Vokiečių laikraščio „Die Welt“ šią savaitę paskelbtoje karinėje simuliacijoje piešiamas scenarijus, kaip Rusija sugeba užgrobti Marijampolę ir perimti Suvalkų koridorių su vos keliomis brigadomis. Kaip ir kelios anksčiau garsiai nuskambėjusios užsienyje vykusios imitacijos, Lietuvos pajėgos bei visuomenė laikomos bedantėmis.
„Tai, kas ten parašyta, yra nesąmonė. Aš nežinau to karo žaidimo tikslų, galbūt jie perdėm politiniai – parodyti grėsmę, edukuoti savo žmones, Vokietijos ar kitų šalių piliečius“, – LRT.lt sakė atsargos pulkininkas, buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas.
Piešiamas scenarijus, kaip Maskva dar šiais metais siunčia į Kaliningradą „humanitarinį konvojų“ dirbtinei humanitarinei krizei spręsti. Konvojus vyksta per Suvalkų koridorių, paskui jį seka rusų kariai. Vokiečių brigada Lietuvoje neveiksni, o JAV ir NATO pajėgos trypčioja vietoje, nes nenori trečiojo pasaulinio karo.
Rusų kariuomenė užgrobia Marijampolę, viskas keliasi į derybas ir politikos užkulisius, o Lietuvos visuomenė bei gynybos pajėgos nefigūruoja.
Scenarijaus dalyviai iš esmės leidžia Rusijai užgrobti vieną kertinių Lietuvos miestų su vos 12 000 karių, kai pačios Lietuvos kariuomenės gretos – net neįtraukiant rezervistų, savanorių ar komendantūrų ir šaulių pajėgų – bene kelis kartus didesnės.
Kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Schmidto universitetu „Die Welt“ karo žaidime (angl. wargaming) – karo veiksmų simuliacijoje – dalyvavo Vokietijos buvę bei esami karininkai, politikai ir sprendimų priėmėjai.
Panašaus pobūdžio simuliacijos vykdomos neviešai bene visų kariuomenių ar kitų struktūrų. Šįkart žiniasklaida jas viešina, siekdama, kaip skelbia „Die Welt“, sukelti diskusiją, ar Vokietija ir Europa yra pasiruošusios karui, todėl pačios simuliacijos eiga turėtų būti vertinama atsargiai.
„Tose pratybose jie tikriausiai norėjo kiek įmanoma pabloginti sau sąlygas ir testuoti politinių sprendimų priėmimo mechanizmus“, – teigė G. Bagdonas.
Panašų neįgalumo požiūrį demonstruojanti simuliacija sukėlė diskusijas ir Latvijoje, kai BBC dar 2016 m. publikavo dokumentiką „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“ (angl. „World War Three: Inside the War Room“). Panašiu metu įtakingas analitinis centras „RAND Corporation“ taip pat publikavo savo garsiai nuskambėjusį karo žaidimą, neva parodžiusį, kad Rusija galėtų užimti Baltijos šalis per kelias paras.
BBC projekte, panašiai kaip ir vokiečių simuliacijos metu, buvę karininkai, politikai ir diplomatai sėdi prie apskrito stalo bei imituoja galimus eskalacijos scenarijus, kuriuose Latvijoje atkartojamas Rusijos Krymo ir Donbaso užgrobimas. Pasitelkiant specialiąsias pajėgas, reguliarius kariuomenės dalinius ir įgalinant tariamus Rytų Latvijos separatistus, Rusijos pajėgos užima didelę dalį šalies.
Atspindint to meto dvasią, JAV siunčia pajėgas bei kartu su Londonu buria vadinamąją Norinčiųjų koaliciją. Didžioji dalis Europos šalių dvejoja, o penktasis NATO straipsnis nėra aktyvuojamas dėl karo miglos bei – panašiai kaip Donbaso karo pradžioje – vyravusios informacinės suirutės.
Latvijos pareigūnai bei Europos ir Baltijos šalių apžvalgininkai ir tuomet kritikavo tokį viešai skleidžiamą naratyvą, kad atgrasymas neveikia, vietinės pajėgos yra bejėgės, o vienybė neegzistuoja.
Nors tuomet padėtis, žiūrint iš laiko perspektyvos, buvo grėsmingesnė – NATO dar nebuvo dislokavusi savo pajėgų regione, o Baltijos šalių karinės pajėgos tik budo po finansinės krizės gynybos biudžetų karpymo.
Viską laikė NATO kolektyvinės gynybos penktasis straipsnis, tačiau dabar būtent jis ėmė vis labiau braškėti, kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu antrai kadencijai.
Tai jau paskatino Lietuvos premjerę Ingą Ruginienę kalbėti apie atsarginį planą, jei NATO byrėtų, o diskusijos apie galimas įtakų sferas bei Europos gynybą be Vašingtono kyla Vilniaus koridoriuose.
Taip pat skaitykite
Šias nerimo natas atspindėjo ir praeitais metais išleista bei tarptautiniu bestseleriu tapusi knyga „O kas, jeigu Rusija laimėtų?“. Joje autorius, Vokietijos karinių pajėgų Bundesvero universiteto Miunchene profesorius Carlo Masala, piešia galimo karo Baltijos šalyse scenarijų, kuriame JAV nefigūruoja.
Tačiau ir vėl, mūsų pačių balsų – bei karių – beveik nematyti.
„Autorius neaptaria, kaip reaguotų Estija ir sąjungininkai, esantys Baltijos regione, nors užpuolama jos teritorijoje“, – apie knygą savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvoje gyvenanti prancūzė žurnalistė Marielle Vitureau.
