„Putino asmeninė pergalė“: Aliaskoje susitiks JAV ir Rusijos prezidentai

Po ketverių metų pertraukos penktadienį įvyks JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Donaldas Trumpas pareiškė sieksiantis akis į akį išsiaiškinti, ar Vladimiras Putinas yra rimtai nusiteikęs paliauboms Ukrainoje. Šiame susitikime nedalyvaus nei Ukrainos vadovas, nei Europos lyderiai. 

Paskutinis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas įvyko 2021 m. birželį, kai Ženevoje susitiko Joe Bidenas ir V. Putinas. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremliaus vadovas buvo nustumtas į izoliaciją, tačiau, į Baltuosius rūmus šiemet grįžus D. Trumpui, šalių santykiai atšilo iki tokio lygio, kad JAV prezidentas vienu metu dėl karo ėmė daugiau kaltini užpultą Ukrainą nei agresorę Rusiją.

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas buvo pažadėjęs pasiekti taiką Ukrainoje per 24 val., tačiau po beveik 7 mėnesių prezidentavimo šalys nėra arčiau susitarimo.

Dar prieš įžengdamas į Baltuosius rūmus D. Trumpas kritikavo Ukrainą, jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir šaliai siunčiamą paramą, tačiau pastaruoju metu jo kantrybė trūko dėl Rusijos vadovo. Taikdario etiketės siekiantį D. Trumpą papiktino V. Putino derybų vilkinimas ir kaip niekad anksčiau suintensyvintos atakos prieš ukrainiečių civilius ir civilinius objektus.

Tad JAV prezidentas pagrasino ultimatumu – Rusija turi iki rugpjūčio 15 d. pasiekti susitarimą su Ukraina arba JAV įves antrines sankcijas rusiškai naftai.

Ilgai tylėjęs Kremlius rado išeitį – pasiūlė prezidentų susitikimą.

„Prezidentas sutinka su šiuo susitikimu prezidento Putino prašymu, o šio susitikimo tikslas prezidentui yra geriau suprasti, kaip galime užbaigti šį karą“, – patvirtino Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Kas bus aptariama?

Šalių prezidentai aptars Maskvos karą Ukrainoje bei JAV ir Rusijos dvišalius santykius. Derybos 11 val. 30 min. Aliaskos (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Nors į šį susitikimą bus nukreiptos viso pasaulio akys, Baltieji rūmai iš anksto ėmė menkinti jo reikšmę: D. Trumpas jį pavadino „daugiau tokiu pasitikrinimo susitikimu“, o K. Leavitt pareiškė, kad tai bus „išklausymo sesija“.

D. Trumpas teigia, kad sieks suprasti, ar V. Putinas yra rimtai nusiteikęs paliauboms.

„Per pirmąsias dvi minutes aš tiksliai žinosiu, ar susitarimas bus pasiektas, ar ne“, – tvirtino JAV vadovas. Jei jis nuspręs, kad Rusijos prezidentas nėra pasiryžęs užbaigti karą, D. Trumpas perspėjo – lauks „labai sunkios pasekmės“. Kokios jos bus, JAV lyderis nepatikslino.

Prieš susitikimą D. Trumpas taip pat nurodė bandysiantis atgauti „dalį tos [Rusijos okupuotos] teritorijos Ukrainai“. Tačiau kartu perspėjo, kad gali būti „kažkiek mainų, keitimosi teritorijomis“.

Kol kas nėra oficialios informacijos, ko Rusijos prezidentas gali paprašyti JAV vadovo, tačiau V. Putino pageidavimų sąrašas nesikeitė nuo karo pradžios – jis nori, kad JAV de facto pripažintų Rusijos teritorinius laimėjimus, neleistų Ukrainai stoti į NATO. Maskva taip pat siekia apriboti Ukrainos karinius pajėgumus, ginklų tiekimą jai ir sankcijų Rusijai panaikinimą.

Ketvirtadienį Rusijos vadovas pažymėjo, kad Maskva ir Vašingtonas galėtų pasiekti susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės.

Šalių prezidentai susitiks dviese, tad jų pokalbį girdės tik vertėjai. O tai prieštarauja Kyjivo ir jos sąjungininkių reikalavimui – nieko apie Ukrainą be Ukrainos.

Susitikimas – be Ukrainos ir Europos

V. Zelenskis ir Europos lyderiai į susitikimą pakviesti nebuvo.

Ukrainos vadovas iš karto perspėjo, kad bet kokie sprendimai neįtraukiant Ukrainos būtų „prieš taiką“ ir „beprasmiai“. Jis ir Europos lyderiai, kurie pabrėžė, kad teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje turi remtis „teritorinio vientisumo principais“, taip atmesdami Ukrainos teritorijų atidavimą Rusijai.

