Ar Lietuva turi planą B, jei Amerika trauktųsi?

Lietuva savo saugumo garantijas grindė Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir jų kariniu buvimu regione, taip pat NATO vienybe. Tačiau jei tai žlugtų, ar yra planas B?

„Senoji tvarka negrįš. Mes neturėtume jos gedėti. Nostalgija nėra strategija“, – Davoso pasaulio lyderių forume praėjusią savaitę sakė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

„Mažiau galingųjų galia prasideda nuo sąžiningumo – nuo pripažinimo, kad senoji pasaulio tvarka baigėsi“, – sakė Kanados lyderis kalboje, kuri jau dabar daugelio apžvalgininkų vadinama istorine.

Tačiau Lietuvos vadovai atrodo, kad bando šį pasaulio virsmą tiesiog išbūti, net kai kalbos apie „interesų sferas“ ir jų galimas tragiškas pasekmes Baltijos šalims jau vyksta ir Vilniaus politiniame burbule.

„TS-LKD dabar – apokaliptinės nuotaikos“, – sakė vienas konservatorių politikas. „Visi yra susirūpinę“, – pridūrė socialdemokratų politikas.

Siekdamas suprasti nuotaikas ir pokalbius už uždarų durų, LRT portalas pakalbino penkis buvusius ir dabartinius aukšto rango Lietuvos pareigūnus bei pagrindinių politinių partijų bei institucijų atstovus. Dėl temų jautrumo jie sutiko kalbėti tik su anonimiškumo sąlyga.

Kas toliau?

Lietuvos pareigūnai teigia, kad niekas iki smulkmenų nežino, kas vyksta Vašingtone, ir priduria, jog panašios nuotaikos juntamos ir kitose Europos sostinėse.

Kai kurie Vilniaus pareigūnai taip pat nerimauja dėl Amerikos ir Rusijos derybų turinio, nes nežino, ar ant stalo yra ir JAV karinis buvimas Baltijos šalyse.

Lietuvos santykis su JAV remiasi pagrindiniu saugumo klausimu – šimtais amerikiečių karių ir dešimtimis tankų, dislokuotų prie Lietuvos sienos su Baltarusija.

Jei jų neliktų, tai būtų atviras kvietimas Rusijai išbandyti Lietuvą ir NATO, pasak kelių Vilniaus pareigūnų.

Kai kurie naująjį Amerikos veikimo modelį apibūdina kaip strateginį neapibrėžtumą – kai savo veiksmų nesignalizuoji priešininkams. „D. Trumpas yra vienintelis, galintis sukelti strateginių dilemų Rusijai, [buvusiam JAV prezidentui Joe] Bidenui tai nepavyko“, – sakė vienas Lietuvos pareigūnas.

Tačiau dabar šis neapibrėžtumas nukreiptas tiek į europiečius, tiek į priešus.

„Skaitome JAV nacionalinio saugumo strategiją ir matome: „Sveikos Centrinės, Rytų ir Pietų Europos valstybės.“ Tada galvojame – gal jie turi omenyje mus?“ – sakė vienas pareigūnas.

Šis neapibrėžtumas apima ir NATO aljansą, Lietuvos laikytą nepajudinamu gynybos ramsčiu, kuris, pareigūnų teigimu, be JAV buvimo būtų tuščiaviduris.

„Dabar JAV generolas Europoje gavo daugiau galių, bet jam vis tiek reikia paskambinti į Vašingtoną. O ką tada išgirs kitoje ragelio pusėje? Tai ir yra tas neaiškumas“, – sakė kitas buvęs aukšto rango pareigūnas.

Tuo metu vienas Lietuvos politikas teigė, jog iš kolegų JAV girdėjo, kad viskas yra daug paprasčiau, nei įsivaizduoja europiečiai, – „Trumpas ir keli žmonės tiesiog priima sprendimą“.

„Su Trumpo administracija reikia turėti omenyje vieną dalyką – sprendimus priima ne mažas ratas žmonių, sprendimą priima vienas žmogus“, – pridūrė kitas buvęs pareigūnas.

Vis dėlto didelė dalis Vilniaus politinio burbulo mano, kad D. Trumpo retorika ir yra tik retorika. Tuo tarpu kiti kritikuoja, kad nenorintis pripažinti situacijos neapibrėžtumo tiesiog laiko galvą smėlyje.

„Socdemai beveik neturi žmonių, kuriems ta užsienio politika labai rūpėtų ar kurie ją gerai suprastų“, – sakė vienas TS-LKD politikas, atkartodamas ir kitų, ne tik konservatorių, nuotaikas.

Beveik visi kalbinti Lietuvos pareigūnai teigė, kad per daug dėmesio skiriama D. Trumpo žodžiams ir „per daug panikuojama“.

„Sudaryti Trumpui įspūdį veiksmais ar retorika, kad Lietuva mato alternatyvą ar kad kertamės su JAV interesais, būtų savižudiška“, – sakė vienas buvęs pareigūnas.

„Pagrindinė taisyklė – nereikia turėti iliuzijų apie mūsų gebėjimą paveikti to vieno žmogaus sprendimą, – pridūrė politikas. – Bet sugadinti savo poziciją jo akyse galime akimirksniu, todėl turime būti labai atsargūs. Susimauti galime greitai.“

Praėjusią savaitę DELFI publikuotame interviu Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad šalis turi „planą B ir planą C“, jei NATO žlugtų.

