Europos Sąjungos (ES) lyderiai svarsto, kaip Bendriją padaryti konkurencingesnę ir nepriklausomą nuo kitų didžiųjų galybių, Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Į neformalų susitikimą Belgijoje susirinkę Bendrijos vadovai sutinka, kad imtis priemonių reikia kuo greičiau, bet kokios jos – šalys nesutaria.
Į Alden Bieseno tvirtovę – ne derėtis, kaip atsakyti į Amerikos prezidento spaudimą, kaip išlaikyti paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai, ar nenusileisti Kinijai. Europos lyderiams didžiausias išbandymas – atsigręžti į savas bėdas.
„Kaip pernai pasiekėme daugiau dėl gynybos, taip šie 2026-ieji bus Europos ekonomikos konkurencingumo metai“, – sako Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Konkurencingumui, kuriam bliūkštant, bliūkšta ir šiemet pačių lyderių iškeltas tikslas – Europai siekti nepriklausomybės.
„Esame nekonkurencingi, rizikuojame prarasti chemijos, plieno, metalo pramonę. O juk tai – klestėjimo pamatas. Jei prarandi tai, nebelieka jokios strateginės autonomijos“, – teigia Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris.
Profesinės sąjungos skaičiuoja, kad per pastaruosius penkiolika metų pramonė prarado per du milijonus darbo vietų, kai verslui kaina, pavyzdžiui, už energiją tik auga, dabar beveik dvigubai didesnė nei kitapus Atlanto.
„Jei nespręsime šių problemų Europos lygiu, nesugebėsime atsakyti į didžiausią mūsų verslų konkurencingumui kylančią grėsmę – energijos kainas“, – pažymi Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Priešnuodžius lėtėjimui ir susitraukimui lyderiams šiandien priminė buvęs Italijos premjeras, eurozoną iš krizės padėjęs išvesti Mario Draghi, įspėjęs, kad Bendrijai prireiks iki 800 milijardų investicijų kasmet ir bendrų sprendimų, antraip laukia lėta agonija. Bet ataskaitą M. Draghi pateikė dar prieš dvejus metus.
„Prieš dvejus metus rengėme pramonės konferenciją. Kas įvyko per tuos dvejus metus? Nieko. Praradome 10 procentų pramonės pajėgumų. Taigi – vien žodžiai, konferencijos ir jokių veiksmų“, – sako Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
Dėl veiksmų šalys nesutaria: Prancūzijos prezidentas lyderius ragina pasinaudoti „Grenlandijos akimirka“ ir nepasiduoti bailiam atokvėpiui, nes Amerikos administracija neatsitrauks. Emmaneulis Macronas siūlo paprastinti rinkos reguliavimą, ieškoti naujų tiekėjų ir rinktis europietišką produkciją, o, svarbiausia, kviečia investuojant skolintis kartu.
Ir sulaukia tvirto „ne“ iš Vokietijos, įspėjančios, kad didesnis skolinimasis augimo neužtikrins.
Ir vėl dvi didžiausios Bendrijos ekonomikos nesutaria, Berlynui pabrėžiant laisvąją prekybą, Paryžius vis dar prieštarauja susitarimui su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR. Net kai abiejų šalių lyderiai sako kryptį matantys panašią.
„Visa tai greitina mums kylantis spaudimas. Matome tai aiškiai, kai kyla konkurencija, kartais nesąžininga, kartais labai tvirta. Spaudimas iš Kinijos, amerikiečių mums skelbiami muitai, taip pat grasinimai“, – tikina Prancūzijos prezidentas.
„Norime, kad Europos Sąjunga būtų greitesnė, geresnė ir, svarbiausia, kad Europos pramonė būtų konkurencinga“, – pažymi Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Nesutaria ne tik Prancūzija ir Vokietija. Gitanas Nausėda nepriklausomybei stiprinti siūlo Lietuvos pavyzdį prieš Rusiją ar Kiniją.
„Kiekviena krizė suteikia tam tikras galimybes ir progas, ir mūsų verslas pasinaudojo tomis progomis ir atrado alternatyvias rinkas ir nepatyrė tų pragaištingų padarinių, kuriais Kinijos valdžia gąsdino prieš keletą metų“, – kalba G. Nausėda.
Bet kitiems santykiai su Rusija – prioritetas.
„Pirmiausia sustabdykite karą. Karas blogai verslui. Reikia ieškoti taikos. Antra, nesiųskite pinigų jiems, jei to reikia jūsų konkurencingumui. Taigi nesiųskime pinigų Ukrainai“, – sako Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Tad ir po dar vieno susitikimo lyderiams M. Draghi pateiktas klausimas lieka neatsakytas, ar Bendrija liks tik didelė rinka kitų prioritetams, ar imsis žingsnių tapti galybe.
