Eurokomisaras Andrius Kubilis sako netikintis, jog JAV administracija galėtų bandyti jėga perimti Grenlandijos kontrolę: „Aš pritariu Danijos premjerei, kad jeigu taip įvyktų (nors aš netikiu, kad tai gali įvykti), jeigu JAV administracija nutartų naudoti jėgą, kad perimtų Grenlandijos kontrolę, tai tikrai būtų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaiga. Ir tą turbūt gerai supranta ir Jungtinių Valstijų administracija.“
„Dienos temoje“ – eurokomisaras A. Kubilius
– Jūsų manymu, ar Europos Sąjunga turi ką nors keisti savo gynybos politikoje, reaguodama į Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmus Venesueloje?
– Tiesiogiai dėl JAV veiksmų Venesueloje, nežinau, ar mes ką nors turime keisti, bet kad mes turime stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir būti visiškai pasirengę gintis, sumažėjus JAV pajėgumams Europoje, tą mes seniai sakome ir darome. Dėl to nėra jokių abejonių ir jokių pasikeitimų. Turime galvoti ne tik apie tai, ką vadinu materialiniu gynybos pasirengimu, t. y. kokius ginklus ir kiek pinigų turime į tai dėti, bet ir apie institucinį gynybinį pasirengimą – kaip mums tvarkytis Europoje, kaip stiprinti europinę NATO dalį, kaip turime sukurti savo sugebėjimus valdyti didelius karinius pajėgumus. Tai yra svarbūs dalykai, jie išlieka svarbūs ir bus tik dar svarbesni.
– Kai kurie apžvalgininkai kritikuoja pasyvią Europos Sąjungos (ES) laikyseną, nes Jungtinės Valstijos, jeigu žiūrėtume į pastarųjų metų įvykius, vis labiau veikia vienos – tai ir smūgiai Iranui, ir vienašališkas spaudimas Ukrainai, operacijos Venesueloje, dabar didėjantys grasinimai Grenlandijai. Danijos premjerė pareiškė, kad jeigu Donaldas Trumpas įsiveržtų į Grenlandiją, tai būtų NATO pabaiga.
– Tai turbūt kiekvienas iš tų įvykių yra atskiras ir viską sudėti į vieną lentyną nelabai verta. Aš pritariu Danijos premjerei, kad jeigu taip įvyktų (nors aš netikiu, kad tai gali įvykti), jeigu JAV administracija nutartų naudoti jėgą, kad perimtų Grenlandijos kontrolę, tai tikrai būtų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaiga. Ir tą turbūt gerai supranta ir Jungtinių Valstijų administracija.
Bet dėl veiksmų Venesueloje galima būtų ilgai diskutuoti tarptautinės teisės požiūriu, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad amerikiečiai tai traktuoja kaip teisinę operaciją, o ne karinę. Dažnai diktatoriai po tarptautinės teisės suvereniteto formule bando pasislėpti ir daryti visus nusikaltimus savo šalyse visiškai nebaudžiami ir nekontroliuojami. Jungtinės Valstijos savo istorijoje ne pirmą kartą, ypač Vakarų sferoje arba Amerikos žemynuose, tokių veiksmų imdavosi. Tai turbūt šį atvejį reikia atskirti. Jis parodė, kad D. Trumpo administracija turi pakankamai daug ryžto ir karinių gebėjimų tokioms operacijoms. O kokios gali būti toliau pasekmės, tai čia tikrai yra daugiau spėliojimų reikalas negu galimybė ką nors tiksliai prognozuoti.
– Jūs nemanote, kad yra realus scenarijus, kad JAV pasiųstų karius į Grenlandiją? Tiesa, Amerika ten jau turi savo karinę bazę, tad kalbama apie didesnį karių skaičių.
– Danijos Vyriausybė ir premjerė ne kartą yra sakiusi: jeigu JAV nori stiprinti Grenlandijos arba regiono saugumą, visos galimybės jiems didinti savo karines bazes, pajėgumus, ką jie ir dabar turi Grenlandijoje, yra suteikiamos, visai nereikia gąsdinti ar grasinti kokiais nors Grenlandijos kontrolės perėmimais. Kai kas spėliojo, kad JAV įdomesni yra ne saugumo reikalai, o turimi gamtos turtai Grenlandijoje, bet aš vėlgi tai palieku spėliojimų žanrui, o ne galimybei tiksliai prognozuoti.
Aš esu įsitikinęs, kad Jungtinėse Valstijose turėtų užtekti racionalaus požiūrio, kad su NATO bendražygiais ir transatlantiniais partneriais negalima elgtis grubiai, nepaisant jokių normų ir susitarimų, nes šiuo atveju iš tikrųjų kiltų paradoksalus klausimas: jeigu JAV naudotų karinę jėgą prieš Grenlandiją, ką darytų JAV kaip NATO narės? NATO turėtų ginti savo vieną iš narių – Daniją ir jos teritoriją – nuo bet kokios agresijos. Tai čia, aišku, su šypsena galima kalbėti, bet, rimtai žiūrėdamas į perspektyvą, aš nemanyčiau, kad Jungtinės Valstijos gali imtis kokių nors veiksmų. Kad kels triukšmą ir šiek tiek grasins ar ieškos kažkokių specialių sprendimų – galbūt.
