Penktais metais po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų Baltarusijos demokratinis judėjimas išgyvena krizę. Sviatlanos Cichanouskajos biuras sulaukia kritikos iš buvusių bendražygių ir oponentų dėl akivaizdžių rezultatų stokos. Vadinamosios senosios opozicijos atstovai atvirai reiškia nepasitenkinimą S. Cichanouskaja, o skandalai, susiję su biuru, tik sustiprina neigiamą požiūrį.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Tačiau LRT.lt kalbintas baltarusių politologas pažymi, kad ginčai ir konfliktai yra įprasta politinio gyvenimo dalis. O S. Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka atkreipia dėmesį į padidėjusį Baltarusijos specialiųjų tarnybų aktyvumą, siekiant diskredituoti demokratus.
Rugpjūčio 9 d. Varšuvoje vyko kasmetinė konferencija „Naujoji Baltarusija 2025“, kurią organizavo S. Cichanouskajos komanda. Nuo 2022 m. renginys suburia aktyvistus, tarptautinius partnerius, diplomatus ir žurnalistus. Tačiau šiais metais organizatoriai sulaukė kritikos socialiniuose tinkluose – į renginį nebuvo įleisti S. Cichanouskajos biuro oponentai.
„Aš pateikiau paraišką, man ją patvirtino. Bet labai nustebau sužinojęs, kad vaikinus, su kuriais sėdėjau kalėjime, – tinklaraštininkus Siarhejų Petruchiną ir Siarhejų Koršuną – buvo atsisakyta registruoti“, – interviu LRT.lt pasakojo buvęs politinis kalinys, Viktaro Babarikos iniciatyvinės grupės narys Viktaras Losikas.
Beveik dvejus metus kalėjime praleidęs V. Losikas buvo paleistas į laisvę praėjusių metų rugsėjį. Netrukus jis išvyko į Lenkiją. Jo minėti tinklaraštininkai yra vieni iš griežčiausių S. Cichanouskajos ir jos aplinkos kritikų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Baltarusijos demokratinis judėjimas išgyvena krizę.
- Praėjus penkeriems metams po rinkimų Baltarusijoje, S. Cichanouskajos oponentai kritikuoja ją už rezultatų nebuvimą: gyvenimas šalyje ir emigracijoje blogėja.
- Politologas V. Karbaševičius mano, kad dabartinėmis sąlygomis opozicijos veiksmai yra riboti, jos lyderiai negali daryti įtakos daugeliui veiksnių.
- Kritikams klausimus kelia ir S. Cichanouskajos biurui artimų fondų, įtrauktų į skandalus, veiklos skaidrumas.
- Konfliktai opozicijoje susiję ir su nesutarimais dėl politinių kalinių išlaisvinimo ir spaudimo režimui.
Organizatoriai nurodė, kad S. Petruchinui neleista dalyvauti konferencijoje dėl to, kad vieną iš ankstesnių opozicijos renginių jis be leidimo tiesiogiai transliavo savo „YouTube“ kanale, taip sukeldamas pavojų dalyvių saugumui. Šis incidentas įvyko pavasarį Varšuvoje surengtoje konferencijoje „Baltarusių pasaulis“. Ten S. Petruchinas, be kita ko, naudojosi kiekviena pasitaikiusia proga užduoti provokuojančius klausimus S. Cichanouskajai ar Pavlui Latuškai, konfliktavo su jais.
Tačiau V. Losiko manymu, dėl to nereikėtų jam neleisti dalyvauti viešoje konferencijoje.
„2020 m. Baltarusijoje kovojome už demokratiją, atvykstame į renginį, o čia yra lygiai toks pats susiskirstymas į tuos, kurie gali kalbėti ar dalyvauti kažkokiose veiklose, ir tuos, kurie negali, tuos, kurie gali užduoti klausimų, ir tuos, kurie negali“, – pažymi pašnekovas.
Kas nepatinka?
