JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Aliaskoje nepriartino Rusijos ir Ukrainos arčiau taikos ir leido Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui pasijusti Donaldui Trumpui lygiu pasauliniu lyderiu, teigia Atlantoje gyvenanti politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė.
„Konkrečių sprendimų neišgirdome ir ypač neišgirdome to, ko tiek laukta – kažkokio sprendimo dėl paliaubų. To nebuvo. Tiesiog buvo Putino mėginimas įgauti pasaulinio lyderio įvaizdį“, – LRT RADIJUI sako VDU Vytauto Kavolio transdisciplinių tyrimų vyriausioji kviestinė tyrėja.
Prieš D. Trumpo ir V. Putino susitikimą skelbta, kad pirmajame – svarbiausiame – susitikime kartu su jais dalyvaus abiejų šalių diplomatijos vadovai ir patarėjai politikos klausimais. Paskui jie turėjo dalyvauti iškilminguose pietuose, o po jų planuota surengti susitikimus platesniu JAV ir Rusijos delegacijų formatu. Visgi netrukus po bendros abiejų lyderių spaudos konferencijos V. Putinas ir D. Trumpas išskubėjo į prezidentinius lėktuvus ir paliko Aliaską.
Pasak D. Budrytės, papildomi susitikimai greičiausiai buvo atšaukti dėl to, kad V. Putinas nenusileido D. Trumpui svarbiausiais klausimais, susijusiais su siekiu užbaigti karą Ukrainoje, todėl neliko apie ką kalbėtis.
„Viena, kas man buvo labai aišku klausantis spaudos konferencijos, kad Putinas visai nenusileido, kad jis laikosi savo pozicijos, kad jis nepadarė jokių nuolaidų Trumpui. Ir, žinoma, apie ką daugiau lieka kalbėtis? Galbūt apie bendradarbiavimą tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, tačiau tuo klausimu, svarbiausiu Europos saugumui, manau, kad kažkokio proveržio turbūt nebepamatysime“, – sako pašnekovė.
Po susitikimo su D. Trumpu pirmas spaudos konferencijoje kalbėjęs V. Putinas dėstė apie praeityje abiejų šalių kartu nugalėtus priešus ir dialogo atkūrimo svarbą. Jis taip pat teigė, kad svarbu užtikrinti taiką Ukrainoje, nes dabartinė situacija šalyje esą yra fundamentali grėsmė Rusijos saugumui. V. Putinas taip pat išreiškė viltį, kad su D. Trumpu pavyks užmegzti gerus, verslo principais grįstus santykius.
Kremliaus šeimininkas, be to, kalbėjo apie sutarimą, pasiektą su D. Trumpu, kuris, jo teigimu, gali atnešti taiką Ukrainai, tačiau detalių nepateikė. „Tikimės, kad pasiektas sutarimas... atvers kelią taikai Ukrainoje“, – sakė jis po viršūnių susitikimo surengto bendroje spaudos konferencijoje.
Po to Rusijos prezidentas sakė, kad Ukraina ir jos Europos sąjungininkės neturėtų kurti „kliūčių“ taikai.
Vertindama svarbiausius V. Putino išsakytus teiginius, D. Budrytė išskiria V. Putino siekį pavaizduoti save kaip pasaulinį lyderį.
„Jis, kaip visuomet, mėgėjas pabrėžti istorines paraleles. Pradėjo kalbėti apie istorinę JAV ir Rusijos draugystę. Manau, kad vienas dalykas, ką jis tikrai norėjo pasakyti – kad Rusija yra lygiavertė JAV partnerė, kad yra potencialo toliau bendradarbiauti, kad galbūt bus kažkoks bendradarbiavimas prekyboje ir kad jis norėtų pragmatinių santykių su JAV.
Tačiau kitas dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – kai jis kabėjo apie Ukrainą, tiesiog neigė Ukrainos identitetą, jos savimonę, vis sakydamas, kad čia Ukrainos reikalas, kad čia mes draugiškos tautos, kalbėdamas apie tuos pačius mitus.
Manau, kad Putino pagrindinis tikslas buvo iškelti save kaip pasaulinį lyderį ir jis mėgino tai padaryti kalbėdamas pirmas, kas, žinoma, yra nebūdinga tokiuose susitikimuose – jis yra svečias, tad pirmas turėjo kalbėti Trumpas“, – pabrėžia D. Budrytė.
D. Trumpas savo ruožtu kalbėjo apie „produktyvų susitikimą“, apie kurį pažadėjo informuoti NATO partnerius ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Turėjome labai produktyvų susitikimą ir susitarėme dėl daugelio klausimų. Liko tik keletas“, – sakė D. Trumpas per bendrą spaudos konferenciją su V. Putinu. „Mes dar nepasiekėme tikslo, bet turime labai geras galimybes jį pasiekti“, – pridūrė jis.
„Šiandien tikrai padarėme didelę pažangą. Visada palaikiau fantastiškus santykius su prezidentu Putinu, Vladimiru. Turėjome daug sudėtingų susitikimų, mums trukdė raganų medžioklė „Rusija, Rusija, Rusija“, todėl buvo sunkiau, bet jis tai suprato. Aš manau, kad jis tai suprato. Per savo ilgą karjerą jis matė visko. (...) Tai mūsų šalims trukdė tvarkyti reikalus“, – aiškino D. Trumpas.
D. Budrytė akcentuoja, kad D. Trumpo kalba daugiausia buvo nukreipta į vidaus auditoriją, primenant ir eilinį kartą neigiant pranešimus apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus – tai faktas, kurį patvirtino JAV žvalgyba.
„Aš išgirdau tai, kas jam iš tiesų yra labai svarbu – ta vidinė auditorija, Amerikos auditorija. Vienas svarbiausių jo akcentų buvo vadinamasis „Russia hoax“ (liet. Rusijos apgaulė). Jis kalbėjo apie 2016 m. (JAV prezidento) rinkimus, kai (Rusija) jam padėjo ir jis, žinoma, tą neigė. Ir dabar tai yra vienas didžiulių jo akcentų – kova prieš demokratus. Jis paminėjo, kaip ir daugelį kartų darė, kad to visgi nebuvo.
Tai buvo labai abstrakti kalba. Gerai, kad jis paminėjo, kad pakalbės su NATO, kad pakalbės su Zelenskiu. Tačiau jis nepaneigė jokių Putino teiginių, nepaneigė jo to viso pirmavimo spaudos konferencijoje ir netgi pritarė, kad gali būti taip, kad kitas susitikimas gali vykti Maskvoje“, – sako pašnekovė.
D. Budrytė daro išvadą, kad susitikimas Aliaskoje tapo svarbia pergale V. Putinui, o Ukrainai jokių teigiamų rezultatų neatnešė.
„Putinui tai iš tiesų sėkmė, nes iki tol jam buvo taikoma didelė (tarptautinė) izoliacija. (...) Ir, žinoma, tas susitikimas vyko Aliaskoje, kuri seniau priklausė Rusijai. Tai tarsi simbolika, kad galbūt sienos gali keistis. Manau, kad tai buvo iš tiesų didelė Trumpo administracijos klaida organizuoti šį susitikimą, kai Rusija taip aiškiai vis dar nori tęsti karą“, – sako ekspertė.