– Ar, jūsų manymu, mes judame link pasaulio tvarkos, kurioje dominuoja didžiosios šalys su didelėmis karinėmis galiomis, ir koks ES statusas ir vaidmuo tada turėtų būti žiūrint iš šito taško, kai sprendimai priimami iš galios pozicijos?
– Aišku, ES irgi turi galvoti apie savo galią ir galimybę gintis, daryti sprendimus. Iš kitos pusės, mes turime labai gerai suprasti, kad kolektyvinės saugumo organizacijos, tos pačios Jungtinės Tautos, yra praradusios savo galimybes užtikrinti tarptautinę tvarką ir tarptautinę teisę. Šiuo atveju turbūt turime labai aiškiai dar sykį pakartoti, kad ar toks [Nicolas] Maduro, ar kaimynas [Aliaksandras]] Lukašenka, ar tas pats [Vladimiras] Putinas į bet kokią jiems kritiką sako: „Čia mūsų vidaus reikalas, jūs čia niekur nesikiškite ir mes darysime, ką norime savo valstybėse, nes tarptautinė teisė mus gina.“
Iš tikrųjų tarptautinė teisė neapgina žmonių suvereniteto, o diktatoriaus suverenitetas diktatoriams yra labai naudingas. Čia nereikia slėptis po kažkokiais gražiais terminais ir žodžiais. Reikia matyti realią situaciją ir tai, kad galbūt tokie JAV administracijos veiksmai kai kuriems diktatoriams gali sukelti papildomo nerimo, aš šiuo atveju nematau nieko blogo.
– Lietuvos viešojoje erdvėje daug lyginami N. Maduro su A. Lukašenka. N. Maduro dabar sėdi kalėjime, o A. Lukašenka gauna asmeninius D. Trumpo sveikinimus gimtadienio proga ir apskritai glaudesnį Baltarusijos ir Amerikos santykį. Ką mums tai reiškia?
– Tai turbūt galima atskirti nuo Venesuelos reikalų. Kodėl dabar Jungtinės Valstijos intensyvina savo santykius su Baltarusija, man sunku spėti, tikrai tai nėra mano tiesioginiai portfelio dalykai. Daug įvairių aspektų gali būti. Matome pasekmes, kad politiniai kaliniai paleidžiami. Tą turbūt būtų galima ir sveikinti. Iš kitos pusės, matome galbūt ir ekonominių interesų dėl vadinamųjų kalio trąšų, kam JAV jau sankcijas panaikino. Tai irgi galima vertinti kaip vieną iš priežasčių. Trečias egzistuojantis geopolitinis motyvas galėtų būti pabandyti atitraukti Baltarusiją nuo Rusijos, siūlant A. Lukašenkai kažkokius benefitus, jeigu jis taip pasielgtų, bet aš nemanyčiau, kad taip galėtų įvykti. Yra daug dalykų, kurių mes turbūt iki galo ir nežinome, tai vėlgi galime tik spėlioti ir tie visi mūsų vertinimai bus tik mūsų asmeniniai vertinimai.
– NATO vadovas neseniai pareiškė, kad esame kitas Rusijos taikinys, turime ruoštis karui. Tą kartoja žvalgybos agentūros jau ne pirmi metai. Jūsų manymu, pone Kubiliau, ar dar turime laiko karui išvengti? Ar turime laiko tik karui pasiruošti?
– Pasiruošimas karui yra vienintelis būdas, kaip galima išvengti karo. Nieko kito pasaulis dar nesugalvojo nuo pat Romos imperijos laikų, kai labai teisingai buvo suformuluota nuostata, kad jeigu nori taikos, turi ruoštis karui. ES ilgą laiką nesiruošė karui, visą laiką galvojome, kad JAV mus gina, gins ir leis savo pinigus, o mes galime tuos pinigus išleisti kitiems dalykams. Tie laikai turbūt baigėsi ir todėl ES tikrai daug daro tam, kad būtume tinkamai pasiruošę gintis ir tokiu būdu išsaugotume taiką. Ar pavyks tokiais būdais įtikinti V. Putiną, kad jeigu jis pradėtų kokią nors agresiją prieš ES ar NATO nares, nieko nepasieks, tik pakenks pačiai Rusijai, pamatysime. Vėlgi sunku vertinti paties V. Putino mąstymą.
Vienas iš papildomų argumentų galėtų būti ES parama Ukrainai, kuri visą laiką yra nuosekli, bet ją reikėtų smarkiai stiprinti, nes iki šiol V. Putinas mano, kad jis Ukrainoje laimi. Ir todėl tai gali jam suteikti iliuziją, kad jis gali karą tęsti, o taikos derybos – pasibaigti be jokių rezultatų. Iš kitos pusės, jam tai gali atrodyti kaip įrodymas, kad Vakarai yra gana silpni, bent jau politiškai, nes nepaisant to, kad ES yra maždaug 10 kartų ekonomiškai stipresnė negu Rusija, mūsų parama Ukrainai to neparodo. Yra daug dalykų, ką turime padaryti, kad iš tikrųjų išvengtume to, ko turime išvengti, kad išvengtume sukurti tokias pagundas Putinui, kad jis galvotų galintis labai lengvai savo agresiją perkelti prieš kurias nors ES ir NATO valstybes.
– Ačiū už Jūsų laiką ir atsakymus.
