Lietuvos valdančiajai koalicijai skubos tvarka svarstant LRT įstatymo pataisas, kuriomis siekiama palengvinti generalinio direktoriaus atleidimą, opozicija pirmą kartą Lietuvos istorijoje ėmė vykdyti filibusterio procedūrą. LRT.lt trumpai paaiškina, kas tai.
KAS YRA FILIBUSTERIS?
- Tai parlamentinė taktika, kai, nepažeidžiant procedūrų, įstatymų leidybos procesas vilkinamas ilgomis kalbomis ar procedūriniais veiksmais.
Pirmasis atvejis Lietuvoje
Socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji skubos tvarka svarsto LRT įstatymo pataisas, nors skuba paprastai gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai siekiama užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
Valdančiųjų noras kuo skubiau priimti LRT įstatymo pakeitimus sukėlė masinius protestus visuomenėje, Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai ragino politikus neskubėti ir išdiskutuoti pataisas, vėliau išreiškė nepasitikėjimą LRT taryba. Seimo opozicija, siekdama vilkinti, jų vertinimu, ydingus sprendimus, registravo daugybę pasiūlymų įstatymo pataisoms. Daugelis jų – komiški ir ironiški. Dėl LRT įstatymo pataisų antradienį šauktas papildomas nenumatytas Seimo posėdis truko keliolika valandų.
Jo metu Seimas netikėtai pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, kad LRT generalinį direktorių iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei juo nepasitikėjimą išreiškia demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.
Dar vienas užtęstas procesas turėjo įvykti ketvirtadienį – buvo sušauktas nenumatytas Seimo posėdis LRT įstatymo pataisoms priimti. Tiesa, sutrikus Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikatai, šimtai opozicijos pasiūlymų įstatymo projektui liko neapsvarstyti, vėliau atšauktas ir nenumatytas Seimo posėdis.
Toks vilkinimo metodas yra vadinamas filibusterio procedūra, kuri skirta lėtinti procesą, jeigu numatomas priimti teisinis reguliavimas yra labai prieštaringas ir visiškai nepriimtinas, bet nebelieka jokių argumentų įtikinti valdančiuosius įsiklausyti.
Legenda tapęs filibusteris JAV
Žodis „filibusteris“ kilęs iš olandų kalbos ir reiškia piratavimą. Tačiau angliškas politinis terminas, perimtas iš ispaniško žodžio „filibustero“, reiškia atvejį, kai užgrobiamas ne laivas, o laikas. Parlamentuose taip perimama galimybė balsuoti dėl įstatymo paprasčiausiai vilkinant procedūras. Ši taktika teisėta daugelyje demokratinių šalių, tačiau bene ryškiausi ir vaizdingiausi jos pavyzdžiai kyla iš JAV Senato istorijos.
Vienas garsiausių filibusterio epizodų įvyko 1957 metų rugpjūčio 30 dieną, kai Pietų Karolinos senatorius Stromas Thurmondas pasakė kalbą, trukusią net 24 valandas ir 18 minučių. Jo tikslas buvo bet kokia kaina atidėti balsavimą dėl Pilietinių teisių įstatymo. Kad neprarastų teisės kalbėti, senatorius skaitė viską, kas pakliuvo po ranka: visų JAV valstijų rinkimų įstatymus, šalies Baudžiamąjį kodeksą, Aukščiausiojo Teismo sprendimus, atsakinėjo į kolegų klausimus ir ginčijosi su oponentais. Kalbą jis pradėjo vakare ir baigė tik kitos dienos vakare, atvirai gindamas rasistines pažiūras ir ragindamas Senatą įstatymą atmesti.
Kad fiziškai ištvertų tokią ilgą kalbą, S. Thurmondas ėmėsi specialių priemonių. Prieš pasirodymą Senate jis kelias dienas lankėsi garinėse pirtyse, kad dehidratuotų organizmą ir sumažintų poreikį eiti į tualetą. Jo padėjėjai net buvo paruošę kibirą gretimoje rūbinėje, kad jis galėtų nusilengvinti viena koja vis dar būdamas Senato salėje. Tiesa, senatoriui jo neprireikė – jam pavyko pasinaudoti tikru tualetu, kai jo kolega senatorius Barry Goldwateris paprašė jo akimirkai užleisti tribūną techniniam įrašui į Kongreso protokolą. Galiausiai šis filibusteris tikslo nepasiekė ir įstatymas buvo priimtas.
Kita filibusterio forma
Šiuolaikinėje JAV politikoje filibusteris dažniausiai vykdomas ne per ilgas kalbas, o procedūriškai – paprasčiausiai neleidžiant pereiti prie balsavimo.
Būtent taip jis buvo išnaudotas ir per šių metų rudenį vykusį JAV Vyriausybės institucijų uždarymą. Respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai ne kartą priėmė laikinąjį finansavimo įstatymą, kuris būtų leidęs atnaujinti valstybės institucijų darbą, tačiau Senate demokratai vis pranešdavo jį blokuosiantys. Be 60 balsų (respublikonai turi 53 senatorius iš 100) įstatymas tiesiog negalėjo būti patvirtintas.
Demokratai šį mechanizmą naudojo kaip spaudimo priemonę, siekdami, kad į finansavimo įstatymą būtų įtrauktas ir sveikatos draudimo subsidijų pratęsimas. Aklavietei užsitęsus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino panaikinti filibusterį ir leisti finansavimo įstatymus priimti paprasta balsų dauguma, tačiau demokratai ir dalis respublikonų Senate tam pasipriešino.
Kadangi susitarimo ilgai pasiekti nepavyko, balsavimai Senate žlugo net 14 kartų, o valdžios uždarymas truko 43 dienas – ilgiausiai JAV istorijoje. Tik galiausiai pasiekus kompromisą, kai subsidijų klausimas buvo atidėtas atskiram balsavimui vėliau, Senatas leido procedūrai judėti į priekį, o prezidentas pasirašė pataisytą finansavimo įstatymą.
Dėl didžiulio visuomenės ir pagrindinių partijų susipriešinimo filibusterio naudojimas JAV Senate per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padažnėjo.