2020 m. rinkimuose V. Babariką rėmęs V. Losikas liko ištikimas savo pažiūroms. Jis sako niekada nebuvęs nei Sviatlanos, nei Siarhejaus Cichanouskių šalininkas.
Vienas iš V. Losikui rūpimų klausimų susijęs su 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykiais. Tą dieną S. Cichanouskaja nuvyko į Centrinę rinkimų komisiją pateikti skundo dėl rinkimų rezultatų. Ten ji susitiko su komisijos pirmininke Lidija Jermošina ir specialiųjų tarnybų darbuotojais.
„Iki šiol per penkerius metus nebuvo papasakota, kas 2020 m. vyko L. Jermošinos kabinete. Ji kelias valandas buvo dingusi. Po to pamatėme vaizdo įrašą, kuriame ji pareiškė, kad reikia baigti [protestą], ir išvyko į Lietuvą“, – sako V. Losikas.
Po šio susitikimo internete pasirodė du vaizdo įrašai: viename iš jų S. Cichanouskaja L. Jermošinos kabinete skaito iš lapelio ir ragina protestuotojus „neiti į aikštes“, kitame kalba apie „sunkų sprendimą“, kurį jai teko priimti. Kitą dieną ji atsidūrė Lietuvoje.
Rugpjūčio 6 d. Baltarusijos propagandai parodžius reportažą, kuriame Operatyvinio-analitinio centro vadovas Andrejus Pavliučenka perduoda S. Cichanouskajai voką su pinigais, jos vizito į Centrinę rinkimų komisiją tema vėl tapo diskusijų objektu. Įraše matyti, kaip, A. Pavliučenkai pasakius „Geriau paslėpkite jį kur nors“, ji paima paketą ir, neatidariusi, padeda ant palangės.
Penkerius metus S. Cichanouskaja neužsiminė apie šį epizodą. Tik po vaizdo įrašo paskelbimo papasakojo, kad prieš išvykdama Lietuvos sienos link bandė palikti voką, bet A. Pavliučenka primygtinai reikalavo, kad jį pasiimtų. Jos teigimu, tai buvo padaryta siekiant sukurti kompromituojančią medžiagą. Ji tvirtina voką atidariusi tik pasirodžius reportažui ir jame radusi 15 tūkst. eurų.
„Nesitikėjau, kad ji pasirodys esanti tokia bailė“
Po šio epizodo kritikos S. Cichanouskajai nepagailėjo ir žinoma baltarusių žurnalistė, opozicinio leidinio „Charter-97“ vyriausioji redaktorė Natalija Radina, jau ne vieną dešimtmetį besipriešinanti Aliaksandro Lukašenkos režimui. 2010 m. ji buvo sulaikyta už protestų po prezidento rinkimų nušvietimą. Po metų buvo paleista, skyrus namų areštą, vėliau gavo politinį prieglobstį Lietuvoje, o dar po kurio laiko persikėlė į Lenkiją.
2020 m. rinkimuose S. Cichanouskaja ir N. Radina atrodė kaip bendramintės: likus porai mėnesių iki rinkimų Natalija padėjo išvežti politikės vaikus į Lietuvą. Tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė ir pastaraisiais metais žurnalistė aktyviai kritikuoja S. Cichanouskają ir jos biurą.
LRT.lt bandė pakalbinti N. Radiną – ji atsisakė duoti interviu, tačiau leido cituoti jos įrašus socialiniuose tinkluose. Komentuodama istoriją su vokeliu socialiniame tinkle „Facebook“ ji rašė: „Žmogus, kuris save vadina Baltarusijos opozicijos „lydere“, iš esmės priėmė kyšį iš vienos iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų vadovo ir nieko apie tai nesakė tol, kol buvo prispaustas prie sienos per televiziją parodytu vaizdo įrašu.“
Pati S. Cichanouskaja, komentuodama situaciją su pinigais, pareiškė, kad atvykusi į Lietuvą „neturėjo noro klausinėti, ką su jais daryti“.
