Penkios didžiosios Europos karinės galios – Lenkija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Italija – skelbia kartu kursiančios NATO oro erdvės gynybai skirtus autonominius dronus.
Ketinimai patvirtinti šalių gynybos ministrų susitikime Krokuvoje. Planai apima bendrą siekį investuoti ir plėtoti naujos kartos nebrangias bepilotes sistemas, kurių veiksmingumą prieš oro atakas patvirtino karo Ukrainoje patirtis.
10 tūkstančių karių iš 13-os valstybių didžiausiose šių metų NATO pratybose, kur pirmą kartą dislokuotos Aljanso greitojo reagavimo pajėgos, mokosi skubiai reaguoti į kylančias krizes – ir konvencines, ir hibridines.
„Manau, NATO pajėgus ir pasiruošęs. Ar esame tobuli? Ne, tikrai ne. Privalome mokytis. Privalome būti geresni“, – sako NATO pajėgų vadavietės Briunsiume pareigūnas plk. Matthias Boehnke.
Tai, kad didžiausios ir svarbiausios Aljanso narės, Jungtinių Valstijų, kariai manevruose nedalyvauja, leidžia įsivaizduoti, kaip atrodytų gynyba, jei europiečiams tektų gintis savarankiškai.
Scenarijus, kuriam ruošiamasi didinant gynybos išlaidas ir įsigijimus, bet dabartinio tempo neužtenka, sako Lenkijos gynybos ministras.
„Vis dar per mažai. Gynybos ir ginkluotės srityse reikia daryti daugiau, greičiau, ryžtingiau“, – teigia Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis teigė, kad didelio taiklumo tolimojo nuotolio ginklai yra viena iš dviejų pagrindinių NATO ir Lenkijos veiklos krypčių, o kita yra dronų ir priešdroninių sistemų kūrimas.
Podczas krakowskiego spotkania Grupy 5 Europejskich Ministrów Obrony #E5 potwierdziliśmy jedność Europy i wspólną odpowiedzialność za nasze bezpieczeństwo. Podpisaliśmy ważne zobowiązanie dotyczące wspólnego rozwoju zdolności rażenia z wykorzystaniem niskokosztowego uzbrojenia… pic.twitter.com/HUV41I1IKh
— Władysław Kosiniak-Kamysz (@KosiniakKamysz) February 20, 2026
Siekį patvirtino Krokuvoje susitikę Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ministrai, paskelbę apie kuriamą bendrą oro gynybos iniciatyvą, kurios ašis – pigios bepilotės dronų ir raketų sistemos.
„Mintis ta, kad pažangiausias sistemas, ypač dronų gynybos, norime kurti greitai ir nebrangiai, o tada taip pat sparčiai ir gaminti. Tai labai svarbu. Norime, kad dalyvautų pačios geriausios kompanijos“, – sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Ketveri karo Ukrainoje metai parodė, kad daugiausia žalos pridaro abiejų pusių naudojami dronai, o sėkmingą gynybą lemia gebėjimas juos pigiai numušinėti.
Šalys netruko tuo įsitikinti, kai pernai į Lenkiją įskridusius beveik 20 rusiškų bepiločių tąkart pakelti naikintuvai numušinėjo milijonus kainuojančiomis raketomis.
„Privalome užtikrinti, kad grėsmių kaina derėtų su gynybos kaina“, – pabrėžia Jungtinės Karalystės gynybos parengties ir pramonės ministras Luke`as Pollardas.
Programa pirmiausia skirta bepiločių gabenamiems užtaisams gaminti. Jei viskas klostysis pagal planą, pirmosios sistemos bus pradėtos gaminti po metų.
„Pirmasis mūsų tikslas – naudoti moderniausias technologijas, mokantis iš mūšio lauko Ukrainoje pamokų. Augant pavojams, veiksmai, o ne žodžiai atgrasys Putiną“, – teigia L. Pollardas.
Pasak ministrų, iniciatyva pasiųstų žinią, kai vasarą Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime kalbos apie būtinybę europiečiams mokėti gintis savarankiškai vėl suaktyvės.
„Mūsų užduotis – kartu turėti didesnių pajėgumų gintis. Mūsų sąjungininkės Jungtinės Valstijos kviečia mus prisiimti atsakomybę už gynybą“, – pažymi Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministrė Catherine Vautrin.
Pasirengimas galėtų apimti ir kitas priemones, sako Vokietijos gynybos ministras.
„Ką galime daryti toliau? Viena idėjų – galėtų būti bendra tanklaivių flotilė arba daugybinės paskirties pajėgos, ar netgi europietiško „Penkių akių“ aljanso versija. Tai irgi įmanoma“, – kalba B. Pistoriusas.
Žingsnį šiandien žengė ir Lenkija, nuo šiandienos pasitraukianti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Šalies premjeras sako, kad kilus grėsmei šalis pasienį galės užminuoti per 48-ias valandas.
