JAV prezidentas Donaldas Trumpas Davose nuramino, kad neketina naudoti jėgos prieš Grenlandiją, bet ši sala esą yra „viskas, ko [JAV] reikia“. Visgi trečiadienio vakarą įvyko lūžis, kai buvo paskelbta apie priimtas būsimo susitarimo dėl Grenlandijos „gaires“. LRT.lt atsako į keturis klausimus apie šią geopolitinę dramą.
Susitarimo dėl Grenlandijos gairės. 4 klausimai
- Kokios gairės? Derybų temos ir jų mastas nėra griežtai apibrėžtas, bet susitarimas įtvirtina Danijos suverenitetą Grenlandijoje, suteikia JAV galimybes didinti karinį buvimą saloje, įpareigoja sąjungininkus stiprinti saugumą Arktyje, Vašingtonui leidžia vetuoti investicijas į natūraliųjų išteklių gavybą.
- Kas vyko užkulisiuose? Tarp JAV, NATO, Europos pareigūnų ir lyderių, jau kurį laiką vyko pokalbiai. JAV pareigūnai mano, kad Trumpo griežta retorika privertė europiečius sėsti prie derybų stalo. Prie proveržio derybose galėjo prisidėti ir geri M. Rutte bei D. Trumpo darbiniai santykiai.
- Kaip keitėsi Trumpo pozicija? Ilgą laiką primygtinai tvirtinęs, kad jį tenkins tik visiškas Grenlandijos perėmimas, trečiadienį JAV prezidentas pareiškė, kad tam nenaudos karinės jėgos, o vakare paskelbė apie pasiektas „puikiausio“ susitarimo gaires.
- Kaip reagavo Vakarų lyderiai? Įtampa tarp NATO sąjungininkų veikiausiai atslūgo, tačiau ne vienas lyderis perspėja apie lūžius taisyklėmis paremtoje pasaulio tvarkoje ir Vakarų aljanse, o M. Rutte nurodė, kad dar reikės daug dirbti dėl Grenlandijos susitarimo.
Kokios gairės?
Trečiadienio vakarą D. Trumpas pareiškė, kad po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte buvo pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos sandorio „gairių“, todėl jis nebeįves Europos šalims muitų, kuriais grasino nuo vasario 1 d. Anot JAV prezidento, susitarimas „bus puikus“ tiek JAV, tiek kitoms NATO šalims, bet daugiau detalių apie su Aljanso generaliniu sekretoriumi M. Rutte pasiektą sutarimą nepateikė.
Su anonimiškumo sąlyga leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) kalbinti Europos pareigūnai, informuoti apie diskusijas, pabrėžė, kad susitarimo gairės ir jų mastas nėra griežtai apibrėžti, bet derybos turėtų vykti dėl kelių klausimų. Tarp jų yra potencialus JAV susitarimas su Grenlandija dėl pajėgų saloje dislokavimo, išplečiamų Europos pastangų didinti saugumą aplink Arktį. JAV taip pat gali gauti pirminę veto teisę priimant sprendimus dėl investicijų į Grenlandijos mineralinius išteklius. Tokia veto teisė esą neleistų Rusijai ir Kinijai naudotis salos turtais. Mainais D. Trumpas nebesvarstytų įvesti muitų.
Britų leidinio „The Telegraph“ šaltiniai nurodė, kad pagal susitarimą JAV galėtų užsitikrinti suverenitetą nedidelėse Grenlandijos dalyse, kur yra karinės bazės, dabar Vašingtonas administruoja šias teritorijas pagal dešimtmečių senumo tarptautines sutartis. JAV taip pat galėtų užsitikrinti leidimą išgauti retuosius žemės mineralus be Danijos leidimo.
Svarbu tai, kad preliminariose gairėse yra įsipareigojimas gerbti Danijos suverenitetą Grenlandijoje, leidiniui „Axios“ nurodė informuoti šaltiniai.
„Mes turime susitarimo koncepciją. Manau, tai bus labai geras susitarimas Jungtinėms Valstijoms, taip pat ir jiems, ir mes kartu dirbsime prie kažko, susijusio su Arktimi apskritai, bet ir su Grenlandija. Tai susiję su saugumu, dideliu saugumu, stipriu saugumu ir kitais dalykais“, – interviu CNBC sakė D. Trumpas, pažadėjęs „gana sudėtingas“ susitarimo detales „paaiškinti vėliau“. Anot jo, susitarimas galios „amžinai“.
NATO atstovas nurodė, kad derybose bus kalbama, kaip NATO sąjungininkai gali bendradarbiauti užtikrindami Arkties saugumą, o konkretesnėse derybose tarp Danijos, Grenlandijos ir JAV bus siekiama užtikrinti, kad „Rusija ir Kinija niekada neįkeltų kojos – ekonomine ar karine prasme – į Grenlandiją“.
Kas vyko užkulisiuose?
Prieš forumą Davose vyko užkulisiniai pokalbiai tarp D. Trumpo, jo patarėjų ir Europos lyderių, tarp kurių buvo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, NATO generalinis sekretorius M. Rutte. Europiečiai laikėsi vieningai ir bandė kartu suvaldyti D. Trumpą, siūlydami didinti pastangas užtikrinti saugumą Arktyje ir perspėdami JAV dėl šios krizės keliamo gilesnio NATO skilimo pavojaus.