„Išvykusi padėjau tą paketą į šalį kaip kažką bjauraus, nenorėjau jo liesti. Tai mano asmeninė gėda. Kodėl apie tai nepasakojau – man atrodė, kad tai mane suteršė, todėl nenorėjau apie tai kalbėti“, – žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.
N. Radinos nuomonė išliko kritiška: „Pasakymas „Man buvo gėda“ skirtas idiotams. Jei ji viską būtų iš karto sąžiningai papasakojusi, kai tik atsidūrė saugioje vietoje Vilniuje, nebūtų kilę jokių įtarimų.“
Vyriausiasis S. Cichanouskajos patarėjas F. Viačorka interviu LRT.lt sakė, kad jam „juokinga“ tai, jog per penkerius metus specialiosios tarnybos sugebėjo politikę apkaltinti tik 15 tūkst. eurų, kuriuos jai įteikė darydami spaudimą, paėmimu, ir pridūrė, kad S. Cichanouskaja gali pasigirti „nepriekaištinga reputacija“.
„Specialiosios tarnybos neturi už ko užsikabinti, todėl bando iš šios istorijos išgauti kuo daugiau neigiamų emocijų. S. Cichanouskaja jau paaiškino, koks jai buvo daromas spaudimas, kai ji buvo vejama iš šalies, o šis paketas jai buvo įkištas prievarta, siekiant ją diskredituoti, apjuodinti. Tai tipinis specialiųjų tarnybų triukas. Bet pats faktas, kad S. Cichanouskaja net penkerius metus jo neatidarė, o dabar perduoda savanoriams Ukrainoje ir represuotiems asmenims, tik patvirtina jos sąžiningumą“, – sako F. Viačorka.
Pasirodžius siužetui apie pinigus, S. Cichanouskaja pareiškė, kad ji juos skirs pagalbai Ukrainoje kariaujantiems Baltarusijos savanoriams arba represuotiesiems kaip „Lukašenkos dovaną“.
Dar viena N. Radinos pretenzija susijusi su nepakankamu S. Cichanouskajos ryžtingumu protestų metu. Žurnalistė mano, kad politikė meluoja apie išvykimo priežastį, nurodydama grėsmę vaikams, nors jie jau buvo Vilniuje: „Nesitikėjau, kad ji pasirodys esanti tokia bailė. Kam tada reikėjo į visą tai veltis ir kandidatuoti į prezidentus?“
Kreipimesi dėl išvykimo iš šalies S. Cichanouskaja nenurodo tikslios priežasties, tik sako, kad „niekam nepalinkėtų atsidurti tokioje padėtyje, kokioje atsidūrė ji“. Interviu „YouTube“ kanalui „Žizn malina“ ji patikslino, kad išvykimo dieną Baltarusijos saugumo pajėgos jai pasakė: „Arba tu išvyksti pas vaikus, arba mes negarantuojame, kad tu dabar pasieksi namus.“
Nuolatinė N. Radinos kritika S. Cichanouskajos atžvilgiu gali būti susijusi su konkurencija. Po 2020 m. rinkimų Baltarusijai atsidūrus pasaulio dėmesio centre daugelis senosios opozicijos atstovų grįžo į informacinę erdvę. Kai kurie iš jų kaltina S. Cichanouskają apsišaukėliškomis ambicijomis arba laiko jos biurą kliūtimi kelyje į demokratiją.
N. Radinos vaidmuo judėjime taip pat vertinamas nevienareikšmiškai: jos leidinys kartais kaltinamas „sensacingumu“, o kai kurie Baltarusijos žurnalistai, tarp jų ir buvę „Charter-97“ darbuotojai, portalą kaltino medžiagos vagystėmis iš kitų žiniasklaidos priemonių.
Apie N. Radinos kritiką S. Cichanouskajai interviu Baltarusijos leidiniui „Euro Radio“ kalbėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, o šiuo metu ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
„Man sunku suprasti N. Radinos priešiškumą Sviatlanai – tiek priežastis, tiek tikslą“, – sakė lietuvių diplomatas.
