Vokietijos kariuomenė stipriai atsilieka nuo sau iškeltų tikslų formuodama karių brigadą Lietuvoje. Kalba eina apie žmones – norą tarnauti Lietuvoje patys išreiškė stipriai per menkas skaičius karių. Apie tai ketvirtadienį praneša įtakingas savaitraštis „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais.
Eilinių stoka
Žiniasklaidos priemonės duomenimis, skaičiai iškalbingi. Ypač sunkiai sekasi suformuoti du pagrindinius dalinius, kurie į Lietuvą turėtų būti perkelti 2027 metais. Į 203-iąjį tankų batalioną iš Augustdorfo, kuris į Lietuvą turėtų atsikraustyti su 414 karių, iki šiol savanoriškai užsiregistravo tik 197 kariai. 122-ajam grenadierių-tankistų batalionui, kuriam Lietuvoje numatyta 640 pareigybių, paraiškas pateikė tik 181 karys.
„Spiegel“ cituoja vidinius riboto naudojimo dokumentus, kuriuose rašoma, kad į vadinamąsias naująsias pagrindines pajėgas laukiama 1 971 kario, kurie tarnaus artilerijos, žvalgybos, inžineriniuose daliniuose ir aprūpinimo vienetuose, tačiau savanoriškai užsiregistravo tik 209 kariai. Tai dengia tik 10 procentų poreikio.
Dramatiška situacija susiklostė viliojant eilinius, aukštesnio rango karių paraiškų surinkta pakankamai.
Iš viso pagal planą brigada turėtų išaugti iki 5 tūkst. karių ir personalo. Lietuvos brigada veikia nuo 2025 m. balandžio mėn. Iki 2027 m. pabaigos ji turėtų pasiekti 4 800 karių ir 200 civilinių darbuotojų skaičių.
Naujas vilionių paketas
Savaitraščio žiniomis, siekdama pakeisti padėtį, Vokietijos Gynybos ministerija planuoja papildomą plataus masto priemonių paketą. Tarp jų – tiesioginis verbavimas, išsiunčiant 43 tūkst. informacinių laiškų potencialiems kandidatams. Taip pat ketinama organizuoti trumpas išvykas į Lietuvą, kad kariai galėtų apžiūrėti būsimąsias dislokacijos vietas. Be to, kalbama, kad minimali tarnybos trukmė Lietuvoje turėtų būti sutrumpinta nuo dvejų metų iki vienų, tikintis taip pritraukti daugiau savanorių.
Iki šiol savanoriai tarnauti Lietuvoje buvo viliojami piniginėmis premijomis, pagalba sutuoktiniams ir partneriams ieškant darbo Lietuvoje, vaikams kuriant vokiškas švietimo įstaigas. „Kol kas ši patrauklumo priemonių programa nedavė apčiuopiamų rezultatų“, – konstatuoja „Spiegel“.
„Spiegel“ kreipėsi ir oficialaus komentaro į Bundesverą. Apie savanorių stygių gavo aptakų komentarą – gauti skaičiai tėra tarpinė būklė. Vis dėlto pripažįstama, jog brigados suformavimas išlieka dideliu iššūkiu, todėl pristatytos naujos verbavimo priemonės. Apie tarnavimo trukmės sutrumpinimą ir galimą savanorystės keitimą prievole neužsiminta.
Savanorystę keis įpareigojimu?
Būtent ši mintis, savaitraščio šaltinių teigimu, vis dažniau pasigirsta kariuomenės ir Gynybos ministerijos svarstymuose. Jei per artimiausią mėnesį situacija nepasikeis, gali tekti visu pajėgumu vesti diskusiją, ar reikia atsisakyti savanoriškumo principo ir įpareigoti karius vykti į Lietuvą.
Tačiau to labai nenori socialdemokratų deleguotas gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Brigada Lietuvoje dažnai vadinama jo asmeniniu prestižiniu projektu. Ministras nuolat pabrėžia optimistiškai žiūrintis į brigados formavimą ir tikintis, kad pakaks savanorių. Dabar pasklidusi žinia politiką artimiausiu metu greičiausiai vers pasiaiškinti.
