftos kainos turės neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai. Visgi VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad tai priklausys nuo karo trukmės ir masto. Ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno teigimu, deeskalacija labiausiai bus suinteresuotos Europa ir Kinija, o ir pats Donaldas Trumpas sieks kuo greičiau užbaigti konfliktą.
„Dienos temoje“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
– Pone Vilpišauskai, pradėsiu nuo jūsų ir nuo naftos kainos. Jos kaina jau auga. Kada ir mūsų degalinėse pamatysime išaugusias degalų kainas?
R. Vilpišauskas: Spėju, kad artimiausiomis dienomis, bet dalį tos rizikos, kuri susijusi su šiuo konfliktu, rinkos jau įskaičiavo. Šių metų pradžioje naftos kaina jau buvo pakilusi ir dar penktadienį taip pat prieš prasidedant kariniams veiksmams prieš Iraną ji pakilo 3 proc. Tai šiandien ji dar šoktelėjo maždaug 10 proc. ir „Brent“ kaina buvo pasiekusi, šiek tiek viršijusi 80 dolerių už barelį.
Po to šiek tiek smuktelėjo žemiau šitos ribos, bet tai neturėtų turėti dramatiško poveikio, jeigu konfliktas apsiribotų tik keliomis savaitėmis ir nesieskaluotų plačiau regione, ko mes dar kol kas nežinom, nors tokių ženklų šiandien jau matėm, kai Iranas ar su juo siejamos karinės grupuotės jau atsakė kariniais smūgiais ne tik JAV bazėms Persijos įlankos šalyse ar Izraelyje, bet ir pataikė į kai kuriuos energetinės infrastruktūros objektus.
Tad aš sakyčiau, kad neigiamas poveikis naftai, o galiausiai ir kainoms degalinėse tiek Europoje, tiek JAV jau bus netrukus ir yra jaučiamas, bet ar tai gali tapti reikšmingu dalyku, ar tai turės poveikį infliacijai ir panašiai, priklausys nuo šio konflikto trukmės ir masto. O to mes dar iki galo nežinom.
– Profesoriau, sakėte, kad jeigu kelios savaitės, tai viskas gerai. Kaip suprantu, kelios savaitės būtų optimistinis variantas?
R. Vilpišauskas: Taip. Prezidentas [Donaldas] Trumpas kol kas yra paminėjęs 4 savaičių terminą ir, rinkų analitikų nuomone, tai būtų turbūt teigiamas scenarijus, žiūrint į poveikį pasaulinei ekonomikai ir, visų pirma, naftos, dujų, suskystintų gamtinių dujų kainoms, beje, jos irgi gana smarkiai pakilo šiandien ryte Europoje, nes ir Kataras jau sustabdė suskystintų gamtinių dujų gavybą bei eksportą.
Tad jei intervencija tęstųsi tik keletą savaičių, kaip sakė prezidentas Trumpas, tas scenarijus reikštų, kad poveikis pasaulio ekonomikai būtų gana ribotas, taip pat ir Europos valstybėms. Bet jeigu konfliktas užsitęstų ir eskaluotųsi, galimas ir toks scenarijus, jog naftos kaina perkoptų 100 JAV dolerių už barelį. Ir apie tai jau, kaip galima matyti, rašo Kremliui artimi žmonės, kurie turbūt tikisi, kad iš to bent tokios naudos gali turėti ir Rusija.
– Apie Kremlių dar pašnekėsim. Į poną Bajarūną norėjau kreiptis: ką brangstanti nafta reiškia pramonininkams? Jūs esate kaip tik Briuselyje. Kas kalbama Briuselyje?
E. Bajarūnas: Čia visi supranta, kad brangesnė nafta iškart turi poveikį kainoms ir infliacijai. Be abejonės, <...> Europos interesas buvo išreikštas jau ne kartą. Aišku, Europa, kaip JAV sąjungininkė, remia JAV ir gal visiško pritarimo nebuvo tiems veiksmams, kurie, deja, nėra suderinami su tarptautine teise, bet Europai tikrai būtų geriau, kad [konfliktas] eitų deeskalacijos link. Dėl to kvietimas deeskaluoti vis stipriau skambės iš Europos.
Kartu visi supranta, kad prezidentas Trumpas ir jo partneris Izraelis pasirinko tą kelią ir eis iki galo. Bet manau, kad šalia Ramūno analizės aš tik pridėčiau, nuo ko aš ir pradėjau, kaip kiekviena šalis tą konfliktą mato, tai be abejonės, kad prezidentas Trumpas nori jį kuo greičiau baigti. Jis pradėjo didžiulį karą ir, manau, gal ir nesitikėjo, kad taip išsivystys. Jis mielai galvotų [užbaigti konfliktą] per 4 savaites, o gal ir greičiau. Idealiausia būtų Venesuelos tipo scenarijus, kai tu areštuoji lyderį ir išsiveži. Taip neišėjo čia ir negalėjo išeiti.
Bet, be abejonės, Trumpas bus suinteresuotas stabdyti netgi Izraelio apetitą, jeigu Izraelis norės toliau plėsti, ir kuo greičiau baigti [konfliktą]. Europa irgi norės kuo greičiau jį baigti, nes ir mes jau kalbėjome apie ekonomiką ir regiono stabilumą. Kinijos vaidmuo dar nebuvo išreikštas, bet Kinija perka daug energijos resursų iš Artimųjų Rytų. Aukšta kaina ir Kinijai nėra labai palanki, nes ekonomika nerodo dabar stebuklų. Aš manau, kad Kinija irgi būtų prie tų šalių, kurios norėtų, kad konfliktas pasibaigtų. Ir, aišku, yra Rusija.