Nėra rezultatų
Baltarusių nepasitenkinimas S. Cichanouskajos ir jos aplinkos darbu susijęs ir su konkrečių rezultatų stoka. Buvęs politinis kalinys V. Losikas sako, kad baltarusių padėtis užsienyje tik blogėja.
„Gyvenimas emigracijoje blogėja. Kalbuosi su tais, kurie atvyko prieš mane, – anksčiau buvo mažiau problemų gauti tarptautinę apsaugą, pabėgėlio statusą, kokią nors socialinę paramą. Pavyzdžiui, aš [politinės] apsaugos laukiu jau daugiau nei 6 mėnesius. Yra žmonių, kurie laukia 9–10 mėnesių be aiškių perspektyvų“, – sako jis.
Šios problemos gali būti susijusios tiek su Baltarusijos dalyvavimu kare prieš Ukrainą, tiek su didėjančia įtampa visuomenėse, kuriose gyvena baltarusiai. Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius interviu LRT.lt sakė, kad dabartinėmis sąlygomis opozicijos galimybės yra ribotos.
„Manau, kad jų kaltė nėra didelė. Nuo jų mažai kas priklauso: yra objektyvios aplinkybės, kurios daro įtaką situacijai, ir šiomis aplinkybėmis opozicijos lyderiai mažai ką gali padaryti“, – pažymi politologas.
Visgi, pasak V. Losiko, biuro atstovai reguliariai dalijasi savo pasiekimais, nors realūs pokyčiai menkai tejuntami.
„Kai skaitai S. Cichanouskajos ar to paties P. Latuškos pasisakymus, visada kalbama apie kokius nors pasiekimus, bet šie pasiekimai realiame baltarusių gyvenime emigracijoje ar šalyje neturi jokio poveikio arba turi neigiamą poveikį“, – mano V. Losikas.
„Bet kurio politiko veiklos rezultatus reikia vertinti pagal pasiekimus“, – priduria jis.
Savo ruožtu F. Viačorka pabrėžia, kad darbo rezultatų yra.
„Mes stengiamės koreguoti politiką, sprendžiame praktinius užsienyje gyvenančių baltarusių klausimus, gelbėjame juos nuo persekiojimo, pavyzdžiui, per Interpolą. Kai kuriais klausimais, kaip antai legalizavimo, pavyko pasiekti daug. Pasiekėme, kad beveik pusėje ES šalių Baltarusijos piliečiams pradėta išduoti užsieniečių pasus, priimami baigę galioti pasai, Lietuvoje trejiems metams išduodami leidimai gyventi, Lenkijoje valstybiniai bankai atidaro sąskaitas“, – sako F. Viačorka.
Tačiau V. Losikas taip pat atkreipia dėmesį į finansinės atskaitomybės problemas biure ir jam artimuose fonduose. Diskusijos apie skaidrumą tęsiasi jau kelerius metus, o du dideli fondai, pritraukiantys baltarusiams skirtos paramos lėšas, neseniai atsidūrė skandalų epicentre.
Fondas „ByHelp“ renka pinigus padėti represuotiesiems. 2025 m. birželį organizacijos partneris „Norvegijos Helsinkio komitetas“ apkaltino ją neskaidrumu, dokumentų ir sąskaitų klastojimu, taip pat duomenų nutekinimu.
Kitas skandalas susijęs su fondu „BySol“. Jo vadovas Andrejus Strižakas buvo apkaltintas intymių nuotraukų siuntimu Baltarusijos aktyvistėms be jų sutikimo. A. Strižakas pripažino kaltę, motyvuodamas tai priklausomybe nuo sekso, ir buvo nušalintas nuo fondo, kuriame šiuo metu atliekamas vidinis tyrimas, valdymo.
Abu fondai yra artimi S. Cichanouskajos biurui ir remiami tarptautinių donorų. Viešuose renginiuose dažnai iškyla skaidrumo klausimas, tačiau, pasak V. Losiko, fondų ir politikės atstovai vengia į jį atsakyti.