Anot WSJ, dalis D. Trumpo patarėjų privačiai buvo susirūpinę, kad griežta prezidento retorika apsunkins galimybes pasiekti susitarimą su Danija. Pastarosiomis dienomis JAV administracijos pareigūnai aptarė kompromisinius siūlymus, kurie būtų suteikę JAV prieigą prie salos gamtinių išteklių, žemės karinėms bazėms.
JAV pareigūnai tvirtina, kad būtent griežta JAV prezidento pozicija privertė europiečius sėsti prie derybų stalo, nors jie ištisus mėnesius atsisakė tai daryti. Europos pareigūnai mano, kad vienybės išlaikymas gali padėti įtikinti D. Trumpą sudaryti susitarimą, kuris nenumatytų Grenlandijos perdavimo tiesiogiai valdyti JAV.
NATO generalinis sekretorius M. Rutte dar prieš kadencijos pradžią buvo vadinamas Trumpo Užkalbėtoju ir sulaukė kritikos ir patyčių už pagyras D. Trumpui viešumoje, jo vadinimą Tėtušiu spaudos konferencijoje. Tačiau D. Trumpas ir M. Rutte užmezgė stiprų darbinį ryšį, WSJ sakė JAV ir Europos pareigūnai.
Kaip keitėsi Trumpo pozicija?
D. Trumpas dar per pirmąją savo kadenciją JAV prezidento poste pareiškė, kad JAV privalo gauti Grenlandiją, nes tik taip įmanoma užtikrinti šalies saugumą.
Grįžęs į prezidento postą D. Trumpas vėl iškėlė šį klausimą. Pastaruoju metu Europos šalių lyderiai neatmetė, kad JAV gali imtis ir karinės invazijos. Europos šalių lyderiai praėjusią savaitę išplatino pareiškimą, kad laikosi bendros pozicijos ir atmeta D. Trumpo raginimus atiduoti jam salą. Europos šalys jau buvo nusiuntusios karių į Grenlandiją, ten žada organizuoti karines pratybas ir neatmetė nuolatinio pajėgų dislokavimo NATO formatu.
Pats D. Trumpas apie tai užsiminė savo trečiadienio kalboje, bet visus nuramino, pabrėžęs, kad jam „nereikia naudoti karinės jėgos“. M. Rutte teigė daug dirbantis Grenlandijos klausimu užkulisiuose, šio klausimo viešai esą aptarinėti nereikėtų.
Kaip reagavo Vakarų lyderiai?
D. Trumpo pozicijos pasikeitimas buvo itin lauktas Europoje. Praėjusį savaitgalį jis grasino aštuonioms Europos šalims įvesti 10 proc. muitus, jei nebus pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos, o birželį muitai būtų išaugę iki 25 proc.
Antradienį akcijų biržos smuko dėl D. Trumpo grasinimų įvesti muitus Europos sąjungininkams, tai sukėlė susirūpinimą ir tarp JAV prezidento šalininkų.
Dabar, anot D. Trumpo, muitai suspenduojami, kad aukščiausi jo administracijos pareigūnai ir patarėjai – viceprezidentas JD Vance`as, valstybės sekretorius Marco Rubio, spec. pasiuntinys Steve`as Witkoffas – galėtų susiderėti dėl Grenlandijos ateities.
„Diena baigiasi geresne nata, nei prasidėjo“, – trečiadienio vakarą pažymėjo Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas.
„Dar daug reikės nuveikti“, – pažymėjo M. Rutte.
Bet dalis Danijos parlamentarų piktinosi, kad derybose nedalyvavo Kopenhagos atstovai, D. Trumpo ir M. Rutte pokalbį vadino „ne tikromis derybomis, o dviejų vyrų pokalbiu“.
Pasaulio ekonomikos forume Davose netrūksta įtampos tarp transatlantinių sąjungininkų. Savo kalboje D. Trumpas kritikavo Europos šalis, esą „krypstančias netinkama linkme“, kaltino jas nedėkingumu, teigė, kad JAV pasielgė kvailai grąžindamos Grenlandiją Danijai po Antrojo pasaulinio karo.
Kanados premjeras Markas Carney tapo tikra Pasaulio ekonomikos forumo žvaigžde, kai savo kalboje diagnozavo jau vykstantį JAV vadovaujamos taisyklėmis paremtos pasaulio tvarkos „lūžį“.
Antradienį Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde išėjo iš JAV prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko kviestinės vakarienės, taip paryškindama transatlantines įtampas. Savo kalboje H. Lutnickas užsipuolė Europos energetikos politiką, tariamai smunkantį Europos konkurencingumą pasaulyje. Dalis vakarienės dalyvių į H. Lutnicko pastabas reagavo plojimais, dalis – švilpimu.
Manoma, kad sušvelninęs poziciją Grenlandijos klausimu D. Trumpas sugebės išlaikyti trapų status quo santykiuose su Europos sąjungininkais.
