JAV įstatymų leidėja paragino Taivaną patvirtinti pasiūlymą dėl išlaidų dronams, įspėdama, kad salai, susiduriančiai su galimo Kinijos užpuolimo grėsme, „laiko liko nedaug“.
Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą jam užgrobti. Pastaraisiais metais Taivanas padidino savo išlaidas gynybai, tačiau, siekdamas atgrasyti Pekiną, tebėra priklausomas nuo JAV paramos saugumo srityje.
„Laiko liko nedaug, ir kuo greičiau bus priimtas visapusiškas dronų įstatymas, tuo geriau“, – per abiejų partijų JAV Kongreso delegacijos vizitą Taibėjuje penktadienį sakė Respublikonų partijos atstovė Young Kim.
„Karai Ukrainoje ir Irane rodo, kad Taivanui reikia pirkti ir gaminti dronus didžiuliu mastu“, – prezidentūroje, kur JAV įstatymų leidėjai susitiko su prezidentu Lai Ching-te, kalbėjo Y. Kim.
Patirianti didelį JAV spaudimą daugiau lėšų skirti saugumui, Lai Ching-te vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų padidinti išlaidas gynybai iki penkių procentų BVP.
Kertinis šių išlaidų akcentas – mažesnė ir lankstesnė ginkluotė, įskaitant dronus, kad Taivano kariuomenė galėtų kariauti asimetrinį karą prieš galingesnį priešininką.
Lai Ching-te nori per daugiau nei penkerius metus skirti iki 210 mlrd. Taivano dolerių (5,65 mlrd. eurų) Taivane gaminamiems bepiločiams orlaiviams, įskaitant pakrančių žvalgybos, puolamuosius ir antvandeninius dronus.
Gomindanas (KMT), pagrindinė Taivano opozicinė partija, pasisakanti už glaudesnius ryšius su Kinija, pasiūlė per šešerius metus skirti 240 mlrd. Taivano dolerių (6,46 mlrd. eurų).
Tačiau KMT nori apriboti išlaidas iki 40 mlrd. Taivano dolerių (1,08 mlrd. eurų) per metus ir įtraukti jas į metinį biudžetą.
„Esame įsipareigoję toliau didinti Taivano karinį biudžetą ir stiprinti visos visuomenės gynybos atsparumą“, – JAV delegacijai sakė Lai Ching-te.
„Taip pat gilinsime bendradarbiavimą su demokratiniais partneriais, kad parodytume savo ryžtą ir gebėjimą bendromis jėgomis atgrasyti agresiją bei reaguoti į grėsmes“, – teigė jis.
Gegužę KMT ir Taivano liaudies partija priėmė 25 mlrd. JAV dolerių (21,78 mln. eurų) specialųjį gynybos biudžetą, trečdaliu sumažindamos sumą, kurios prašė Lai Ching-te Demokratinė pažangos partija.
Opozicija išbraukė apie 15 mlrd. JAV dolerių (13,07 mlrd. eurų, kuriuos vyriausybė norėjo panaudoti vietinių dronų pirkimui ir kitoms pastangoms stiprinti gynybą.
Y. Kim pavadino 25 mlrd. JAV dolerių gynybos įstatymo priėmimą „didžiuliu pasiekimu“, tačiau teigė, kad reikia nuveikti daugiau, siekiant sustiprinti Taivano saugumą ir paramą jam.
„Kiekviena nauja gynybos priemonė, kurios imamasi, įskaitant Taivano karinio rezervo stiprinimą, stiprina laisvų žmonių visame pasaulyje ryžtą priešintis piktavališkiems Kinijos komunistų partijos ketinimams“, – sakė Y. Kim.
„Kuo konkretesnių žingsnių imsis Taivanas, tuo daugiau JAV galės padaryti, kad jį paremtų“, – teigė ji ir pridūrė, kad „atgrasymui reikia abiejų pusių pastangų, todėl padėkite mums padėti jums“.
Taivanas yra palyginti naujas veikėjas vis labiau konkurencingoje dronų pramonėje.
Sala siekia, kad iki 2030 metų jos gamybos pajėgumai pasiektų 100 tūkst. dronų per mėnesį, palyginti su ankstesniu tikslu – 15 tūkst. iki 2028 metų.
