Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia planuojantis tęsti puolimą ir neatmeta, kad karas pareikalaus daugiau amerikiečių aukų. Iki šiol pranešant apie tris žuvusius amerikiečius, šalyje tvyro abejonės dėl karo tikslų, o kritikai atakas vadina neteisėtomis.
Į Vašingtoną po savaitgalio Floridoje, iš kurios ir paskelbė apie smūgių pradžią, prezidentas sugrįžta jau sutemus – neatsako į reporterių klausimus apie Iraną. Prieš tai jis paskelbė įrašytą kalbą, jau antrą šį savaitgalį. Joje kreipiasi į Irano patriotus, ragina atsiimti savo šalį ir sako, Amerika su jumis.
„Ėmėmės šios milžiniškos operacijos ne tik tam, kad užsitikrintume saugumą mūsų laikams, bet ir mūsų vaikams ir jų vaikams: kaip prieš daugybę metų tai padarė mūsų protėviai. Tai laisvų žmonių našta ir pareiga“, – sakė D. Trumpas.
Pentagonui paskelbus apie tris žuvusius Amerikos karius – tvyro klausimas, kiek tam apetito turi Amerikos visuomenė, kurios dauguma apklausose karui nepritaria, prezidentas kalba šitaip: „Deja, aukų, ko gero, bus daugiau, kol tai baigsis. Taip jau yra. Tikėtina, kad bus daugiau, bet darysime viską, kad taip nebūtų. Amerika atkeršys už jų žūtis.“
Prieštaringa informacija apie Amerikos tikslus – ar tai režimo karinių pajėgumų suluošinimas, ar viso režimo pakeitimas.
Prieš pusę amžiaus nuversto proamerikietiško Irano lyderio sūnus kalba D. Trumpo mėgstamiausioje televizijoje – nuvertus režimą siūlo pereinamąjį laikotarpį, kuriam galbūt jis ir vadovautų.
„Nuo mūsų darbo pradžios iki tol, kol galėtume turėti galutinį referendumą. Manau, kad tai daugiausiai turėtų trukti kelis metus“, – teigė nuversto Irano šacho sūnus Reza Pehlevi.
Ekspertai sėkme abejoja.
„Jie negali pasiekti režimo pakeitimo – matėme tai Venesueloje. Gali pašalinti vadovybę, bet jeigu neturi žmonių ant žemės, kurie padėtų kitai grupei ateiti į valdžią – idealiu atveju demokratinei opozicijai – tuomet turi tik kitą režimą, kitu veidu“, – komentavo McCaino instituto vadovė Evelyn Farkas.
Iraniečiai Amerikoje, daugybė ir pabėgę nuo islamistinio režimo, nenori to paties režimo kitu veidu, išlaiko viltį ir D. Trumpui dėkoja net skelbimais danguje. Bet visiškas režimo pakeitimas gali pareikalauti ilgesnio karo, gal net sausumos pajėgų.
Šioje nuotraukoje (žr. žemiau) iš Baltųjų rūmų situacijų kambario karo veiksmus stebi viceprezidentas ir kairėje žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard – abu yra viešai sakę, kad karui su Iranu nepritartų.
Kodėl apsigalvojo ši administracija, kurios daugybė aukštų pareigūnų dar visai neseniai viešumoje argumentavo, kad karas su Iranu Amerikos interesams būtų žalingas, viešumoje paaiškinimų kol kas trūksta. Neįprastas ir kitas dalykas: kaip mažai sprendimų priėmime dalyvauja Kongresas.
Amerikos konstitucijoje rašoma, kad galia skelbti karą priklauso Kongresui. Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai šios nuostatos Amerikos istorijoje nėra laikomasi, tačiau paprastai prezidentas be Kongreso dalyvavimo priima sprendimus nebent dėl ribotų karinių operacijų. Dabar, kai pradėtas tokio masto karas prieš tokio masto šalį be Kongreso dalyvavimo, tai gerokai mažiau įprasta.
Kongreso demokratai karą vadina nelegaliu.
„Pagal Konstituciją prezidentas privalo eiti į Kongresą ir prašyti leidimo panaudoti karinę galią“, – tikino JAV senatorius, demokratas Chrisas Murphis.
Amerikietė Dana tam pritaria – atėjo protestuoti prie Baltųjų rūmų.
„Jis neturi jokios teisės taip elgtis. Jis neturėtų būti Irane. Jeigu jis tikrai nori padėti Irano žmonėms, yra kitų būdų, neįtraukiant Jungtinių Valstijų į karą, kuriame joms ne vieta“, – sakė amerikietė Dana.
Patrickas ir Kate mano kitaip – ant Kongreso laiptų jie reiškia paramą Irano laisvei, konstitucinė diskusija apie galią skelbti karą juos domina mažiau.
„Rezoliucija dėl karo galių bus aptariama čia, Atstovų rūmuose ir Senate, bet, kita vertus, manau, tam jau per vėlu. Diskusija – gerai, bet dabar aišku – Irano režimas grius“, – tikino amerikietis Patrickas Mahoney.
O kas po to – jie tikisi, kad spręs ne D. Trumpas, o laisva Irano visuomenė.
