Baltarusijos kalėjimuose tebėra apie 1 300 politinių kalinių. Iš pradžių juos paleidinėjęs „veltui“, Aliaksandras Lukašenka pagaliau sulaukė Vakarų dėmesio. Minske apsilankę amerikiečiai mainais į 52 politinius kalinius sušvelnino sankcijas, išreiškė norą atkurti diplomatinės misijos darbą ir pasveikino režimo lyderį su gimtadieniu. Ar tokie JAV bandymai atitraukti A. Lukašenką iš Vladimiro Putino orbitos gali pasiteisinti?
INFORMACIJA TRUMPAI
- A. Lukašenka nori perkalibruoti savo santykius su Vakarais išlikdamas Kremliaus sąjungininku.
- Sankcijų švelninimu „Belavia“ kompanijai ir politinių kalinių išlaisvinimu siunčiama žinia, kad Vakarai nesiekia bausti eilinių baltarusių.
- A. Lukašenka turi kiekvieno politinio kalinio kainą, todėl svarbiausius kalinius laiko didžiausiems susitarimams.
- Įsivaizdavimas, kad šildant santykius pavyks Minską atitraukti nuo Maskvos, yra naivus.
- A. Lukašenkos režimo represijos yra tokios didelės, kad net visų politinių kalinių paleidimas šalies viduje nieko nepakeistų. Šiandien jokie protestai Baltarusijoje nebeįmanomi.
Puikus sandoris
Praėjusį ketvirtadienį į Lietuvą netikėtai atvyko 51 Baltarusijos paleistas politinis kalinys, dalis jų – užsienio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiai. Dar vienas kalinys (Mikola Statkevičius) nesutiko išvykti į užsienį ir pasirinko grįžti į Baltarusiją.
Mainais JAV paskelbė atšaukiančios sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ ir pareiškė norą atkurti ambasados Minske darbą.
„Tai aiškus signalas, kad A. Lukašenkos režimas bando perkalibruoti savo santykius su Vakarais, pirmiausia JAV, išlaikydamas buvimą Kremliaus pusėje“, – LRT.lt sako JAV Vokietijos Marshallo fondo (GMFUS) vyresnioji pareigūnė Maryna Rachlej.
Į Minską susitikti su A. Lukašenka vyko specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale`as. Jis Minsko režimo lyderiui perdavė „Donaldo“ vardu pasirašytą Donaldo ir Melanios Trumpų sveikinimą gimtadienio proga bei pabrėžė, kad tai išskirtinio artimumo ženklas.
„Niekas nemanė, kad amerikiečiai taip proaktyviai elgsis sankcijų švelninimo ir asmeninių kontaktų su A. Lukašenka srityse. Iš esmės, Amerika pripažino Lukašenkos legitimumą. Tai gana didelis pokytis, žvelgiant, pavyzdžiui, iš 2024-ųjų perspektyvos“, – LRT.lt teigė Baltarusijos analitikas, „Sense Analytics Consultancy“ įkūrėjas Arciomas Šraibmanas.
A. Lukašenka kalinius paleidinėjo ir 2024 m., tačiau taip siekė atkreipti dėmesį, nes jokių nuolaidų iš Vakarų tada negavo. Režimas įkalino, kankino ir žudė tūkstančius žmonių po numalšintos revoliucijos 2020-aisiais.
„Tokie susitarimai iš tiesų gelbsti žmones, bent jau kai kuriuos protestų lyderius, garsiausius politikus – LRT.lt sakė buvęs Baltarusijos diplomatas, Europos politikos analizės centro (CEPA) Vašingtone vizituojantis bendradarbis Pavelas Sliunkinas. – Bet, turint omenyje JAV turimus svertus prieš A. Lukašenką, jie tikriausiai galėtų pasiekti geresnių sandorių.“
„Belavia“ sankcijų švelninimui pasirinkta neatsitiktinai – tai civilinės aviacijos kompanija, todėl siunčiama žinia, kad sankcijų švelninimas naudingas eiliniams baltarusiams. Nors abejonių, kad sušvelninimu gali pasinaudoti ir Rusija, kurios civilinių orlaivių flotilė dėl Vakarų sankcijų susiduria su problemomis, yra.
„Tikiuosi, kad amerikiečiai turimais resursais ir sankcijomis, kurios ir yra pagrindinis svertas derybose, naudosis efektyviai. A. Lukašenka išsaugo galimybę įkalinti nors ir visus 9 mln. Baltarusijos žmonių, jo ištekliai derybose neriboti, o amerikiečių sankcijos labai ribotos“, – pabrėžia P. Sliunkinas.