„Kaip tik vakar turėjome mobilizacijos planus, aptarėme tai, kas vyksta. [...] Mes visada turime turėti planą B su tikimybe, kad pasaulyje staiga liekame vieni. [...] Mes matome besikeičiančią aplinką. Mistinio [apsaugos] kupolo nėra, mes jį turime patys pasistatyti“, – sakė ji ir pridūrė, kad „Europa pradėjo gerus žingsnius“.

Jos žodžiai iš karto sulaukė politinės opozicijos kritikos, teigiant, kad apie tai viešai kalbėti yra neatsakinga.

Bent trys LRT kalbinti politikai taip pat sakė, kad visi vieši pasisakymai apie JAV politiką yra akylai stebimi, todėl geriau viešai Vašingtono sprendimų nekritikuoti.

Kai kurie taip pat išjuokė teiginį, kad iš tiesų egzistuoja planas B.

„Turėti planą B yra gerai. Bet kokie veiksmai toliau? Niekas nežino“, – sakė vienas buvęs pareigūnas.

„Vyriausybėje yra daugiau žmonių, kurie suvokia, kad be Amerikos neįmanoma apsiginti, kaip kad vakar Europos Parlamentui pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte“, – sakė politikas.

„Tačiau yra balsų, kad Europa turėtų kurti alternatyvius pajėgumus ir kažkokiu būdu galvoti, ką darysime be Amerikos. Stiprinti pajėgumus privalome bet kuriuo atveju, bet artimiausius kelerius metus be JAV neapsieisime, tad leistis į emocijas būtų neracionalu“, – pridūrė jis.

Šiuo metu nė viena Europos valstybė nepajėgi pasiūlyti alternatyvos gynybai nuo Rusijos ar pakeisti Amerikos vaidmens NATO, teigia politikai.

„Be JAV nėra apie ką čia kalbėti. Nėra, nes žinau tai techniniu lygiu – žvalgyba, palydovai, karių skaičius. Tiesiog nėra“, – sakė buvęs pareigūnas, pakartodamas panašius kitų Lietuvos lyderių viešai ir asmeniškai išsakytus teiginius.

„M. Carney gražiai pakalbėjo, ir tiek. Šalies šiaurę saugo 500 karių, jie net nepasiekia 2 proc. NATO gynybos išlaidų ribos. Kalbėti yra gerai, bet kas po to?“ – pridūrė šaltinis.

Skaičiavimą, grindžiamą kolektyvine Aljanso gynyba, taip pat atspindi brangūs Lietuvos pirkimai, pavyzdžiui, riboti tankų ir sraigtasparnių skaičiai.

„Yra NATO gynybos planai ir kiekvienai šaliai numatyta, kokius pajėgumus ji turi vystyti“, – sakė buvęs pareigūnas.

Gynybos požiūris būtų kitoks, jei karinė ir politinė vadovybė rengtų planą B – tokį, pagal kurį šalis turėtų gintis be NATO pagalbos, bent jau kurį laiką. Tačiau bandymai kelti tokius klausimus anksčiau yra sulaukę griežto pasipriešinimo.

„Kariuomenės klausiau: jeigu nebūtų NATO, ar jūs pirktumėte tai, ką dabar perkate? Jie pasakė, kad ne“, – teigė buvęs pareigūnas.

Tai ginčijo kitas buvęs pareigūnas.

„Nėra alternatyvos, kad gintumėmės be JAV ir darytume kažką kitaip. Mes vis tiek vykdome visapusišką kariuomenės auginimą, o Europos – ir tokių šalių kaip Vokietija – vaidmuo mūsų gynybos plane jau dabar yra labai didelis, didesnis nei JAV“, – sakė šaltinis.

Iškaba lange

M. Carney savo kalboje neslėpė kritikos prisitaikėliškam požiūriui. Jis citavo čekų disidento ir vėlesnio šalies prezidento Václavo Havelo žodžius, kaip komunistinė sistema taip ilgai išsilaikė.

„Jo atsakymas prasidėjo nuo daržovių pardavėjo. Kiekvieną rytą šis pardavėjas savo vitrinoje pakabina iškabą: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ Jis tuo netiki. Niekas tuo netiki. Bet jis vis tiek pakabina plakatą – kad išvengtų problemų, parodytų paklusnumą, prisitaikytų“, – sakė M. Carney.

Tą patį, pasak jo, darė ir visos Vakarų šalys, kurios naudojosi JAV saugumo ir ekonominiu skėčiu, net jei žinojo, kad „taisyklėmis grįstas pasaulis“ iš dalies buvo tik fikcija.

„Kai daržovių pardavėjas nuima savo plakatą, iliuzija pradeda skilti. Atėjo laikas įmonėms ir valstybėms pašalinti savo iškabas“, – sakė jis, pridurdamas, kad „mes esame lūžio, o ne perėjimo laikotarpyje“. Po šios kalbos D. Trumpas atšaukė M. Carney kvietimą prisijungti prie vadinamosios Taikos tarybos.

Vis dėlto Vilnius ir toliau laiko iškabą lange – pareigūnai teigia, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik pataikauti ir bandyti įsiteikti Vašingtonui, nes niekas negali atsverti Amerikos karinio buvimo regione norint atgrasyti Rusiją.

Pasak vieno pareigūno, „dabar svarbiausia turėti kuo daugiau draugų“. Tačiau galutinis tikslas, anot šaltinio, vis dar yra „likti po Amerikos įtakos sferos skėčiu“.

„Dėl to turime elgtis atsargiai kalbėdami apie Kiniją, apie Taivaną, nedaryti jokių staigių pokyčių ar netikėtų sprendimų, nes vėliau galime nespėti paskui jo staigius sprendimus ir staiga atsidurti kitoje griovio pusėje“, – sakė buvęs pareigūnas.