Pirmadienį keletas Ukrainos dronų sėkmingai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Sibiro mieste Omske. Ten praktiškai nebuvo oro gynybos sistemų, nes Rusijos valdžia manė, kad gamykla yra per toli nuo Ukrainos, kad jai grėstų pavojus.
Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, šis smūgis žymėjo žymų Ukrainos giluminių smūgių veikimo nuotolio išplėtimą. Iki šiol jie apsiribojo Europos dalimi Rusijos, esančia maždaug 1600 kilometrų atstumu nuo Kyjivo kontroliuojamos teritorijos. Tačiau Omskas yra beveik 2400 kilometrų atstumu tiesia linija. Be to, pagal bendrovės „Fire Point“ duomenis, šioje operacijoje panaudotų Ukrainos dronų maksimalus veikimo nuotolis siekia 3400 kilometrų.
„Tai reiškia, kad didžiulė papildoma Rusijos teritorija, įskaitant naftos ir dujų pramonės centrą Vakarų Sibire bei šimtus svarbiausių karinių objektų, taip pat turės būti apsaugota nuo Ukrainos oro smūgių – tuo tarpu Rusijos priešlėktuvinė gynyba ir taip yra išsekusi dėl nuolatinės Kyjivo kampanijos, kurioje naudojami dronai ir raketos“, – pažymi „The Wall Street Journal“.
Šiais metais nukentėjo visos pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos Europos dalyje Rusijos, benzino gamyba sumažėjo mažiausiai ketvirtadaliu, o tai visoje šalyje sukėlė ilgąsias eiles, trūkumą ir normavimą. Taip pat pradeda atsirasti ir dyzelinio kuro trūkumas – trečiadienį Maskva paskelbė eksporto draudimą.
„Tam tikra prasme smūgis Omskui gali tapti paskutiniu lašeliu. Tai, be abejo, yra reikšminga, ir kuo toliau ukrainiečiai smogia, tuo rimtesnė tampa situacija Rusijos energetikos sistemai“, – sakė Jamesas Hendersonas iš Oksfordo energetikos tyrimų instituto.
Ekspertas: Rusija prarado tiek operatyvinį, tiek strateginį gylį
Kyjivo vykdoma vis plačiau besiplečianti giliųjų smūgių kampanija, nukreipta prieš taikinius visoje Rusijoje, derinama su lygiagrečia vidutinio nuotolio smūgių kampanija, kuri sutelkta į okupuotą pietinę Ukrainą ir Krymą, 80–240 kilometrų atstumu.
„Rusija dabar prarado tiek operatyvinį, tiek strateginį gylį. Rusija turi tik tam tikrą kiekį oro gynybos priemonių, ir jos visos negali būti dislokuotos prie fronto linijos. Kuo didesnė Rusijos teritorija dabar turi būti ginama – o tai, iš esmės, visą kelią iki Vladivostoko – tuo labiau pažeidžiama tampa fronto linija, o tai reiškia, kad Ukrainai bus dar lengviau perkelti šaudmenis per Rusijos užnugarį“, – teigia atsargos Karališkųjų oro pajėgų aviacijos maršalas Edvardas Stringeris.
Kaip pažymi „WSJ“, tarp naujų tikslų, esančių Ukrainos pasiekiamumo zonoje, yra pagrindinis Rusijos suskystintų gamtinių dujų terminalas Jamalo pusiasalyje Arktyje, pagrindiniai šalies naftos ir dujų gavybos objektai Vakarų Sibire, dujotiekių mazgai ir siurblinės, taip pat kai kurie svarbiausi Rusijos karinės pramonės objektai.
Apie ketvirtadienio įvykius skaitykite čia.