Todėl A. Lukašenka kalėjime tebelaiko įtakingus protestų lyderius: Viktarą Babaryką, Maryją Kalesnikavą, Andrejų Pačobutą. Už jų paleidimą Minskas nori didesnės kainos.
„Svarbiausias kortas jis laiko žaidimo pabaigai, pradžioje jų neišmėto“, – padėtį apibūdina A. Šraibmanas.
Žiniasklaida pranešė, kad Baltarusijos režimas iš amerikiečių pateikto išlaisvintinų kalinių sąrašo išbraukė kelis buvusio kandidato į Baltarusijos prezidentus V. Babarykos komandos narius.
„Esu įsitikinęs, kad savo galvoje jis turi kainą už kiekvieno [politinio kalinio] galvą. <...> Bet jis nenori paleisti žmonių, kurie gali suvienyti baltarusius užsienyje, kaip matėme 2020-aisiais, kai jie siuntė vienybės žinią“, – teigia P. Sliunkinas.
Svarbiausia A. Lukašenkai galėtų būti atšauktos europinės sankcijos ir atkurtas tranzitas per Lietuvą. Mainais A. Lukašenka galėtų siūlyti švelninti jo paties sukurtą migrantų krizę, atsisakyti brutaliausių režimo pareigūnų elgesio praktikų.
„Tokias derybas vykdo JAV, o ne Europos Sąjunga, nes jų užsienio politikos filosofijos fundamentaliai skirtingos. Naujajai JAV administracijai Rusija yra žymiai mažesnis principinis priešininkas. <...> O Europai, ypač pasienio valstybėms Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai, daug svarbesnis ir karo [Ukrainoje] kontekstas. Jūsų šalims Baltarusija yra daugelio grėsmių šaltinis, ne tik susijusių su karu, bet ir su migracija, piliečių suėmimais“, – pabrėžia A. Šraibmanas.
Režimas jau kitoks
Dar viena staigmena tapo amerikiečių kariškių atvykimas stebėti Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2025“ Baltarusijoje. Manoma, kad tokiu kvietimu Rusijos prezidentas V. Putinas bandė įtikti JAV prezidentui D. Trumpui, išvengti kaltinimų derybų Ukrainoje stabdymu. Minskas taip pat bandė malšinti įtampą, kai pranešė apie pratybų perkėlimą toliau nuo vakarinių šalies sienų, nedidelį jose dalyvausiančių karių skaičių.
Svarstoma, kad Vašingtonas siekia Minską bent kiek atitraukti nuo Maskvos ar sukurti daugiau manevro laisvės A. Lukašenkai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokį lūkestį pavadino naiviu.
Jam pritarė ir P. Sliunkinas. „[A. Lukašenka] žino, kad jo režimas valdžioje gali išsilaikyti tik su Rusijos parama. Jei jos nebus, režimas pasmerktas. Jei tokia yra šių sandorių, derėjimosi su A. Lukašenka strategija – galvojimas, kad jį patrauksime į savo pusę, – tai itin naivu“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto neabejojama, kad dabar ir Europoje atsiras lyderių, siūlančių švelninti sankcijas Baltarusijos režimui, sekti JAV įkandin ir vėl normalizuoti santykius. Bet Europos Sąjunga to neskubės daryti – Rytų sparno valstybės neabejotinai blokuos tokias iniciatyvas, nes labiau jaučia Rusijos ir per Baltarusiją keliamą agresijos riziką.
Jei to nesitikima, koks yra derybų dėl kalinių paleidimo tikslas be jų gyvybių išsaugojimo, lieka neaišku. O kad šalyje žmogaus teisių padėtis pagerėtų valdant A. Lukašenkai, perspektyvų nėra. Neatmetama, kad pats režimas gali toliau kurti liberalizacijos iliuziją, suteikdamas leidimą veikti kontroliuojamoms tariamai nevyriausybinėms organizacijoms ir panašiai.
„[A. Lukašenkos] represyvi politika yra tokia griežta, kad jis galėtų paleisti visus 1 300 kalinių iš karto ir tai nesukeltų jokios rizikos jo režimui. Per šiuos penkerius metus jis taip pertvarkė visą šalies represyvios politikos struktūrą, kad jokie žmonės šalies viduje nebegali kelti grėsmės jo režimui, kol jį remia Kremlius“, – pabrėžia P. Sliunkinas.
Todėl nepasitenkinimo ir protesto Baltarusijos gatvėse valdant A. Lukašenkai nebus.