„Šios įstaigos yra užėmusios labai įdomią poziciją, kai kalbama apie susitikimus su politikais ir tam tikrų klausimų aptarimą, jos prisistato politinėmis organizacijomis, t. y. atstovauja baltarusių interesams. Bet kai kalbama apie atskaitomybę už pinigus, jos jau prisistato kaip nevyriausybinės organizacijos ir teigia, kad atsiskaityti privalo tik donorams“, – sako V. Losikas.
Tokį požiūrį jis lygina su oficialiojo Minsko veiksmais: „Čia sukurta tokia A. Lukašenkos minirežimo sistema: yra nekeičiamas prezidentas ir yra jo aplinkos žmonės, kurie iš to gyvena ir jį gina. O visi kritikai priskiriami arba psichams, arba marginalams, arba KGB agentams.“
Visgi S. Cichanouskajos fondai ir biuras yra pateikę ataskaitų: „BySol“ skelbia 2023 m. ataskaitą, o S. Cichanouskajos biuras praėjusių metų rugpjūtį pranešė, kad Lietuvos audito įmonė „Moore Mackonis“, atlikusi organizacijos finansinės veiklos auditą, pažeidimų nenustatė.
F. Viačorka pažymi, kad biuro darbas yra „maksimaliai skaidrus“, kiek tai įmanoma represijų ir nuolatinio režimo specialiųjų tarnybų dėmesio sąlygomis. Jo teigimu, tai patvirtina kasmetinių nepriklausomų auditų rezultatai. Biuras partnerystės pagrindu bendradarbiauja su įvairiais fondais, tačiau organizacijos pačios atsako už savo darbą.
„Finansiniu požiūriu biuras turi nepriekaištingą reputaciją, ir mes darome viską, kad taip ir liktų. Kalbant apie žmogaus teisių organizacijas, tokias kaip „Vesna“, „Bysol“, „ByHelp“ ir dešimtis kitų, žinoma, mes esame partneriai, bet jos dirba nepriklausomai ir pačios atsako už savo darbą. Taip pat kaip, pavyzdžiui, nepriklausoma žiniasklaida ar kultūrinės iniciatyvos“, – sako S. Cichanouskajos patarėjas.
„Diskusija yra normalu“
Baltarusių politologas V. Karbalevičius pažymi, kad skaidrumo klausimas yra jautrus dėl grėsmės saugumui.
„Kalbant apie skaidrumą, reikia suprasti, kad opozicija priešinasi labai griežtam autoritariniam režimui, kuris bando pasiekti užsienyje gyvenančius demokratus, bando gauti bet kokios informacijos, siunčia agentus. (...) Tai reiškia, kad turi būti bent elementari konspiracija“, – interviu LRT.lt sakė V. Karbalevičius.
Skandalų lydima ir Baltarusijos opozicijos atstovų negebėjimo laikytis elementarių saugumo reikalavimų tema. Vasario mėnesį įvyko duomenų nutekėjimas iš „Telegram“ kanalo „Beloruskij gajun“, kuriame buvo skelbiama informacija apie karinę veiklą Baltarusijoje; po to šalyje buvo sulaikyti dešimtys žmonių. Pavasarį iš Lenkijos dingo Jungtinio pereinamojo kabineto vadovo pavaduotoja Anželika Melnikova – nepriklausomi leidiniai pranešė, kad ji galėjo būti užverbuota specialiųjų tarnybų, kai buvo užmezgusi romaną su Baltarusijos žvalgybos darbuotoju. Rugpjūčio 21 d. nutrūko ryšys su buvusiu Baltarusijos pareigūnu, o dabar Baltarusijos opozicijos Sporto solidarumo fondo atstovu Anatolijumi Kotovu. Opozicija neatmeta galimybės, kad vyras galėjo būti pagrobtas.