<...> Jeigu kas ir yra suinteresuotas šio karo tęsimu, eskalacija, tuo, kas lemtų dar didesnę naftos ir energijos kainas, tai yra Rusija. Rusijai tai yra pats palankiausias dalykas. Bent jau tokią naudą Putinas matytų, kad aukštos kainos leistų Rusijos ekonomikai šiek tiek atsikvėpti ir toliau <...> bombarduoti Ukrainą.
– Pone Vilpišauskai, apie Rusiją pratęskite. Iš tiesų, analitikai perspėja, kad gali būti puiki proga Rusijai prekiauti nafta ir pagaliau vėl užsidirbti ir pratęsti savo išpuolius Ukrainoje.
R. Vilpišauskas: Tokie tarptautiniai konfliktai daro įvairiapusį poveikį tokioms šalims kaip Rusija. Viena vertus, jie labai gerai parodo Kremliaus įtakos ribas, kai vienas po kito Rusijos sąjungininkai yra atakuojami JAV pastaraisiais mėnesiais ar pastarųjų metų, vienerių metų laikotarpyje ir Rusija apsiriboja tik žodiniais protestais ir nelabai ką gali daugiau padaryti, nes veikiausiai prioritetas, turint ribotus išteklius, yra tolesnės atakos prieš Ukrainą, t. y. jos kaimynystė. Tai, kaip galima jau senokai spėti iš Kremliaus šeimininko įvairių pasakymų, yra esminis Rusijos interesas. Tad mes matome Rusijos įtakos ribas. Iranas yra vienas iš svarbių Rusijos sąjungininkų, kuris taip pat prisidėjo ir tiekdamas dronus Rusijai jos kare prieš Ukrainą.
Kita vertus, nepaisant matomo Rusijos įtakos ribotumo, Rusija, žinoma, sieks gauti naudos ir būtent didesnes naftos kainas, įvertinant prastėjantį Rusijos ekonomikos būvį. Tikėtinos ir 20-ojo paketo sankcijos, kurias svarsto Europos Sąjunga (ES), neseniai ir Jungtinė Karalystė sugriežtino sankcijas. Rusija, aišku, sieks gauti ekonominės naudos iš šio karinio konflikto, bet vis dėlto, manau, reikia prisiminti, kad prezidentas Trumpas labai aiškiai supranta, jog užsitęsęs konfliktas gali smarkiai pakenkti Respublikonų partijai rudens vidurio trukmės rinkimuose. JAV turi strateginį rezervą, kurio dar nepradėjo naudoti, ir veikiausiai pirmiausia imtų jį naudoti, jeigu naftos kainos kiltų dar.
Apskritai analitikai mano, kad pasiūla yra gana didelė. Pasiūlos ir paklausos pasaulyje tiek naftos, tiek gamtinių dujų santykis yra gana sveikas ir jeigu šis konfliktas neužsitęs, neturėtų nei vartojančios šalys, taip pat ir Europos valstybės, nei iš to uždirbančios šalys, tokios kaip Rusija, labai reikšmingo poveikio patirti. Reikia tikėtis, kad taip ir bus.
– Pone Bajarūnai, yra dar aviacijos rinka, tūkstančiai skrydžių atšaukti ir krinta aviakompanijų akcijos. Kokios prognozės šiai rinkai, kaip jas paveiks karas?
E. Bajarūnas: Aš manau, kad visi galime atsiminti COVID-19 ir didžiuosius konfliktus. Tai dar kartą rodo, kad tai viena iš tokių rinkų, kuri yra pati jautriausia. Ir kaip Lietuvoje kartais būna kalbų, reikia ar nereikia nacionalinių oro linijų, tokiu metu visi apsidžiaugia, kad neturi savo oro linijų, kurių nereikia išlaikyti ir dėl jų jaudintis. Tai dar kartą rodo, kad tokio pobūdžio ir masto konfliktai tikrai turi poveikį ir tarptautinei teisei, ir politikai, ir vidaus politikai, šiuo atveju – JAV, tarptautiniams santykiams, žmonių judėjimui.
Man jau, kadangi visi žino mano ilgametį darbą ministerijoje, skambina verslininkai, klausia dėl savo giminaičių, įstrigusių Artimuosiuose Rytuose, kurie skrido iš Afrikos per Dubajų ir kitur, ir Omane įstrigę žmonės. Pamatysime daug problemų, kurios ir dar kartą parodo, kad tokie konfliktai nepraeina taip paprastai. Jie turi daug pasekmių, kurie metų metais turi išsispręsti.
– Pone Bajarūnai, labai trumpai. Ar gali kažkas išlošti iš šio karo? Nes jau matome, kad auga dolerio vertė, taip pat brangsta taurieji metalai.
E. Bajarūnas: Nėra nė vieno karo, iš kurio niekas neišloštų. Kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, aš turbūt buvau Maskvoje, ir visi kažkaip vienu choru giedojo, kad Rusijai bus labai blogai dėl sankcijų. Daug žmonių Rusijoje užsidirbo iš to: ir ginklų pardavėjai, ir naftos perparduotuvės, ir tie, kurie šiuo metu prekiauja auksu. Taip, deja, visi karai yra kažkam naudingi. Bet nemanau, kad tuo galėčiau įtarti prezidentą Trumpą, dėl ko jis pradėjo šitą karą. Tik tiek, kaip ir sakau, visi karai duoda kažkam naudos.
– Dėkoju jums.