„Kad tokio kalibro autorius, kviečiamas į aukšto lygio konferencijas Baltijos regione, tiesiog užmiršta apie tai parašyti, yra nesuvokiama. Eilinį kartą kalbama apie Baltijos šalis, jas ignoruojant“, – pridūrė ji.
Panašios tarptautinio saugumo ekspertų kritikos sulaukė ir minėtas Vokietijos ekspertų karo žaidimas, simuliuojantis Rusijos ataką prieš Lietuvą.
„Labai skeptiškai vertinu šiuos karo žaidimų scenarijus, nes jie, atrodo, grindžiami prielaida, kad NATO neturi ankstyvojo perspėjimo sistemos ir miega, kol Rusija telkia pajėgas prie sienos ir deda minas [Lietuvoje], o vietos ir daugianacionalinės pajėgos krizės metu nejuda į priekines pozicijas“, – socialiniame tinkle „X“ reagavo leidinio „The Economist“ gynybos redaktorius Shashankas Joshi.
Taip pat skaitykite
Jam pritarė analitinio centro CNA branduolinių ginklų ir atgrasymo ekspertas Deckeris Evelethas.
„Karo žaidimas buvo surengtas laikraščiui siekiant įrodyti tam tikrą teiginį. Kai kurios jo išvados, priklausomai nuo scenarijaus parengimo, gali būti vertingos, tačiau remiantis tokiomis aplinkybėmis suplanuotu scenarijumi negalima daryti plačių išvadų apie tai, kokio lygio grėsmę kelia Rusija“, – tinkle „X“ rašė jis.
Identiškas scenarijus – kai Rusijos humanitarinis konvojus į Kaliningradą pasitelkiamas kaip pretekstas užpulti Lietuvą – atsispindi ir populiariame praėjusiais metais išleistame strateginiame kompiuteriniame žaidime „Broken Arrow“. Prie šio rusų kūrėjų ir vakariečių leidėjų projekto, kaip skelbiama, dirbo ir vienas prieštaringai vertinamas rusų autorius Sergejus Čekmajevas, propagavęs Donbaso separatizmą.
Kaip ir realiame kare Ukrainoje bei BBC, „Die Welt“, „Broken Arrow“ ir C. Masalos simuliacijose bei scenarijuose, viskas veda į Rusijos branduolinio ginklo vėzdą bei grasinimą jį panaudoti. Kitaip tariant – Vakarai darys viską, kad išvengtų atominio rusų atsako.
„Rusija sėkmingai atgraso Vakarus nuo radikalesnių paramos Ukrainai veiksmų. Jų atgrasymas veikia ir daugiausia paremtas tuo, kad Rusija yra branduolinė valstybė. Ir tai veikia“, – LRT.lt sakė Vienoje veikiančio Centrinės Europos universiteto ukrainiečių profesorius Antonas Šechovcovas.
Anot jo, tokie karo žaidimų scenarijai labiausiai nukreipti į Vakarų elitą ir visuomenę, siekiant juos pabudinti, o tai gali paaiškinti ir gana ribotą pačių Baltijos šalių vaidmenį.
Pats scenarijus taip pat nėra toks neįmanomas.
„Rusija greičiausiai susilaikytų nuo tokios agresijos prieš NATO kaip Ukrainoje, tačiau vietoj to kauptų priemones, esančias žemiau konvencinio karo slenksčio, – sakė jis. – Pagrindinė idėja, kaip Rusija galėtų sumenkinti NATO, čia perteikta gana tiksliai.“
Vienas už Rusijos pusę žaidęs dalyvis, Berlyne įsikūrusio Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas, leidiniui „Meduza“ teigė, kad realybėje Europos šalys būtų reagavusios greičiau.
Anot jo, simuliacijos tikslas buvo tik patikrinti galimą Vokietijos reakciją į chaotišką ir greitai besikeičiančią situaciją. „Mes nustatėme, kad jų reakcija nebūtų pakankama apginti Šiaurės Atlanto aljansą“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaidmenį simuliacijoje užėmęs A. Gabujevas.
Kariuomenė: tendencijos nematome
Lietuvos kariuomenė nemato tendencijos, kad karo žaidimų scenarijuose Vakaruose būtų vengiama įtraukti pačių Baltijos šalių kariuomenes ar visuomenės faktorius.
„Šio karo žaidimo atveju, kadangi jį organizuoja ne karinės struktūros, rengdamos operacijos planą, o įvairios organizacijos, pasitelkiančios nevienodas žinias turintį personalą ir siekiančios įvairių tikslų, tikėtina, kad planuotojai arba neturi tikros informacijos, arba ją yra gavę iš nepatikrintų / atvirų šaltinių, arba neįtraukia dėl dar kokios nors kitos priežasties“, – teigiama Kariuomenės rašytiniame atsakyme LRT.lt.
Kariuomenė taip pat LRT nukreipė į penktadienį „Facebook“ platformoje paskelbtą žinutę. Joje teigiama, kad „ir be stiprinimo mūsų dabartinius pajėgumus sudaro 20+ tūkstančių aktyvaus personalo karių ir daugiau nei antra tiek – rezerve, kurį galime aktyvuoti per labai trumpą laiką“.
„Nei penktasis straipsnis, nei sprendimų priėmimas kitose šalyse neturi įtakos Lietuvos kariuomenės veiksmų pradžiai“, – rašo Kariuomenė.