Vis dėlto, kalbėdamas apie atskaitomybę, V. Karbalevičius taip pat pabrėžia, kad šimtai tūkstančių baltarusių yra už šalies ribų, daugeliui trūksta lėšų, kai kurie susiduria su problemomis ieškodami darbo. Šiomis sąlygomis atskaitomybės ir lėšų paskirstymo tema tampa aktuali.
„Žmonės gauna informaciją, kad įvairūs vakarietiški fondai perveda opozicijai pinigų, kurie dažnai yra skirti politiniams kaliniams padėti. Tačiau ne visi [nuo režimo] nukentėję žmonės, gyvenantys užsienyje, turi prieigą prie šių lėšų. Paprasčiausiai pinigų visiems nepakanka. O tokiais atvejais dažnai kyla įtarimų, pretenzijų, sakoma: „Kaip taip gali būti, skelbiama, kad Vakarai teikia tokią didžiulę pagalbą, o aš čia gyvenu ir man niekas nepadeda“, – pažymi politologas.
Trečias dalykas yra opozicijos negebėjimas dirbti pagal vakarietiškus standartus – dėl to, pasak V. Karbalevičiaus, atsiranda „neatsargumas ataskaitose ir donorų pretenzijos“. Tačiau tuo pačiu metu politologas pripažįsta neturįs prieigos prie fondų vidinės informacijos, todėl negalįs teigti, ar yra korupcijos atvejų.
Visgi V. Karbalevičius įsitikinęs, kad konfliktai yra normalu: „Pačioje Baltarusijoje nėra jokių konfliktų, nėra jokių diskusijų, nieko nevyksta, tylu kaip tanke. O tai, kad čia vyksta diskusijos, yra normalu.“
Jam antrina ir F. Viačorka, aiškindamas, kad kritika yra natūralus ir normalus reiškinys, tačiau tuo pačiu metu jis pažymi, kad jos suintensyvėjimas yra susijęs su Baltarusijos valdžios institucijų veiksmais.
„Be kritikos, kuri yra normalus dalykas, šiandien vyksta masinis specialiųjų tarnybų puolimas: grasinimai, manipuliacijos, bandymai verbuoti judėjimo aktyvistus, šantažas jų artimiesiems Baltarusijoje, melagingų laiškų siuntimas, dezinformacijos platinimas. Režimo tikslas – diskredituoti, susilpninti demokratinę alternatyvą. Ir labai dažnai internete pasirodantys melagingi pranešimai yra būtent specialiųjų tarnybų darbas“, – pažymi F. Viačorka.
Politologas V. Karbalevičius konfliktų skaičiaus augimą taip pat aiškina atsitraukimu nuo 2020 m. įvykių. Opozicijos įtaka vidaus procesams ir perspektyvos grįžti namo „su pergale“ mąžta, o tai skatina nesutarimus ir kaltinimus, ypač judėjimo lyderiams.
„Penkeri metai ir jokių rezultatų. Rezultatai galbūt netgi neigiami, nes represijos tęsiasi, plinta į naujus visuomenės sluoksnius, kankinimai nesibaigia, žmonės miršta už grotų. Ir visa tai meta šešėlį ant S. Cichanouskajos biuro, ant pačios S. Cichanouskajos“, – sako V. Karbalevičius.
Žmogaus teisių centro „Vesna“ duomenis, Baltarusijos kalėjimuose šiuo metu yra 1187 politiniai kaliniai, o remiantis „Dissidentby“ informacija – 1334 žmonės. Tikrieji skaičiai gali būti didesni, nes daugelis, baimindamiesi režimo spaudimo ateityje, nenori įtraukti savo pavardžių į represuotųjų sąrašus.
2024 m. viduryje Baltarusijos valdžia pradėjo skelbti amnestiją politiniams kaliniams. Remiantis įvairiais vertinimais, per šį laikotarpį į laisvę galėjo išeiti apie 300 žmonių. Po neseniai įvykusio JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Keitho Kelloggo vizito Minske buvo paleisti 14 politinių kalinių, tarp jų – ir S. Cichanouskis. Donaldas Trumpas tikisi, kad netrukus bus paleista 1300 žmonių.
