Intensyvėjant Rusijos veiklai palei NATO rytinę sieną, JAV Kongresas patvirtino 200 mln. JAV dolerių dydžio paramą Baltijos valstybių saugumui užtikrinti.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šią savaitę patvirtintas 2026 finansinių metų Gynybos asignavimų įstatyme numatytas finansavimas užtikrina tolesnę JAV paramą Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagal Baltijos saugumo iniciatyvą (BSI).
838,7 mlrd. JAV dolerių vertės gynybos paketas, kurį vasario 3 d. pasirašė prezidentas Donaldas Trumpas, užtikrina finansavimą saugumo bendradarbiavimui su trimis Baltijos valstybėmis, nepaisant ankstesnių Pentagono bandymų jo atsisakyti.
Papildomi 10 milijonų JAV dolerių iš užsienio misijų biudžeto pagal Užsienio karinio finansavimo programą buvo skirti Estijai; šias lėšas Talinas anksčiau naudojo HIMARS šaudmenims, „Javelin“ raketoms ir didelio kalibro artilerijos sviediniams įsigyti.
„Tai puiki atgrasymo priemonė mūsų sąjungininkams Baltijos jūros regione“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė respublikonų kongresmenas, atsargos oro pajėgų brigados generolas ir Baltijos šalių frakcijos pirmininko pavaduotojas Donas Baconas (atstovaujantis Nebraskai).
Pasak jo, šis klausimas tapo prioritetinis po to, kai Gynybos departamentas pareiškė ketinantis nutraukti programos finansavimą.
„Kongresas yra įsipareigojęs stiprinti NATO aljansą, ir mes žinome, kad reikia skirti ypatingą dėmesį Baltijos šalims“, – sakė jis ir pridūrė, kad istorija liudija, kokie pavojai kyla pasitraukus iš pasaulinio bendradarbiavimo.
„Dauguma Kongreso narių yra įsipareigoję NATO ir žino, kad mums reikia draugų, idant galėtume pasipriešinti Kinijai, Rusijai ir Iranui. Vieni to padaryti negalime. Viena Amerika yra silpnesnė Amerika“, – sakė D. Baconas.
Trys Baltijos šalys, kurios visos yra NATO narės ir tvirtos Ukrainos rėmėjos, pastaraisiais mėnesiais patyrė Rusijos provokacijų – šios šalies pilotuojami ir nepilotuojami orlaiviai ne kartą pažeidė jų sienas.
Apie išaugusią įtampą liudija ir rugsėjo mėnesio incidentas, kai trys Rusijos naikintuvai „MiG-31“ įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo apie 12 minučių.
Šis įvykis paskatino Taliną prašyti surengti neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį ir aktyvuoti Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuris numato sąjungininkų konsultacijas, jei kyla grėsmė vienam iš Aljanso narių.
D. Baconas pažymėjo, kad Rusijos karas su Ukraina, kuris netrukus jau ims skaičiuoti penktus metus, kelia grėsmę ir už Ukrainos ribų. Anot jo, šio didžiausio ir kruviniausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų baigtis tiesiogiai paveiks saugumo aplinką Baltijos valstybėse ir kitose pažeidžiamose kaimyninėse šalyse.
„Jei Ukraina pralaimės, galime neabejoti, kad kita eilėje bus Moldova“, – sakė jis ir pridūrė, kad paskui didės spaudimas Baltijos šalims ir Sakartvelui.
„Neturėtume būti neutralūs, – sakė D. Baconas. – Turėtume stoti į laisvės pusę... ir prieš chuliganišką diktatorių.“
„Labai politinis sprendimas“
Baltijos šalių vadovams Kongreso balsavimas dėl finansavimo patvirtinimo yra kur kas daugiau nei vien biudžetinis sprendimas.
Vasario 4 d. Vašingtone lankęsis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys RFE / RL sakė, kad šis regionas yra NATO priešakinė linija.
„Šis sprendimas iš esmės yra labai politinis“, – sakė K. Budrys, apibūdinęs jį kaip stiprių transatlantinių ryšių ir Baltijos šalių įsipareigojimų investuoti į JAV gaminamus gynybos pajėgumus įrodymą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat atkreipė dėmesį į platesnę saugumo aplinką regione, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos hibridines operacijas.
Jo teigimu, Lietuva ir jos kaimynės kaupia patirtį kovoti su įvairiomis taktikomis, pradedant kibernetiniu ir informaciniu karu ir baigiant migracijos instrumentalizavimu ir civilinės aviacijos veiklą trikdančiais veiksmais.
„Turėtume tikėtis, kad rytoj ar poryt tai pasireikš naujomis formomis“, – įspėjo K. Budrys, hibridinį spaudimą apibūdinęs kaip nuolatinį Vakarų naujos saugumo realybės bruožą.
Abiejų partijų siunčiamas signalas
Atlanto tarybos Transatlantinės saugumo iniciatyvos direktoriaus pavaduotoja Kristen Taylor RFE / RL sakė, kad šis įstatymas priimamas kaip tik tuo metu, kai Rusijos veikla ties NATO rytine siena intensyvėja, todėl reikalinga ypatinga skuba.
„Šis finansavimas skirtas sąveikumo pastangoms remti ir Baltijos regiono sąjungininkų kariniams pajėgumams stiprinti“, – sakė K. Taylor.
Anot jos, dar svarbiau yra tai, kad patvirtintas finansavimas suteikia tam tikrą užtikrinimą sąjungininkams, jau ėmusiems nerimauti dėl Vašingtono įsipareigojimų jų atžvilgiu.
Prezidento D. Trumpo pasirašytas Gynybos asignavimų įstatymas buvo priimtas Atstovų rūmuose vos kelių balsų persvara – 217–214, o Senate – didesne balsų persvara, 71–29.