Dėl to trečiadienį surengtos skubios derybos tarp V. Zelenskio, Europos lyderių ir D. Trumpo, siekiant pabrėžti sąjungininkų reikalavimus.

Per susitikimą JAV prezidentui buvo pabrėžta, kad svarbiausias derybų su Rusija siekis turi būti paliaubos, jose turi dalyvauti ir Ukraina bei kad teisinis Rusijos okupacijos pripažinimas negali būti diskutuojamas.

Po jų Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas nurodė, kad „iš esmės pritaria“ Europos pozicijai dėl taikos derybų.

JAV prezidentas taip pat pažadėjo, kad po susitikimo su V. Putinu „iš pagarbos“ pirmiausia paskambins Ukrainos vadovui.

„Aš jam po to paskambinsiu ir galbūt pasakysiu: „Sėkmės, kovok toliau“, arba galbūt pasakysiu: „Galime susitarti“, – teigė D. Trumpas.

Kaip pranešama, Baltųjų rūmų šeimininkas jau ėmė planuoti antrąjį susitikimą su V. Putinu. Į jį būtų pakviestas ir Ukrainos vadovas.

Simbolinė susitikimo vieta

Viena iš labiausiai aptarinėtų susitikimo detalių – jo vieta. Aliaska, dar vadinama „Šiaurės sarge“, yra artimiausia JAV valstija prie Rusijos. Susitikimas vyks jungtinėje Elmendorfo–Ričardsono bazėje, Ankoridže. Ši bazė – didžiausia Aliaskoje ir strategiškai reikšminga Arktyje, kuri Rusijai yra vienas svarbiausių prioritetų.

Aliaska yra buvusi Rusijos imperijos dalis, kurią 1867 m. JAV iš jos nusipirko už 7,2 mln. dolerių (šiandien tai būtų apie 156 mln. dolerių arba 134 mln. eurų). Nutolusi ir retai apgyvendinta teritorija amerikiečių valstija pripažinta tik 1959 m., todėl čia atvykusį V. Putiną pasitiks Rusijos praeities pėdsakai: istoriniai pastatai, stačiatikių bendruomenės. Daugelis čia Kalėdas dar švenčia sausio 7 d., o žmonių pavardės mena rusišką kilmę.

Aliaska – beveik pusiaukelėje tarp Vašingtono ir Maskvos. Tokioje atokioje vietovėje galima lengviau užtikrinti saugumą, sunkiau rengti masinius protestus.

Tad Maskvos žiniasklaida ir politinis elitas gyrė šį pasirinkimą.

„Vienintelė vieta, kuri Putinui būtų geresnė už Aliaską, būtų Maskva“, – pareiškė buvęs D. Trumpo patarėjas, o dabar aršus jo kritikas Johnas Boltonas.

Aliaska – kompromisas po ilgų užkulisinių derybų dėl susitikimo vietos, kadangi Rusijos prezidentui yra išduotas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderis dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

JAV pareigūnai nurodė, kad atmetus daugelį trečiųjų šalių, galiausiai buvo rinktasi iš dviejų šalių – ilgametės D. Trumpo sąjungininkės Vengrijos ir pačių JAV. Bet amerikiečiai buvo „maloniai nustebinti“, kai Rusijos vadovas sutiko atvykti į jų teritoriją.

Tai, kad D. Trumpas priima karą betęsiantį Rusijos vadovą, ekspertai jau vertina kaip V. Putino diplomatinę pergalę, be to, tai leidžia apeiti JAV vadovo iškeltą ultimatumą.

„Pirma, jis [V. Putinas] susitiks JAV teritorijoje, o tai, mano nuomone, yra jo asmeninė pergalė. Antra, jis išeina iš izoliacijos, nes susitinka JAV teritorijoje. Trečia, šiuo susitikimu jis kažkaip atidėjo sankcijas“, – vertino V. Zelenskis.

Kol D. Trumpas ir V. Putinas ruošiasi sėsti prie derybų stalo, Maskvos pajėgos toliau veržiasi fronte Ukrainoje. Pranešama, kad Rusijos pajėgos ruošiasi puolamajai operacijai trimis kryptimis – Zaporižioje, Pokrovske ir Novopavlivkoje. Be to, planuojama tęsti tolimų smūgių kampaniją į Ukrainos užnugario teritorijas. Jos aukomis taptų dar daugiau Ukrainos civilių.